Ukrainos karo laivai išplaukė iš Krymo į Odesą, patriarchas ragina vienyti jėgas

Septyni Ukrainos karo laivai išplaukė iš Krymo į Odesą

Septyni Ukrainos karinių jūrų pajėgų laivai, tarp jų desanto laivas „Kirovohrad“, korvetė „Vinnycia“ ir plaukiojanti bazė „Zolotonoša“, šeštadienį išplaukė iš Sevastopolio ir Donuzlavo įlankų Rusijos aneksuotame Krymo regione į Odesos uostą, pranešė laikinojo prezidento Oleksandro Turčynovo spaudos tarnyba.

O.Turčynovo įsake gynybos ministrui sakoma, kad „nelaisvėje neturi likti nė vieno karinio laivo“.
Tie laivai plaukia į Odesą, kurios uostas dabar yra pagrindinė Ukrainos karinių jūrų pajėgų bazė.

Iš Krymo taip pat atitraukiama kita Ukrainos karinė technika, taip pat ir karo lėktuvai.
Laikraščio „Flot Ukrainy“ tinklalapyje anksčiau buvo pranešta, kad šeši kariniai laivai, kurie buvo užblokuoti Rusijos pajėgų Donuzlavo įlankoje, išplaukė į Odesą.

Patriarchas Kirilas ragina rusus ir ukrainiečius susivienyti

Rusijos Ortodoksų Bažnyčios patriarchas Kirilas artėjančių Velykų proga šeštadienį palinkėjo taikos tarp Rusijos ir Ukrainos žmonių.

„Šiandien mūsų ypatinga malda – už Rusijos ir Ukrainos tautas, kad kraujo ir tikėjimo brolių bei seserų protuose ir širdyse įsivyrautų taika; kad atsikurtų prarasti ryšiai ir itin reikalingas bendradarbiavimas“, – sakoma Velykų išvakarėse paskelbtame kreipimesi, kurį paskelbė patriarcho spaudos tarnyba.

„Velykos – tai ne kokia nors graži legenda, ne teorinė teologija ir ne duoklė tolimoje praeityje įsigalėjusiam liaudies papročiui. Tai pati krikščionybės esmė ir branduolys. Tai pergalė, dovanota mums Dievo“, – pridūrė Kirilas.

Pasak jo, Velykos yra „didelis gyvybės triumfas; pergalės prieš mirtį triumfas, nešantis meilę, taiką ir dvasinį atsinaujinimą“.

„Kad ir koks sudėtingas būtų mūsų gyvenimas, kad ir kokie gyvenimiški nesutarimai mus audrintų, kad ir kokių nuoskaudų patirtume dėl (kitų) žmonių ir aplinkinio pasaulio netobulumo – visa tai niekis, lyginant su dvasiniu džiaugsmu, su amžino išganymo viltimi, kurią mums dovanoja Dievas“, – sakoma patriarcho kreipimesi.

„Tegul šios šventės džiaugsmas sutvirtina ir įkvepia mus daryti gerus darbus; suteikia ryžto ir stiprybės tarp aplink mus siaučiančių gyvenimiškos jūros bangų išsaugoti ištvermę ir ramybę, atsispirti vilionėms ir gundymams; įveikti, tariant šv.Sergijaus Radonežiečio žodžiais, neapkenčiamą šio pasaulio nesantarvę“, – palinkėjo jis.

FMT vadovas: apie trys tūkstančiai Krymo ir Sevastopolio gyventojų nepanoro tapti Rusijos piliečiais

Apie 3 tūkst. Krymo ir Sevastopolio gyventojų atsisakė gauti rusiškus pasus, pranešė Rusijos federalinės migracijos tarnybos (FMT) vadovas Konstantinas Romodanovskis.

Krymo priėmimo į Rusiją sutartyje nurodoma, kad nenorintys rusiškų pasų šio regiono gyventojai privalėjo iki balandžio 18 dienos pateikti atitinkamą prašymą.

Vadinamosios Krymo respublikos laikinasis vadovas Sergejus Aksionovas penktadienį pranešė, kad tokių prašymų priėmimas gali būti pratęstas, jeigu to prireiktų.

„Tokių dabar yra apie 3 tūkst. žmonių. Šis skaičius nedidelis, spėju, jis nedidės. Priešingai, galbūt jis mažės, nes žmonės gali pakeisti savo nuomonę ir savo sprendimą“, – sakė šeštadienį žurnalistams Simferopolyje K.Romodanovskis.

FMT vertinimu, rusiškų pasų Kryme nori nuo 1,5 iki 1,7 mln. žmonių.

K.Romodanovskis sakė, kad jo vadovaujama tarnyba netaikys administracinės atsakomybės (dėl nesiregistravimo) iki 2015-ųjų sausio 1 dienos tiems asmenims, kurie atsisakys gauti Rusijos piliečio pasą.

Anot jo, Krymas ir Sevastopolis įsipareigoja rūpintis tų asmenų socialinės ir sveikatos apsaugos užtikrinimu.

Apklausa: Rytų Ukrainoje dauguma gyventojų nusistatę prieš jungimąsi su Rusija

Ukrainos rytinėje Donecko srityje, tapusioje prorusiškų protestų židiniu, dauguma gyventojų nenorėtų, kad jų regionas taptų Rusijos dalimi, tačiau provakarietišką Kijevo vyriausybę laiko neteisėta, rodo šeštadienį paskelbti apklausos rezultatai.

52,2 proc. respondentų, apklaustų toje srityje, kurioje promaskvietiški kovotojai pastarosiomis savaitėmis perėmė kontrolę keliuose miestuose, sakė esantys nusistatę prieš prisijungimą prie Rusijos, tuo tarpu 27,5 proc. buvo linkę atsiskirti nuo Ukrainos ir tapti valdomais Maskvos, kaip buvo Sovietų Sąjungos laikais.

Tuo tarpu apklausus 3 200 respondentų visame pietrytiniame regione, kuriame didžiąją gyventojų dalį sudaro rusakalbiai, paaiškėjo, kad nepritariančių perėjimui prie Maskvos valdymo dar daugiau – 69,7 proc., rodo Kijeve įsikūrusio Tarptautinės sociologijos instituto tyrime, kurio rezultatai buvo paskelbti rusų kalba leidžiamame savaitraštyje „Zerkalo nedeli“.

Donecko srityje, kurią separatistai paskelbė nepriklausoma respublika ir pareikalavo referendumo dėl autonomijos, 38,4 proc. apklausos dalyvių sakė palaikantys Kremliaus reikalavimą, kad Ukraina taptų federacine valstybe, o 41 proc. sakė norintys valdžios decentralizavimo.

Rytinio regiono gyventojai įtariai žvelgia į Kijevo laikinąją vyriausybę, atėjusią į valdžią, kai promaskvietiškas prezidentas Viktoras Janukovyčius buvo nuverstas po kelis mėnesius trukusių protestų, peraugusių į kruvinus susirėmimus.

Apie 74 proc. respondentų sakė, jog laikinasis prezidentas Oleksandras Turčynovas yra neteisėtas lyderis, nustatė tyrėjai.

Rusija, kuri, kaip teigia NATO, yra sutelkusi prie sienos su Ukraina apie 40 tūkst. karių, sako turinti teisę pasiųsti savo pajėgas į kaimyninę šalį, kad apgintų rusakalbius. Tačiau Maskva neigia Vakarų šalių kaltinimus, kad ji kursto separatistų neramumus.

Kita vertus, 57,2 proc. apklaustųjų Donecko srityje sakė nemanantys, kad jų teisės yra pažeidinėjamos, o 66,3 proc. sakė nusistatę prieš potencialią Rusijos karinę intervenciją.

ESBO stebėsenos misija siųs savo atstovą į rytų Ukrainą

Ukrainos užsienio reikalų ministras Andrijus Deščycia ir Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijos (ESBO) stebėsenos misijos Kijeve vadovas Ertugrulis Apakanas (Ertugriulis Apakanas) pripažino, kad būtina nedelsiant imtis konkrečių veiksmų konfliktui deeskaluoti, laikantis balandžio 17 dienos susitarimo Ženevoje.

Kaip praneša Ukrainos URM, A.Deščycia ir E.Apakanas susitiko šeštadienį Kijeve; susitikime dalyvavo ir Ženevos susitarimo dalyvių (ES, Rusijos ir JAV) atstovai.

Ukrainos URM informavo susitikimo dalyvius apie žengtus pirmuosius žingsnius šia kryptimi.

ESBO, savo ruožtu, pranešė, kad nutarta siųsti misijos vadovo pavaduotoją į rytinius Ukrainos regionus parengti praktinius Ženevos susitarimo vykdymo planus.

URM ir ESBO misija sutarė reguliariai derinti veiksmus Ženevos sutarties įgyvendinimo klausimais.