Ar V. Putinas pasirinko ne tą favoritą Prancūzijos prezidento rinkimuose?

Rusijos lyderis palankumą buvusiam Prancūzijos premjerui reiškė dar lapkritį, netrukus po to, kai įtarimų Kremliaus kibernetinės armijos išpuoliais fone Donaldas Trumpas laimėjo JAV prezidento rinkimus, straipsnį portale bloomberg.com pradeda apžvalgininkai Henry Meyeris ir Ilja Archipovas.

V. Putino prielankumas F. Fillonui, kurio šviesios ateities perspektyva – praėjusį antradienį pateikus jam kaltinimus viešųjų lėšų pasisavinimu – gerokai aptemo, yra sunkiai paaiškinamas, ypač atsižvelgiant į tai, kad su V. Putino bendražygiu siejamas bankas finansavo F. Fillono varžovę, kraštutinių dešiniųjų kandidatę Marine Le Pen, pasak kurios, sankcijų Rusijai taikymas yra visiška kvailystė.

Pirmasis iš dviejų rinkimų turų vyks mažiau nei po šešių savaičių. Regis, V. Putino strategija pradeda veikti jo paties nenaudai. Nors visuomenės nuomonės apklausos rodo, kad šiuo metu M. Le Pen nedidele persvara lenkia Emmanuelį Macroną, 39-erių nepriklausomą kandidatą, pritariantį Europos Sąjungos sankcijoms Rusijai dėl Ukrainos ir kaltinančiam Kremlių prieš jo kampaniją nukreiptais kibernetiniais išpuoliais, tačiau jos rodo ir tai, kad antrajame ture populistų lyderė pralaimės ir labai smarkiai.

„Prancūzijoje šiuo metu pasitelkiamos visos įmanomos priemonės“, – sakė buvęs aukštas Kremliaus pareigūnas Olegas Morozovas, dabar užimantis pareigas aukštųjų parlamento rūmų Tarptautinių reikalų komitete. Rusija neigia rengusi kibernetinius išpuolius, o minėtos priemonės, pasak jo, yra susijusios su diplomatais ir vadinamaisiais įtakos agentais – Rusijai palankią poziciją ginančiais vietos atstovais, kurie veikia kaip tarpininkai arba padeda Rusijai gerinti įvaizdį.

Suskaldys, tada derėsis

Gegužės 7-osios rinkimų baigtis Prancūzijoje ir tai, ar rugsėjį Angelai Merkel pavyks išlikti Vokietijos kanclerio poste, – du svarbiausi šių metų politiniai įvykiai Kremliui, kuriam seniai knieti susilpninti Europos vienybę ir derėtis ne su visa ES, kaip priimta, o su atskiromis valstybėmis, rašoma straipsnyje.

Rusijos pareigūnai džiūgavo dėl pernykščio britų sprendimo pasitraukti iš ES, nes tai reiškė, kad pagrindinių bloko gynėjų pozicijoje lieka tik A. Merkel ir – galbūt – E. Macronas. Pasitraukus britams, uoliai rėmusiems sankcijų Rusijai įvedimą dėl Krymo aneksijos ir karinių intervencijų Ukrainoje, V. Putinui esą gali būti paprasčiau siekti sankcijų panaikinimo.

Tačiau rinkimus Prancūzijoje laimėjus buvusiam ekonomikos ministrui ir investicijų bankininkui E. Macronui, bet koks Prancūzijos suartėjimas su Rusija būtų vargu ar įmanomas. Palyginti su kitais kandidatais, šio politikos naujoko pozicija Rusijos atžvilgiu yra pakankamai griežta – jis įsitikinęs, kad ES ir toliau turėtų daryti spaudimą Rusijai, o F. Filloną dėl jo nepritarimo sankcijoms vadina „putinofilu“.

„Jis nėra labiausiai trokštamas partneris Rusijai, – sakė Kremliaus įsteigtos ekspertų grupės – Rusijos tarptautinių reikalų tarybos – vadovas Andrejus Kortunovas. – Jis pernelyg entuziastingas ES rėmėjas, o štai F. Fillonas – gerai pažįstamas ir palaiko draugiškus santykius su V. Putinu.“

Įspėjimai apie galimas kibernetines atakas

Rusija kaltinama kišimusi į ES rinkimų procesus. Straipsnio autoriai primena, kad tą patį pernai vykstant Amerikos prezidento rinkimams kalbėjo ir JAV žvalgybos agentūros. Prancūzijos kibernetinio saugumo ekspertai įspėjo, kad tos pačios grupuotės, kurios pernai įsilaužė į Demokratų nacionalinio komiteto kompiuterius, dabar ir Prancūzijoje tyliai rengia pasalą. Vis dėlto tvirtinti, kad už viso to stovi būtent Rusija, staiga nustota.

Europos šalių vyriausybėms ramybės neduoda tai, kad V. Putinas jau ilgą laiką meilinasi šiuo metu visoje Europoje didelio populiarumo sulaukusioms nesisteminėms partijoms. Bene atviriausias rėmimo pavyzdys – 9 mln. eurų paskola, kurią M. Le Pen vadovaujamam „Nacionaliniam frontui“ 2014-aisiais suteikė nedidelis Maskvoje įsisteigęs bankas, ilgainiui tapęs dažnų politikės apsilankymų vieta.

Akių nuo E. Macrono Rusijos pareigūnai nenuleidžia jau bent porą metų – nuo tada, kai šis, 2015-ųjų sausį lankydamasis Maskvoje, pridalijo pažadų, esą tuometis jo „viršininkas“ prezidentas Francois Hollande`as pasistengs, kad sankcijos būtų atšauktos, o vėliau tų pažadų išsižadėjo. Bent taip aiškina Prancūzijos prekybos ir pramonės rūmų Rusijoje vadovas Pavelas Šinskis.

„Jis įvardijo nemažai žingsnių, kuriuos vertėtų žengti siekiant pagerinti Prancūzijos bendrovių padėtį, tačiau nieko taip ir nesiėmė, – sakė P. Šinskis. – Be to, vos grįžęs į Paryžių, jis persigalvojo ir dėl sankcijų.“