Astanoje – Lietuvos debiutas

Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacija (ESBO) privalo keistis – tokios nuomonės laikosi ne tik galingųjų valstybių lyderiai, bet ir nuo kitų metų organizacijai pirmininkausianti Lietuva.

Astana (Kazachstanas)

Kazachstano sostinėje Astanoje į vakar prasidėjusį ir dvi dienas truksiantį ESBO viršūnių susitikimą atvyko 38 valstybių ir vyriausybių vadovai, įvairių tarptautinių, regioninių organizacijų atstovai. Gan nemažai Lietuvos delegacijai, kurios sudėtyje yra ir Užsienio reikalų ministras Audronis Ažubalis, ir naujasis Lietuvos ambasadorius Kazachstane Rokas Bernotas, vadovauja Prezidentė Dalia Grybauskaitė.

Lietuvai susitikimas Astanoje yra išskirtinis jau vien tuo, kad būtent mūsų šalis kitais metais iš Kazachstano perims pirmininkavimą ESBO. Pirmininkaudama mūsų šalis ketina skatinti ESBO dokumentuose įtvirtintų įsipareigojimų politinėje ir karinėje, ekonominėje ir aplinkosaugos bei žmogiškojoje dimensijose įgyvendinimą, tęsti užsitęsusių konfliktų sprendimų paieškas ir plėtoti regioninį bendradarbiavimą.

Kalbėdama apie Lietuvos pirmininkavimo prioritetus (juos nustatant susitikimo Astanoje sprendimai turėtų tapti atspirties tašku) Prezidentė D.Grybauskaitė sakė, kad vienas svarbiausių šio susitikimo tikslų – aptarti, kaip ESBO galėtų prisitaikyti prie besikeičiančio pasaulio sąlygų, ir parengti atsaką naujo pobūdžio iššūkiams.

"Be kitų svarbių iššūkių, yra ir tam tikras poreikis pertvarkyti pačios organizacijos darbą. Tokio dydžio ir tokios struktūros tarptautinėse organizacijose sprendimų priėmimas gana lėtas, komplikuotas, derybos užtrunka labai ilgai, susitarimai būna paviršutiniški, orientuoti į procesą, o ne į rezultatą. Kad ESBO nebūtų kalbančių galvų organizacija, o struktūra, mėginanti šį tą daryti ir būti naudinga visam regionui, būtina tarp prioritetų įtraukti ir tam tikrą organizacijos struktūros pertvarkymą", – "Vilniaus dienai" sakė D.Grybauskaitė.

Tai, kad ESBO reikia permainų, pritaria dauguma organizacijos narių, susirinkusių Astanoje. Vokietijos kanclerė Angela Merkel pareiškė, kad būtina 1999 m. ESBO Vienos dokumentą dėl pasitikėjimo ir saugumo priemonių pritaikyti dabartinėms realijoms. JAV valstybės sekretorė Hillary Clinton taip pat pabrėžė, jog ESBO turėtų būti leista imtis visaverčio vaidmens užkertant kelią naujiems konfliktams ir ieškant būdų, kaip taikiai sureguliuoti padėtį dėl vienašališkai atsiskyrusių regionų buvusiose sovietinėse respublikose.

Rusijos prezidentas Dmitrijus Medvedevas pritarė JAV valstybės sekretorės nuomonei ir pabrėžė, jog ESBO būtina modernizuoti.

ESBO

Didžiausios regioninės saugumo organizacijos ESBO paskirtis (be rūpesčio ekonominiu bendradarbiavimu, aplinkosauga ir demokratijos plėtra) yra konfliktų prevencija ir jų (ypač įsisenėjusių) sprendimas. 1975 m. Helsinkyje buvo pasirašytas Europos saugumo ir bendradarbiavimo konferencijos Baigiamasis aktas, davęs pradžią šiai organizacijai. Beje, oficialiai naujasis organizacijos pavadinimas vartojamas nuo 1995 m. – taigi jau lygiai 15 metų.

Lietuvos pirmininkavimas ESBO (beje, kitais metais minėsime narystės šioje organizacijoje dvidešimtmetį) truks vienus metus. Lietuva jau visus šiuos metus buvo ESBO pirmininkaujančių šalių trejeto (troikos) nare. Pagal ESBO taisykles trejetą sudaro pirmininkaujanti šalis ir dar dvi valstybės – prieš tai pirmininkavusi ir pirmininkausianti vėliau. Bendradarbiavimas trejeto lygmeniu yra itin glaudus. Šiemet Kazachstano užsienio reikalų ministras ir ESBO pirmininkas Kanatas Saudabajevas savo specialiuoju atstovu transporto klausimais paskyrė Lietuvos užsienio reikalų ministerijos Ekonominio saugumo politikos departamento ambasadorių energetikos ir transporto politikos klausimais Vytautą Naudužą. Kazachstanas, baigęs savo pirmininkavimą, lieka trejeto nariu ir artimiausiu Lietuvos partneriu ESBO.