Beveik 60 proc. europiečių pritartų Ukrainos narystei NATO

 Sociologai apklausė septynių ES šalių narių – Vokietijos, Prancūzijos, Italijos, Lietuvos, Didžiosios Britanijos, Lenkijos ir Nyderlandų – piliečius.

Labiausiai Ukrainos narystės ES idėją palaiko lietuviai ir lenkai (atitinkamai 68 ir 67 proc. respondentų), o mažiausiai – olandai (27 proc. apklaustųjų). Kiek mažiau nei pusė apklaustų prancūzų, vokiečių ir britų sakė, kad pritartų Ukrainos stojimui į Bendriją.

Trečdalis apklaustųjų mano, kad ES šiuo metu neturėtų priimti jokių naujų narių. Dar trečdalis respondentų tvirtino, kad Ukrainą priėmus į Bendriją, ES kiltų ekonominių problemų, sakoma sociologinę apklausą atlikusios kompanijos pranešime spaudai.

Prieš 12 metų atliktos panašios apklausos rezultatai buvo kiek palankesni Ukrainai: tąkart jos narystei ES sakė pritariantys 55 proc. europiečių.

Tuo tarpu Ukrainos stojimui į NATO pritartų dauguma respondentų iš visų šalių, kur vyko apklausa.

„Netgi Prancūzijoje ir Nyderlanduose už tai pasisako 49 proc. respondentų, o kitose šalyse palaikymas didesnis. Lietuvoje ir Lenkijoje jis siekia atitinkamai 72 ir 76 procentus“, – sakoma pranešime.

40 proc. europiečių mano, kad NATO turėtų priimti Ukrainą dėl pasipriešinimo Rusijos agresijai. Dar 28 proc. apklaustųjų sakė, kad Ukrainos narystė Aljanse sustiprintų Europos pajėgumus pasipriešinti agresijai iš Rusijos.

Šios apklausos rezultatus komentavęs Ukrainos finansų ministras Oleksandras Daniliukas sakė, kad esama tam tikrų fobijų, dėl kurių europiečiai neturi vienos pozicijos šiuo klausimu.

„Jie nėra pernelyg optimistiškai nusiteikę dėl savo ateities. Jei pažiūrėsime į Ukrainą – atvirkščiai, 75 proc. ukrainiečių palaiko eurointegraciją. Dauguma tų žmonių niekada nebuvo Europoje, jie ją idealizuoja; tam tikra prasme, jie tiki mitu, kad Europa yra tik gyvenimo kokybė, bet tai yra ir atsakomybė, ir tam tikros Europos problemos“, – pareiškė jis.

Puerto Riko finansų valdymo ir kontrolės valdybos vykdomoji direktorė ir buvusi Ukrainos finansų ministrė Natalija Jaresko savo ruožtu sakė, kad minėtų rezultatų nereikėtų vertinti kaip galutinės išvados dėl europiečių nuomonės apie Ukrainą.

„Šiuose rezultatuose esama daug nuovargio nuo ES plėtimosi elementų. Žinoma, yra dalykų, kuriuos privalome pakeisti; yra užduočių ir mūsų diplomatiniam korpusui. Tačiau neturime iškart padaryti išvados, kad požiūris į Ukrainą blogėja“, – pareiškė ji.