Britanija ir ES: faktai ir skaičiai

  • Teksto dydis:

Kaip dažnai būna, pinigai yra pagrindinis konflikto objektas. Ir artėjantis Didžiosios Britanijos referendumas dėl šalies ateities Europos Sąjungoje ne išimtis.

Tiek pasisakantieji už Britanijos išstojimą, tiek ir agituojantys prieš vadinamąjį „Brexit“ rinkėjus tiesiog bombarduoja įvairiais statistiniais duomenimis, kurie dažnai pateikiami selektyviai siekiant įtikinti žmones savo teisumu.

Štai keli pagrindiniai faktai ir skaičiai, dėl kurių aršiausiai ginčijamasi:

Įnašas į ES biudžetą

Pasisakantieji už Britanijos išstojimą „(Leave“ kampanija) teigia, kad JK kiekvieną savaitę į Bendrijos biudžetą moka 350 mln. svarų. Tačiau tai yra bendras įnašas be vadinamosios mokestinės nuolaidos, kurios dar 1984 metais išsireikalavo tuometinė JK ministrė pirmininkė Margaret Thatcher (Margaret Tečer).

Atsižvelgus į nuolaidą, suma sumažėja iki 280 mln. svarų, remiantis 2014 metų duomenimis. Tokie duomenis pateikė Londono ekonomikos mokyklos Europos instituto profesoriaus Iaino Beggo (Ijeno Bego) tyrimo „Kiek Britanija moka ES?“ tyrimo išvadose.

Praėjusiais metais Britanija į ES biudžetą sumokėjo 17,8 mlrd. svarų, arba 12,9 mlrd. svarų, atsižvelgus į nuolaidą, teigiama viename parlamento dokumente.

Briuselio subsidijos

Britanija iš Briuselio gauna maždaug 6 mlrd. svarų subsidijų, ypač žemės ūkio ir mokslinių tyrimų srityse.

Pasisakantieji už tolesnę JK narystę ES („Remain“ kampanija) sako, kad šalis neteks šios paramos, o „Leave“ kampanijos atstovai teigia, kad britų vyriausybė galės tiesiogiai geriau panaudoti savo pinigus.

Pagal įnašo į ES biudžetą dydį, Britanija yra dešimtoje vietoje, rodo Europos Komisijos 2014 metų duomenys.

Imigracija iš ES šalių

Imigracija iš kitų Europos Sąjungos šalių yra vienas iš pagrindinių klausimų, dėl kurių nesutaria abi stovyklos. Oksfordo universiteto mokslininkai paskaičiavo, kad nuo 2004 iki 2015 metų imigrantų iš kitų ES šalių skaičius Britanijoje padvigubėjo.

Iš pradžių tam daugiausia įtakos turėjo tai, kad 2004 metais prie Europos Sąjungos prisijungė aštuonios Vidurio ir Rytų Europos šalys, įskaitant ir Lietuvą. Tačiau dėl finansų krizės į britų salas imigrantai ėmė plusti ir iš pietinių Europos šalių, kaip Ispanija ir Italija.

„Brexit“ palaikantis Britanijos teisingumo sekretorius Michaelas Gove'as (Maklas Gavas) teigia, kad jeigu Britanija pasiliks Europos Sąjungoje, per ateinančių 15 metų į šalį atvyks daugiau nei 5 mln. žmonių, kas dar labiau padidins spaudimą sveikatos apsaugos ir švietimo sistemoms.

Ši prognozė remiasi nuostata, kad prie ES iki 2020 metų prisijungs Turkija, Albanija, Serbija ir Juodkalnija.

Tačiau britų premjeras Davidas Cameronas (Deividas Cameronas), pritariantis Turkijos narystei ES, sako, kad prireiks ne vieno dešimtmečio šaliai prisijungti prie Bendrijos.

Be to, daug britų keliasi gyventi ir į žemyninę Europą. Jungtinių Tautų duomenys rodo, kad 2013 metais kitose ES šalyse gyveno 1,3 mln. britų, iš kurių 300 tūkst. gyveno Ispanijoje, 250 tūkst. – Airijoje, o 200 tūkst. – Prancūzijoje.

Prekyba

ES yra didžiausia Britanijos prekybos partnerė. Praėjusiais metais 44 proc. savo produkcijos britai eksportavo į kitas ES šalis, iš kurių importavo 53 proc. prekių ir paslaugų, rodo vyriausybės duomenys.

„Remain“ šalininkai pabrėžia, jog labai svarbu likti bendrojoje rinkoje. O „Leave“ šalininkai teigia, kad būtent dėl didelių eksporto apimčių Briuselis bus suinteresuotas su Britanija, jeigu ši išstos, derėtis dėl palankių prekybos sąlygų.

Darbo vietos

Britų vyriausybė teigia, kad 3 mln. darbo vietų yra tiesiogiai ar netiesiogiai susiję su kitomis ES šalimis. Vyriausybė sako, kad skaičius remiasi nuostatą, jog „JK darbuotojų skaičius, susijęs su šalies prekyba su ES šalimis, yra lygus Britanijos BVP daliai, sukurtai į ES eksportuojamų prekių ir paslaugų srityje“.



NAUJAUSI KOMENTARAI

Galerijos

Daugiau straipsnių