Graikijos pašalinimas iš euro zonos gali būti apskųstas teismui

Graikija gali imtis teisinių priemonių, kad užkirstų kelią šalies pašalinimui iš euro zonos, jeigu Atėnai neužsitikrins susitarimo dėl skolų krizės sprendinio, pirmadienį paskelbė Britanijos dienraštis „The Daily Telegraph“.

„Graikijos vyriausybė pasinaudos visomis mūsų teisinėmis priemonėmis“, – laikraštis citavo Graikijos finansų ministrą Janį Varufakį (Yanis Varoufakis).

„Gauname patarimų ir neabejotinai svarstysimės galimybę kreiptis į Europos Teisingumo Teismą. ES (Europos Sąjungos) sutartyse nenumatomas išėjimas iš euro zonos, ir mes atsisakome jį priimti. Mūsų narystės (nutraukimas) negali būti svarstomas“, – pareiškė jis.

Iki šiol dar jokia šalis nėra pasitraukusi iš ES vieningosios valiutos zonos, bet tikimybė, kad Graikija bus priversta tai padaryti, padidėjo, savaitgalį dramatiškai paaštrėjus Atėnų skolų krizei.

ES lyderiai užsiminė, kad jie tebėra atviri susitarimui, kuris leistų išvengti chaotiško Graikijos krizės vystymosi scenarijaus, kuris padarytų nepataisomą žalą 28 šalių blokui.

A. Cipras: referendumas leis Graikijai geriau apsiginkluoti

Graikijos plebiscitas dėl paskutinio finansinės pagalbos pasiūlymo yra reikalingas tam, kad sustiprintų šalies pozicijas siekiant naujo susitarimo su tarptautiniais kreditoriais, pirmadienį vakare pareiškė ministras pirmininkas Aleksis Cipras (Alexis Tsipras).

„Mūsų tikslas yra tas, kad po referendumo eitų derybos, kurioms būtume geriau apsiginklavę“, – sakė jis interviu televizijai ERT likus šešioms dienoms iki referendumo, kuriame Graikijos žmonės balsuos dėl šalies finansinės ateities.

Graikijos vyriausybė paskelbė kapitalo kontrolės priemones ir nurodė bankams savaitę likti uždarytiems, siekiant išvengti indėlininkų panikos, kai praeitą savaitgalį žlugo derybos su skolintojais ir padidėjo nuogąstavimai dėl gresiančio šalies bankroto bei tikėtino pasitraukimo iš euro zonos.

Graikai pirmadienį pakišo koją deryboms su kreditoriais, paskelbę, kad surengs referendumą dėl naujausių pasiūlymų suteikti finansinę pagalbą Atėnams mainais į didelio masto reformas, kurias A.Cipras iškart atmetė kaip „žeminančias“.

Premjeras pirmadienį pripažino, kad tas plebiscitas jam gali kainuoti postą, jeigu rinkėjai nuspręstų priimti ginčijamą susitarimą.

„Gerbsime tą sprendimą“,– sakė A.Cipras, duodamas suprasti, kad atsistatydintų, jei jo šalis per referendumą nubalsuotų už ginčijamas tarptautinių kreditorių siūlomas finansinės pagalbos sąlygas.

Vyriausybės vadovas pridūrė, kad jis nėra toks ministras pirmininkas, kuris liktų eiti pareigas „bet kokiomis sąlygomis“.

Tiek Vokietijos kanclerė Angela Merkel, tiek Eurogrupės vadovas Jeroenas Dijsselbloemas (Jerunas Deiselblumas) pirmadienį sakė, kad tolesnės derybos su Graikija įmanomos.

Tačiau tikėtina, kad ši krizė dramatiškai paaštrės, kai antradienį oficialiai baigsis anksčiau Graikijai suteikta finansinės pagalbos programa, o A.Cipras užsiminė, kad Atėnai nebus pajėgūs sumokėti 1,5 mlrd. eurų skolos Tarptautiniam valiutos fondui (TVF), kurios terminas sukanka tą pačią dieną.

„(Kaip galima kreditoriams laukti (skolos) mokėjimo TVF, kai mūsų bankai yra dusinami?“, – uždavė premjeras retorinį klausimą.

„Kai jie nuspręs sustabdyti dusinimą, jiems bus sumokėta“, – sakė jis.

Ispanijos premjeras tikisi „taip“

Numatomame referendume, kuris savaitgalį vyks Graikijoje, „taip“ stovyklos pergalė būtų geras dalykas Graikijai, nes leistų kreditoriams tęsti derybas jau su nauja vyriausybe Atėnuose, antradienį pareiškė Ispanijos ministras pirmininkas Mariano Rajoy (Marianas Rachojus).

„Jei referendumas įvyks ir jei (Graikijos premjeras Aleksis) Cipras pralaimės referendumą, tai bus geras dalykas Graikijai, nes graikai tars „taip“, - sakė jis radijui „Cope“.

Premjeras pridūrė manąs, kad graikai pareikš, jog „mes norime likti su euru, o mes (tada) galėsime derėtis su kita vyriausybe“.

Graikijai - paskutinės minutės pasiūlymas 

Europos Komisijos pirmininkas Jeanas-Claude'as Junckeris (Žanas Klodas Junkeris) pateikė Atėnams paskutinės minutės pasiūlymą, mėgindamas užtikrinti susitarimą dėl finansinės pagalbos Graikijai programos iki jos galiojimo pabaigos antradienio trečiadienio vidurnaktį, pranešė Europos Sąjungos ir graikų vyriausybės šaltiniai.

Nurodoma, kad J.-C.Junkeris paragino Graikijos premjerą Aleksį Ciprą (Alexis Tsipras) antradienį pateikti rašytinį sutikimą, kad jo šalis priima sekmadienį skolintojų pasiūlytas sąlygas – tokiu atveju dar būtų galima skubiai surengti euro zonos finansų ministrų pasitarimą. Atėnai taip pat turėtų surengti kampaniją, palaikančią finansinės pagalbos susitarimą, dėl kurio bus balsuojama per liepos 5 dieną vyksiantį referendumą.

Tačiau nebuvo beveik jokių ženklų, kad A.Cipras būtų pasiruošęs priimti šį pasiūlymą po to, kai keliskart atmetė ankstesnes sąlygas, laikydamas jas Graikijos „pažeminimu“.

Vienas Graikijos vyriausybės pareigūnas sakė, kad ministrų kabinetas įdėmiai išklausė, kas yra siūloma, bet prognozavo, kad A.Cipras „sekmadienį balsuos „ne“.

Sekmadienį pateiktame pasiūlyme taip pat buvo įtraukta Graikijos iniciatyva nustatyti viešbučiams 13 proc. pridėtinės vertės mokestį (PVM), nors skolintojai anksčiau ragino padidinti jį iki 23 procentų. Kol kas neaišku, ar tame plane būtų kokių nors papildomų pokyčių.

Jeigu Atėnai priimtų šį pasiūlymą, euro zonos finansų ministrai galėtų priimti pareiškimą, sakantį, kad ateinantį spalį bus išpildytas 2012 metais duotas pažadas pratęsti Graikijos obligacijų išpirkimo laikotarpį, sumažinti palūkanas ir pratęsti palūkanų už skolas euro zonoje mokėjimo moratoriumą.

Toks pasiūlymas galiotų, jeigu Graikijos vyriausybė pasiųstų sutikimo laišką J.-C.Junckeriui, Eurogrupės pirmininkui Jeroenui Dijsselbloemui (Jerunui Deiselblumui), Vokietijos kanclerei Angelai Merkel ir Prancūzijos prezidentui Francois Hollande'ui (Fransua Holandui) pakankamai anksti, kad antradienį dar būtų spėta surengti euro zonos finansų ministrų posėdį.