D. Tuskas pristatė ambicingą viršūnių susitikimų planą

  • Teksto dydis:

Europos Vadovų Tarybos pirmininkas Donaldas Tuskas antradienį pasiūlė ambicingą planą per ateinančius dvejus metus surengti 13 Europos Sąjungos viršūnių susitikimų, siekiant įlieti gyvybės Bendrijai po „Brexit“ sukrėtimo ir virtinės kitų nesėkmių.

ES viršūnių susitikimus koordinuojantis D. Tuskas derybų planą pristatė praėjus kelioms savaitėms po to, kai Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas (Emanuelis Makronas) ir Europos Komisijos pirmininkas Jeanas-Claude'as Junckeris (Žanas Klodas Junkeris) paragino smarkiai reformuoti ES.

Planas pristatytas po D. Tusko konsultacijų su 28 ES lyderiais dėl būsimų reformų. Jų būtinybę išryškino visą pasaulį sukrėtęs Didžiosios Britanijos sprendimas trauktis iš Bendrijos, priimtas 2016 metų birželį vykusiame referendume.

Susitikimų grafikas pradedamas ketvirtadienį ir penktadienį Briuselyje numatytomis derybomis. Jis apima iki 2019 metų birželio suplanuotus reguliarius ES viršūnių susitikimus ir neformalias diskusijas, skirtas konkrečioms temoms aptarti.

Tarp suplanuotų derybų – ir specialus ES viršūnių susitikimas Rumunijoje, įvyksiantis kelios savaitės po 2019-ųjų kovą numatyto Didžiosios Britanijos pasitraukimo iš bloko, taip pat ateinančiais metais įvyksiantis specialus saugumo susitikimas Vienoje.

27 ES valstybių lyderiai dar pernai sutarė, kad Bendrijai reikia esminių pokyčių, o šių metų gegužę Prancūzijos prezidentu išrinktas E. Macronas suteikė impulsą šiam procesui.

„Mane labai džiugina jūsų noras paspartinti mūsų darbą ir išsklaidyti bejėgiškumo jausmą“, – rašė D. Tuskas kvietime ES lyderiams į ketvirtadienį prasidėsiančias dviejų dienų derybas.

„Atsižvelgiant į mano konsultacijas... aišku, kad taip pat esama noro pagyvinti ir pagerinti mūsų darbą – be kita ko, pasitelkiant naujas idėjas“, – rašė jis.

D. Tuskas pabrėžė, kad derybos gali vykti tarp visų 28 dabartinių ES narių, įskaitant Didžiąją Britaniją, arba dalyvaujant tik 27 narėms – „tai priklausys nuo svarstomo klausimo“.

Europos Vadovų Tarybos pirmininkas, be kita ko, siūlo keisti viršūnių susitikimų darbo metodą, atsisakant tradicinio konsensuso principo ir sudarant galimybę lyderiams atvirai nesutarti.

Valstybių narių politiniai nuomonių skirtumai bus fiksuojami vadinamuosiuose sprendimų paaiškinimuose (decision notes), nors iki šiol laikytasi tradicijos rūpestingai dangstyti nesutarimus.

„Noriu pasiūlyti metodą, kuris būtų skirtas spręsti realias problemas“, – rašė D. Tuskas savo laiške.

Naujasis metodas „informuos apie mūsų nesutarimus, tiksliai apibūdinant konflikto esmę, todėl mes galėsime surengti rimtų politinių diskusijų“, pažymėjo D. Tuskas.

Proveržio dėl „Brexit" nebus?

Europos Vadovų Tarybos pirmininkas Donaldas Tuskas trečiadienį perspėjo Britaniją nesitikėti jokio proveržio dėl „Brexit“ šią savaitę įvyksiančiame Europos viršūnių susitikime, pareikšdamas, kad Londonas turi pirmiausia pateikti konkretesnių pasiūlymų.

Ketvirtadienį ir penktadienį Briuselyje susitinkantys 27 ES šalių lyderiai turėtų nuspręsti mažiausiai iki gruodžio atidėti sprendimą, ar derybose dėl Didžiosios Britanijos išstojimo iš Bendrijos padarytos pažangos pakanka, kad būtų galima pereiti prie jų ateities santykių.

Augant būgštavimams, kad Didžiajai Britanijai gali nepavykti laiku susitarti dėl jos išstojimo iš Bendrijos, Londonas turėjo vilties, kad padėtį pataisys būsimasis viršūnių susitikimas, kuriame ministrė pirmininkė Theresa May (Tereza Mei) turėtų pabandyti apginti savo šalies pozicijas per darbo vakarienę.

Britanija iš ES turi išstoti 2019 metų kovą, tačiau derybos privalo būti baigtos maždaug per metus, kad ES nacionaliniai parlamentai turėtų laiko ratifikuoti „Brexit“ sutartį.

„Rytoj nesitikiu jokio proveržio – mums reikia tikrai sunkiai dirbti nuo spalio iki gruodžio mėnesio, kad galėtumėme užbaigti vadinamąjį pirmąjį (derybų) etapą ir pradėti derybas dėl mūsų santykių su JK ateities“, – pareiškė D. Tuskas.

Per penkis derybų etapus derybininkams pavyko šiek tiek pasistūmėti į priekį, tačiau iki šiol neišspręsti pagrindiniai nesutarimai trimis prioritetiniais klausimais: dėl Britanijos finansinių įsipareigojimų Briuseliui, Britanijoje gyvenančių ES piliečių teisių ir Airijos Respublikos sausumos sienos su JK priklausančia Šiaurės Airija statuso.

Britanija siekia, kad Briuselis pripažintų derybose pasiektą pažangą, ypač po praėjusio mėnesio T. May kalbos Florencijoje, kurioje ji pažadėjo, kad po „Brexit“ nė viena kita šalis neturės ES mokėti daugiau arba gauti mažiau.

Tačiau ES lyderiai ir pareigūnai tvirtina, kad Londonas turėtų paversti savo gerus norus konkrečiais įsipareigojimais.

„Esu visiškai įsitikinęs, kad vis dar įmanoma užbaigti pirmąjį etapą gruodį, bet tam, tiesą sakant, mums reikia konkretesnių pasiūlymų iš britų“, – sakė D. Tuskas.



NAUJAUSI KOMENTARAI

Galerijos

Daugiau straipsnių