Dėl Lietuvos–Lenkijos dujotiekio EK tarsis su Lenkija

  • Teksto dydis:

Trijų Baltijos valstybių premjerams paraginus Lenkiją nestabdyti Lietuvos ir Lenkijos dujotiekio (GIPL) projekto, prašant didesnio finansavimo, Europos Komisija šią savaitę ketina kalbėtis su Lenkija.

Už energetiką atsakingas eurokomisaras Miguelis Ariasas Canete (Migelis Ariasas Kanjetė) Lenkijoje, Katovicuose, susitiks su šalies ekonomikos ministru Januszu Piechocinskiu (Janušu Pechocinskiu), BNS pranešė EK atstovė.

„Darbotvarkėje tarp kitų klausimų yra jungčių projektai, įskaitant ir tuos, iš kurių naudos gaus Baltijos šalys kaimynės, nutraukdamos savo izoliaciją, padidindamos rinkos integraciją ir tiekimo saugumą“, - BNS pranešė už energetiką atsakinga EK atstovė spaudai Anna-Kaisa Itkonen.

Pasak jos, į Baltijos šalių premjerų laišką Komisija ketina atsakyti kuo greičiau.

Trijų Baltijos šalių premjerai praėjusią savaitę paprašė EK ir Lenkijos vadovų rasti sprendimą dėl GIPL finansavimo. Lenkija, pasak šaltinių, norėtų, kad kitos šalys jai kompensuotų daugiau projekto kaštų.

Anot Lietuvos premjero atstovės, sprendimą dėl GIPL finansavimo tikimasi rasti iki gegužės 17 dienos.

Energetikos reguliuotojų bendradarbiavimo agentūra (ACER) pernai rugpjūtį paskelbė, kad Lietuva Lenkijai už maždaug 558 mln. eurų vertės projektą kompensuos 54,9 mln. eurų, Latvija - 29,4 mln. eurų, o Estija - 1,5 mln. eurų. Neoficialiomis BNS žiniomis, Lenkija reikalauja didesnės kompensacijos.

534 kilometrų ilgio Lietuvos-Lenkijos dujotiekio projektui EK pernai spalį suteikė aukščiausią prioritetinį statusą.

Bendrovė „Amber Grid“ jau paskelbė dujotiekio projektavimo konkursą - jos trasos Lietuvoje ilgis - apie 170 kilometrų, jį numatoma nutiesti iki 2019 metų pabaigos. Įmonė į projektą investuos 136 mln. eurų, iš jų 80,3 mln. eurų tikimasi gauti iš ES fondų. Projektą „Amber Grid“ įgyvendina kartu su Lenkijos „Gaz-System“.



NAUJAUSI KOMENTARAI

Galerijos

Daugiau straipsnių