Derybininkas: prieš išstodama iš ES Britanija turi apsimokėti sąskaitas

Šie prancūzo M.Barnier komentarai yra pirmasis svarbus Briuselio pareiškimas dėl „Brexit“ nuo pirmadienio, kai Britanija paskelbė kovo 29 dieną inicijuosianti iki dvejų metų galintį užsitęsti „skyrybų“ procesą.

Jis apžvelgė pagrindines šio proceso sritis, įskaitant pasitraukimo finansinę kainą, Jungtinėje Karalystėje gyvenančių 4,5 mln. ES šalių piliečių ir Bendrijoje gyvenančių britų teises, taip pat Airijos ir Šiaurės Airijos sienos statusą.

„Kai šalis palieka Sąjungą, nėra jokios bausmės, nėra jokios kainos, kurią reikėtų sumokėti už pasitraukimą. Tačiau turime apsimokėti sąskaitas – ne daugiau ir ne mažiau“, – Briuselyje sakė M.Barnier, buvęs ES komisaras ir Prancūzijos ministras.

„Neprašysime Britanijos sumokėti nė vieno euro už kažką, ko ji nebuvo sutarusi būdama narė“, – jis sakė kalbėdamas ES regionų institucijoje.

Pasak M.Barnier, Britanija yra įsipareigojusi prisidėti prie regionų finansavimo, plėtros fondų ir Europos Komisijos pirmininko Jeano-Claude'o Junckerio (Žano Klodo Junkerio) parengto investicijų plano. Pastarajame plane numatyta, kad visos ES narės įsipareigojusios skirti daugiau kaip 600 mlrd. eurų.

„Visas šias programas patvirtinome kartu, būdami 28, kartu su Jungtine Karalyste. Jas finansuojame mes, 28 (narės), ir iš jos (visos) 28 gauna naudos“, – aiškino M.Barnier.

Kai dauguma Britanijos piliečių per praeitais metais įvykusį referendumą nubalsavo pasitraukti iš Bendrijos, ES pareigūnai sakė, kad Jungtinei Karalystei išstojimas kainuos apie 60 mlrd. eurų. Vis dėlto M.Barnier komanda dabar vengia įvardyti konkrečią sumą.

Netikrumas dėl „Brexit“

„Netikrumas“ dėl ES piliečių Britanijoje ir Britanijos piliečių, gyvenančių Europos šalyse, irgi turi būti pašalintas, pažymėjo derybininkas.

Kaip pavyzdį jis pateikė lenkų studentus, nežinančius, ar jie toliau galės studijuoti Britanijos universitetuose; rumunų sveikatos apsaugos darbuotojus britų ligoninėse ir britus pensininkus Ispanijoje, susirūpinusius, ar jie toliau gaus socialines išmokas.

„Ilguoju laikotarpiu užtikrinti šių Europos piliečių teises bus mūsų absoliutus prioritetas nuo pat šių derybų pradžios“, – perspėjo M.Barnier.

Derybos dėl būsimos prekybos ateities, pakeisiančios dabartinę Britanijos prieigą prie Europos bendrosios rinkos, negalės prasidėti neišsprendus visų klausimų dėl Jungtinės Karalystės pasitraukimo, pridūrė jis.

Visa tai „neabejotinai užtruks kelis mėnesius“, sakė M.Barnier.

Londonas savo ruožtu argumentavo, kad ir vienas, ir kitas klausomas gali būti sprendžiami lygiagrečiai.

„Juo greičiau susitarsime dėl tvarkingo pasitraukimo principų, juo greičiau galėsime pasiruošti šiems būsimiems ryšiams“, – aiškino M.Barnier.

„Ir atvirkščiai – jeigu neužbaigsime šių netikrumų ir stumsime juos iki derybų pabaigos, mes judėsime nesėkmės link“, – pažymėjo jis.

Specialus viršūnių susitikimas

Britanijos ministrė pirmininkė Theresa May (Tereza Mei) ateinantį trečiadienį oficialiai inicijuos ES sutarties 50-ąjį straipsnį ir pradės dvejus metus truksiantį derybų procesą. Tik užbaigus šias derybas Britanija galės faktiškai palikti ES.

Pasak M.Barnier, „gali būti reikalinga“ tarpinė sutartis, apimanti sritis, dėl kurių galbūt nebus susitarta per dvejų metų laikotarpį, bet planuojamas įtraukti į vėlesnę išsamią prekybos sutartį.

27 ES šalių, išskyrus Britaniją, lyderiai balandžio 29 dieną Briuselyje surengs specialų viršūnių susitikimą. Per jį planuojama suderinti „Brexit“ derybų politines gaires.

Tačiau faktinės derybos tikriausiai prasidės tik dar po kelių savaičių, nes Europos Komisija turi parengti išsamesnius planus, o ministrai – suteikti M.Barnier oficialų mandatą.

Galiausiai M.Barnier perspėjo apie pavojus, gresiančius, jeigu iki Britanijos pasitraukimo susitarimas nebus sudarytas.

Pasak jo, „visiems dalyvaujantiems kiltų rimčiausių pasekmių“.