Dešimt kruvinų Katalonijos nepriklausomybės valandų 1934-aisiais

  • Teksto dydis:

Ispanija pagrasino sustabdyti Katalonijos autonomiją, jei jos lyderiai, remdamiesi Madrido neteisėtu laikomo referendumo rezultatais, paskelbs šio regiono nepriklausomybę.

Vis dėlto, jeigu 7,5 mln. sava kalba šnekančių ir atskirą kultūrą puoselėjančių gyventojų turintis turtingas regionas atsiskirs nuo Ispanijos, tai nebus jo pirmasis eksperimentas su nepriklausomybe.

Prieš daugiau kaip 80 metų Katalonijos autonominės vyriausybės vadovas Lluisas Companysas (Liuisas Kompanisas) paskelbė įkuriantis „Katalonijos valstybę, grindžiamą Ispanijos federalinės respublikos sistema“, kuri tuo metu neegzistavo.

Tačiau jau po 10 valandų katalonų nacionalistų lyderis pasidavė pareigūnams.

1934-ųjų spalio 6 dieną, kai jis paskelbė nepriklausomybę, kairiojo sparno partijos, protestuodamos prieš trijų ministrų, priklausančių dešiniųjų partijų koalicijai, patekimą į regioninę vyriausybę, pradėjo „revoliucinį generalinį streiką“.

Katalonijos valstybė

„Katalonai! – L. Companysas kreipėsi į susirinkusiuosius iš Katalonijos regioninio parlamento balkono Barselonoje. – Šią iškilmingą valandą, žmonių ir parlamento vardu, vyriausybė, kuriai vadovauju, perima visus Katalonijos įgaliojimus ir skelbia įkurianti Katalonijos valstybę.“

„Kad užmegztume ir sustiprintume ryšius su generalinio protesto prieš fašizmą lyderiais, kviečiame juos Katalonijoje įkurti laikinąją Respublikos vyriausybę“, – pridūrė jis.

Tačiau su generalinio protesto lyderiais jis veikiausiai nepasitarė.

Ispanijos centrinės vyriausybės reakcija buvo staigi. Katalonijos karo vadas generolas Domingo Batetas (Domingas Batetas) atsisakė paklusti Katalonijos vyriausybės įsakymams.

Pasikonsultavęs su Ispanijos centrinės vyriausybės vadovu, D. Batetas paskelbė karo padėtį.

Armijos smurtas

Vienam nepriklausomybės idėją palaikiusiam kovotojui pašovus pėstininką, armija prieš nepriklausomybės šalininkus ėmėsi smurto. Pagal įvairias istorikų versijas, per vieną naktį žuvo nuo 46 iki 80 žmonių.

L. Companysas paskelbė pasiduodąs D. Batetui ankstų spalio 7-osios rytą, praėjus vos 10 valandų po paskelbimo apie Katalonijos valstybės įkūrimą.

Jis ir dar keli jo vyriausybės nariai bei įstatymų leidėjai buvo suimti.

Gruodžio 14-ąją išleistas įstatymas neribotam laikui sustabdė Katalonijos autonomiją.

Po Ispanijos pilietinio karo 1936-1939 metais L. Companysas pabėgo į Prancūziją.

1940-aisiais vokiečių pajėgos jį suėmė ir perdavė generolo Francisco Franco (Fransisko Franko) diktatūrai.

Katalonijos separatistų herojumi tapęs L. Companysas buvo sušaudytas tų pačių metų spalio 15-ąją.



NAUJAUSI KOMENTARAI

  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Klausk
    specialisto
  • Diskusijos
  • Orai
  • TV
    programa
  • Pažintys
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Naujienlaiskis
  • RSS
  • Facebook
  • Twitter

Galerijos

Daugiau straipsnių