Didelės Rusijos laivyno ambicijos

Simbolinė tragedija

Suirus Sovietų Sąjungai, Rusijos karinis jūrų laivynas patyrė nuosmukį. Daugelis karo laivų arba buvo supjaustyti ir parduoti į metalo laužą, nes juos išlaikyti tapo per brangiu malonumu, arba rūdijo įvairiuose kariniuose Rusijos uostuose – nuo Murmansko Rusijos šiaurėje, Sevastopolio pietuose iki Tolimuosiuose Rytuose esančio Vladivostoko.

Tai, kad Rusijos laivynas išgyvena ne pačius geriausius laikus, tik patvirtino 2000 m. Barenco jūroje įvykusi tragedija, kai, pasak oficialios versijos, sprogus torpedai, nuskendo Rusijos laivyno pasididžiavimu vadintas atominis povandeninis laivas "Kursk".

118 laive tarnavusių jūreivių žuvo: dalis – nugriaudėjus galingam sprogimui laivo torpedų skyriuje, kita dalis – nesulaukusi pagalbos užduso pasibaigus deguoniui.

Maždaug septynių aukštų pastato dydžio "Kursk", kurio ilgis prilygo futbolo stadiono ilgiui, buvo prikimštas moderniausios technikos. Jo pagrindinis turimas ginklas – branduolinės raketos, 40 kartų galingesnės už atominę bombą, numestą ant Japonijos Hirošimos miesto.

Nelaimė laive įvyko dėl to, kad jame buvo naudojamos pasenusios technologijos.

Konkrečiai sprogimas įvyko torpedos viduje išsiliejus vandenilio peroksidui. Tikėtina, kad tai gamyklinis brokas, nors vandenilio peroksidas kaip torpedų komponentas daugelyje pasaulio laivynų saugumo sumetimais nebuvo naudojamas jau apie pusšimtį metų.

Laivyno atgimimas?

Praėjo mažiau nei dvi dešimtys metų po laivo "Kursk" tragedijos, apnuoginusios Rusijos kariuomenės bėdas, ir situacija Rusijos laivyne, o ir apskritai kariuomenėje pamažu keičiasi.

Tai, kad pokyčiai – ne kosmetiniai, rodo Vakarų galingiausių valstybių, tarp jų – Jungtinių Valstijų, dėmesys Rusijos povandeninių laivų flotilei.

Rusijos vyriausybė skyrė milijardus JAV dolerių naujos klasės dyzeliniams ir atominiams povandeniniams laivams statyti.

Jie turėtų būti geriau ginkluoti nei šiuo metu naudojami SSRS laikų, be to, gerokai tylesni už pirmtakus. Taigi juos susekti bus sunku.

Gana svarbus dėmesys skiriamas laivų įguloms. Šios turėtų būti geriau paruoštos veikti kovos sąlygomis nei iki šiol.

Vakarų žvalgybos tvirtina, kad rusų laivai patruliuoja labai plačioje teritorijoje – nuo Skandinavijos iki Sirijos. Ypač svarbus Atlanto vandenyno ruožas tarp Didžiosios Britanijos, Islandijos ir Grenlandijos. Čia dar Šaltojo karo metais vyko netiesioginė kova dėl dominavimo tarp amerikiečių ir SSRS laivynų.

Visa tai rodo, kad Maskva neapsiriboja tik savų pakrančių apsauga, o jos ambicijos – iššūkis JAV laivyno globaliam dominavimui.

Dauguma NATO šalių, ypač iš Vakarų Europos, po SSRS žlugimo sumažino dotacijas, skiriamas povandeninių laivų flotilėms.

Kitaip sakant, nebuvo poreikio skirti milijardų dolerių tam, kad laivai dūlėtų uostuose – tuo metu dauguma rusų laivų buvo toli nuo Vakarų šalių pakrančių, dažniausiai savo uostuose, o po "Kursk" nelaimės Kremlius apskritai įšaldė didžiąją dalį povandeninių laivų operacijų.

JAV nukreipė savo žvilgsnį į Vidurio Rytus – Afganistaną, Iraką ir Libiją – bei Ramiojo vandenyno regioną.

Viskas pasikeitė 2011 m., kai Rusijos vyriausybė patvirtino 670 mlrd. JAV dolerių vertės laivyno povandeninės flotilės modernizavimo programą.