Dykumų miestai stebina užmojais

Dubajus drąsiai gali pretenduoti į pasaulio supermiesto titulą. Kitą tokį sunku būtų rasti. Dykumoje stūksantys plieno, betono ir stiklo bokštai veria akį. Rodos, statybų pabaigos nematyti.

Ambicingi projektai

1954–1971 m. Dubajus, tiksliau kalbant, Dubajaus emyratas tebuvo anglų kolonijos administracinis centras – skurdus, nelabai kam įdomus dykumos užkampis prie Persijos įlankos.

Tiesa, 1971 m. septyni nepriklausomi emyratai – Abu Dabis, Dubajus, Šardža, Adžmanas, Ras Al Chaima, Um El Kaivainas ir Fudžeira – susijungė, kad suformuotų Jungtinius Arabų Emyratus (JAE). Tiesa, aukso amžius šiame regione prasidėjo 1991 m., kai čia imta kasti juodąjį auksą – naftą.

Dubajus nėra JAE sostine, bet yra didžiausias ir turbūt žinomiausias JAE, o ir viso Persijos įlankos regiono miestas, kuriame gyvena per 2 mln. žmonių. Prekybos centrai, garsiausios sporto ir pramogų vietos, viešbučiai, naktiniai klubai, restoranai, pasaulinio garso statybų projektai – viskas Dubajuje.

Būtent čia stūkso aukščiausias pasaulio pastatas Burdž Chalifa, kurio aukštis – įspūdingi 828 m. (tarkim, Vilniaus televizijos bokšto aukštis – 326,5 m). Taip pat Dubajuje yra įsikūrę trys aukščiausi pasaulio viešbučiai: "Marriott Marquis Dubai", "Rose Rayhaan" ir vienu iš prabangiausių pasaulyje laikomas "Burj Al Arab", pastatytas ant dirbtinės salos. Visų trijų pastatų aukštis gerokai viršija 300 m.

Ką jau kalbėti apie kitas dirbtines palmes primenančias salas Persų įlankoje, kurias galima pamatyti iš paukščio skrydžio. Šiose įsikūrusios prabangios vilos ir kurortai, kuriose nekilnojamojo turto yra įsigiję ir nemažai sporto, verslo ir pramogų pasaulio įžymybių.

Kiekvienas projektas Dubajuje – tarsi iš ateities ir būtinai kuo nors išskirtinis.

Dabar planuojama, kad šiame dykumų mieste atsiras dirbtinis atogrąžų miškas. Maža to, planuojama Dubajuje pastatyti patį didžiausią pasaulio prekybos centrą ir aukščiausius pasaulyje du bokštus dvynius, tarsi dar kartą patvirtinančius Dubajaus, kaip išskirtinio pasaulio miesto, įvaizdį.

Aplinkosaugos problemos

Kiekvieną dieną Dubajuje daugėja kitus pasaulio didmiesčius kamuojančių problemų. Beatodairiškas miesto plėtimasis ir gyventojų skaičiaus augimas lėmė, kad valdžiai dabar tenka spręsti opų taršos klausimą.

Pasak skaičiavimų, Dubajaus gyventojai suvartoja pernelyg daug geriamojo vandens. Šis kiekis mieste du kartus viršija pasaulio vidurkį. Be to, kiekvienas gyventojas vidutiniškai per dieną išmeta po 2,5 kg šiukšlių – kalbant apie oro taršą, Dubajus toli gražu nėra švariausias planetos miestas.

Valdžia tai žino. Antai, neseniai mieste iškilo ir duris atvėrė pirmoji regione, kaip sakoma, ekologiška mečetė. Pavyzdžiui, energiją pastatas gaminasi pats, įrengus ant stogo saulės kolektorius. Juk saulės Dubajuje, kuriame vasarą termometro stulpelis rodo daugiau kaip 40 C, – apstu.

Didžioji dalis miesto energijos pagaminama deginant gamtines dujas, kurios ne taip kaip deginami naftos produktai ar anglys teršia aplinką.

Be to, valdininkai mano, kad iki 2030 m. Dubajui pavyks pasigaminti apie 15 proc. jam būtinos energijos, naudojantis atsinaujinančiais energijos šaltiniais.

Nekenkia aplinkai?

Kai kuriems pasaulio miestams šie planai būtų ambicingi, bet Dubajus, pasak švarios energetikos ekspertų, nesunkiai juos gali įgyvendinti. Mat ne tik turi pakankamai pinigų tokiems projektams vykdyti, o ir gamtinių sąlygų – palankios išnaudoti, pavyzdžiui, saulės energiją.

Saulės panaudojimo energijai gaminti technologijos pastaruoju metu smarkiai patobulėjo, Dubajaus valdžia neabejoja, kad po kurio laiko būtent ši energija pakeis iškastinį kurą.

Nemažą dalį tokių saulės jėgainių ketinama siūlyti įsigyti privatiems energijos vartotojams. Kolektorius galima įrengti ant namų stogų. Tai leistų ne tik sutaupyti, bet ir sumažinti taršą.

Dubajus pasirašė susitarimą su viena didžiausių Vidurio Rytų regiono saulės energetikos bendrovių "Acwa Power" iš Saudo Arabijos, kad ši parduos miestui pigios saulės elektros.

Miestai dykumose

Dubajaus augimas prasidėjo 1991 m. šiame emyrate atradus naftos.

Nuo 2006 m. čia galioja JAE nekilnojamo turto įstatymas, suteikiantis teisę besąlygiškos nuosavybės teisės rajonuose nekilnojamąjį turtą įsigyti bet kurios šalies piliečiams. Nuo tada Dubajuje ir prasidėjo statybų bumas.

Tiesa, po 2009 m. ekonomikos ir finansų krizės daugelis projektų buvo sustabdyti. Nekilnojamojo turto kainos nusirito nuo 30 iki 50 proc. Bet jau 2013 m. prasidėjo nauja statybų karštinė – miestas atgimė.

Tiesa, Dubajus – ne vienintelis miestas Arabijos pusiasalyje, augantis kaip ant mielių. Kitoje pusiasalio pusėje, prie Raudonosios jūros, kyla dar vienas didžiulis miestas, pavadintas buvusio Saudo Arabijos karaliaus Abdullah garbei.

Oficialus šio miesto pavadinimas Karaliaus Abdula Ekonominis Miestas (KAEC). Į jį veda privatus kelias, kurį griežtai saugo apsaugininkai. Kaip pasakojo miesto projekto autoriai, KAEC – vienas iš kelių naujų miestų, kurie išdygs Saudo Arabijoje per kitus keliasdešimt metų. Toks, pasak jų, buvo velionio karaliaus noras – jis norėjo sukurti vietą gyventi jauniems šalies gyventojams, kurie galėtų plėtoti šalies ekonomiką.

Planuojama, kad naujajame mieste gyvens apie 2 mln. žmonių. Didmiesčio preliminari kaina – 100 mlrd. JAV dolerių, tiesa, projektą finansuoja privatūs investuotojai, o ne vyriausybė.
Kai bus baigtas, KAEC turėtų būti didesnis nei JAV sostinė Vašingtonas, nors kol kas miesto pastatyta tik 15 proc.

KAEC, kaip planuojama, bus ir vienas iš didžiausių regiono jūrų uostų, įsikūręs ties svarbiu pasaulinei laivybai keliu iš Indijos vandenyno į Viduržemio jūrą per Sueco kanalą.

Miesto statytojai neslepia, kad siekia nukonkuruoti daugelį Persijos įlankos uostų, tarp jų – Dubajų. Be to, regione kasmet apsilanko tūkstančiai musulmonų maldininkų iš viso pasaulio. Saudo Arabijos valdžia nori, kad daugeliui jų būtų patogu patekti į šventąsias vietas.

Būtent tam yra statomas greitasis geležinkelis. Ši linija turėtų sujungti KAEC su kitais šalies didmiesčiais, pirmiausia šventaisiais miestais Meka ir Medina.

"Planuojame, kad netrukus atidarysime stotį. Geležinkelis daug ką pakeis, drauge ir mums pagelbės toliau plėtojant projektą", – sakė projekto koordinatorius Fahdas Al-Rasheedas.

Stotį – vieną iš miesto centrinių ašių – arabai patikėjo suprojektuoti britų architektui Normanui Fosteriui, pagarsėjusiam savo kūriniais Europoje: Vokietijos parlamento (Reichstago) pastato rekonstrukcija ir Londone pūpsančiu vadinamuoju agurku – juodai pilkos spalvos dangoraižiu, savo forma primenančiu šią daržovę.