E. Lucasas: įdomūs Rusijos santykių su sąjungininkais vingiai

  • Teksto dydis:

Turkija ieškos naujų draugų ir sąjungininkų, jeigu Trumpo administracija netinkamai su ja elgsis – tokia buvo rugpjūčio 10-ąją Niujorke pasiųsta Recepo Tayyipo Erdogano žinia. Turkijos prezidento žodžius reikėjo suprasti kaip grasinimą užmegzti glaudesnius ryšius su Kremliumi, kurio retorika piešia saulėtą abipusės pagarbos pasaulį.

Vis dėlto glaudžiausius ryšius su Rusija palaikančios šalys įsitikina, kad rezultatai toli gražu nėra spindintys. Aštrėja ginčai su Baltarusija, pačia artimiausia Kremliaus sąjungininke. Iš dalies tai lemia nesutarimai dėl prekybos, įskaitant ginčą dėl grybų importo (esą Baltarusija pažeidžia Rusijos įsivestas sankcijas Vakarų maisto produktams, importuodama uždraustus Lenkijos grybus ir perparduodama juos Rusijoje). Rimčiau nesutariama dėl naftos. Rusija parduoda perdirbtos naftos produktus Baltarusijai vietos kainomis. Baltarusiai juos eksportuoja į užsienį pasaulinėmis kainomis, kurios yra daug didesnės. Nieko keista, kad Rusija dėl to prieštarauja.

Baltarusija taip pat pramušė skylę Rusijos sienos apsaugoje, leidusi lankytojams iki 30 dienų viešėti šalyje be vizų. Kadangi Rusija nevykdo atvykėlių iš Baltarusijos nuoseklių tikrinimų, ši tvarka faktiškai suteikia galimybę vakariečiams be vizų patekti į Rusiją. Menka sienos su Baltarusija apsauga taip pat leido „Pussy Riot“ aktyvistei Marijai Aliochinai apeiti Rusijos paskelbtą draudimą išvykti iš šalies ir nukeliauti į Edinburgo festivalį.

Atsakydama Rusija paleido propagandos malūną ir kaltina Baltarusiją meilikaujant Ukrainai, Lenkijai, NATO ir Katalikų Bažnyčiai bei negerbiant Rusijos ir Sovietų Sąjungos istorinės atminties. Kaip pranešama, Rusija taip pat ėmėsi praktinių veiksmų, atsiųsdama į pasienį savanoriškų sukarintų pajėgų – „pseudokazokų“, kaip juos vadina apžvalgininkas Paulas Goble'as. Naujasis Rusijos ambasadorius Minske Michailas Babičius – ryžtingas buvęs šnipas, kuriam anksčiau buvo patikėta sutramdyti Tatarstaną ir Baškorstaną, tiurkiškai kalbančias naftos turtingas Pavolgio respublikas. Naujojo pasiuntinio pirmasis susitikimas su Baltarusijos prezidentu turėtų būti įdomus. Aleksandras Lukašenka kaltina Rusiją elgiantis su jo šalimis kaip su „barbarais“ ir „vasalais“.

Rusija taip pat rūstauja ant Armėnijos, savo vienintelės sąjungininkės Kaukaze, kurios naujoji vyriausybė stengiasi atkurti tvarką po dešimtmečius trukusio piktnaudžiavimo valdžia. Be kita ko, buvo suimta anksčiau neliečiamais laikytų veikėjų, palaikančių glaudžius ryšius su Kremliumi. Tiesą sakant, Rusija nesiėmė užkirsti kelio liaudies sukilimui, atvedusiam į valdžią autsaiderį Nikolą Pašinianą. Tačiau ji nenori, kad jam pavyktų įgyvendinti savo užmojus.

Toliau – Graikija, geriausia ir seniausia Rusijos draugė Europos Sąjungoje ir NATO. Seni ypatingieji ryšiai apima ortodoksiškąją krikščionybę, ekonomikos santykius, palankumą Serbijai per karą buvusioje Jugoslavijoje, skeptišką požiūrį į JAV politiką Artimuosiuose Rytuose ir daug kitų dalykų. Tačiau dėl Rusijos paramos ultradešiniosioms ir griežtosios linijos ortodoksų grupėms neatlaikė netgi kairiosios „Syriza“ vyriausybės kantrybė.

Pastaraisiais mėnesiais svarbus Kremliaus tikslas buvo žlugdyti susitarimą dėl Graikijos šiaurinės kaimynės pervadinimo Šiaurės Makedonija. Graikų nacionalistai atmeta bet kokią galimybę buvusiai Jugoslavijos respublikai kaip nors naudoti Makedonijos pavadinimą ir sako, kad šis pavadinimas gali būti taikomas tik Graikijos Respublikos šiaurinei provincijai. Rusija, laikydamasi jai įprastų žaidimo taisyklių, rėmė ekstremistus abipus sienos.

Liepą Graikija paviešino Rusijos žvalgybos pareigūnų ardomąją veiklą ir uždraudė dviem iš jų sugrįžti į šalį. Rusija ėmėsi atsakomųjų veiksmų prieš keturis Graikijos ambasados Maskvoje darbuotojus, o šis žingsnis išprovokavo itin griežtą Atėnų užsienio reikalų ministerijos viešą pareiškimą, kuriame buvo pakartoti kaltinimai kyšininkavimu ir atkreiptas dėmesys į kitokių formų kišimąsi, pavyzdžiui, naudojanti egzotiškai pavadinta Imperatoriškąja Palestinos ortodoksų draugija. Graikija taip pat nepatenkinta Rusijos draugiškais ryšiais su Turkija, jos pagrindine varžove regione.

Vakarų politika, ekonomika ir saugumas šiuo metu iš tikrųjų atrodo pakrikę. Trumpo administracijos strategija kursto nereikalingą įtampą su sąjungininkais. Tai akivaizdžiai sukuria palankių galimybių Kremliui – Turkijoje ir kitur. Tačiau Rusijos įpročiai ieškoti priekabių meta ilgą ir tamsų šešėlį.


Šiame straipsnyje: Edvardas LucasasRusija

NAUJAUSI KOMENTARAI

Taigi

Taigi  portretas
Niekas ir niekada nasidžiaugė susidėjęs su Rusija ir tapęs jos sąjungininku. Nuo pat Lenino bolševikų laikų Rusija nepatikimiausias sąjungininkas, vis rezgantis intrigas už savo sąjungininkų nugaros. Todėl ir dabartinės Kremliaus intrigos nieko negali nustebinti.

Ggh

Ggh portretas
Nejuokinkit ,keisti vingiai todėl kad tokius isgamas kaip jūs išmetė ir prieš ismesdami nusivale
VISI KOMENTARAI 2

Galerijos

  • Patarimai, kaip įmonėms efektyviai valdyti laisvas lėšas
    Patarimai, kaip įmonėms efektyviai valdyti laisvas lėšas

    Manau, didžiajai daliai sėkmingų verslų anksčiau ar vėliau iškyla dilema, ką daryti su laisvomis įmonės lėšomis? Šis klausimas ypač aktualus šiuo metu, kai globali ekonominė situacija nėra aiški. Dėl to kai kuri...

    2
  • Asmeninės Velykos
    Asmeninės Velykos

    Artėjant Velykoms, nori nenori, susimąstai apie vertybes. Ir kokių tik vertybių nesame išbandę. Paturėjome visą haremą patrauklių vertybių – pradedant joga, baigiant pozityvias būsenas skatinančiais kursais. Tačiau dažnai atsitinka t...

  • Desalomėjizacija – būtina
    Desalomėjizacija – būtina

    Nors dabar viešojoje erdvėje vis kalbama apie gynybą, sovietinio paveldo sergėtojų isterija mums visada primena, kad Lietuvoje yra ir kita visuomenės dalis, kuri geriausiu atveju, prasidėjus Kremliaus invazijai, nedarytų nieko, o blogiausiu &ndas...

    18
  • Kandidatų godos
    Kandidatų godos

    12 apaštalų – lygiai tiek sėdo valgyti Paskutinės vakarienės prieš Didžiąją išdavystę. 12 kandidatų į pretendentus (ko ne apaštalai?) siekia aukščiausio posto valstybėje, tačiau dar šiandien dalis j...

  • Mums labai pasisekė, antra dalis: žmonės
    Mums labai pasisekė, antra dalis: žmonės

    Du dešimtmečiai Europos Sąjungoje (ES) atnešė neabejotiną ekonominį progresą – didėjantį šalies konkurencingumą, augančias gyventojų pajamas ir perkamąją galią. Tačiau nemažiau svarbu įvertinti ir demografinius bei s...

    3
  • Rusija gali būti terorizmo auka, net jei jį vykdo jos vadovybė
    Rusija gali būti terorizmo auka, net jei jį vykdo jos vadovybė

    Terorizmas padėjo gimti Vladimiro Putino režimui. 1999 metų rudenį dirbdamas korespondentu Maskvoje, mačiau, kokį siaubą visuomenei atnešė kruvini daugiabučių namų sprogdinimai Rusijos sostinėje ir kitur. ...

  • Pagrindinė švietimo sistemos užduotis – atsparumo stresui ugdymas?
    Pagrindinė švietimo sistemos užduotis – atsparumo stresui ugdymas?

    Pagrindinė švietimo sistemos užduotis – atsparumo stresui ugdymas, bent jau toks įspūdis susidaro stebint situaciją mūsų valstybėje. ...

  • Dresūros mokykla
    Dresūros mokykla

    Akimirką stabtelėję pagalvokime, ką nuveikiame per tris minutes. Per šešias. Visa, ką darome įprastomis aplinkybėmis, atliekame nesižvalgydami į chronometrą. Nebent gaiviname širdies smūgį patyrusį žmogų, lenktyniaujame su g...

    4
  • Pravieniškių choras – be solisto
    Pravieniškių choras – be solisto

    Kol Lietuvoje sutartinai buvo dejuojama dėl tarpinių atsiskaitymų, o Vilniuje laidojo „Dėdę Vanią“, vienos Jurbarko mokyklos tualete nepilnametis talžė kitą tokį pat. Daužė, suprantama, į veidą, sunkėsi kraujas ir sirpo mėlynės. Vi...

    9
  • Nekantriųjų karta
    Nekantriųjų karta

    Rytoj pradėsime Didžiąją savaitę prieš Velykas. Krikščionims tai – ypatingas laikas nuo Kristaus įžengimo Jeruzalėn Palmių sekmadienį iki jo prisikėlimo Velykų rytą. Gyvenantiems be tikėjimo – ypatingos skubos laikas. J...

    5
Daugiau straipsnių