EBPO ragina nebeeskaluoti įtampos prekyboje

  • Teksto dydis:

Artėjant JAV plieno ir aliuminio importo muitų įvedimo terminui, Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacija (EBPO) trečiadienį paragino „nebeeskaluoti“ įtampos pasaulio prekyboje.

Kovo mėnesį JAV prezidentas Donaldas Trumpas (Donaldas Trampas) paskelbė, kad Jungtinės Valstijos nustatys 25 proc. muitą importuojamam plienui ir 10 proc. muitą importuojamam aliuminiui. Tai visame pasaulyje išprovokavo diplomatines grumtynes ir sujudino rinkas.

Nepaisant pastangų daugiašalės prekybos sistemą grąžinti į įprastas vėžes, kurias dėjo įvairūs pasaulio lyderiai, įskaitant Prancūzijos prezidentą Emmanuelį Macroną (Emanuelį Makroną) ir Vokietijos kanclerę Angelą Merkel, muitai įsigalios birželio 1 dieną.

Jungtinės Valstijos taip pat rengia prekybos sankcijas Kinijai, kurią ketina bausti už tariamą intelektinės nuosavybės vagystę.

„Visų pirma reikėtų vengti įtampos prekyboje eskalavimo“, – pareiškė laikinasis EBPO vyriausiasis ekonomistas Alvaro Pereira (Alvaras Pereira).

„Pasaulio ekonomika šiandien yra kur kas labiau integruota ir susieta negu praeityje, todėl tolesnis įtampos prekyboje eskalavimas gali gerokai pakenkti ekonomikos plėtrai ir sutrikdyti gyvybiškai svarbias pasaulio vertės grandines“, – pridūrė jis.

Grėsmė ekonomikos augimui

Panašių įspėjimų pastaruoju metu būta ir daugiau. Pavyzdžiui, vengti prekybos karo yra paraginę Pasaulio prekybos organizacija (PPO) ir Tarptautinis valiutos fondas (TVF).

Protekcionistinė politika, kurią įgyvendina D. Trumpo administracija, vadovaudamasi šūkiu „Pirmiausia Amerika“, kelia grėsmę pasaulio ekonomikos augimui, pažymėjo EBPO, pasaulio bendrojo vidaus produkto (BVP) augimo šiais metais prognozę sumažinusi nuo kovo mėnesį prognozuotų 3,9 proc. iki 3,8 procento.

2019 metais pasaulio ūkis turėtų padidėti 3,9 proc., numato organizacija.

Pasak A. Pereiros, to, kad pasaulio ekonomikos augimo tempas sugrįžta prie 4 proc. lygio, nereikėtų vertinti pernelyg optimistiškai, nes tai visų pirma lėmė skatinamosios pinigų politikos priemonės, o ne darbo našumo didėjimas ar struktūriniai pokyčiai.

Jo teigimu, dabar, kai pinigų politika yra laipsniškai normalizuojama, pagrindiniu tampa mokesčių politikos veiksnys, nes vienokias ar kitokias mokesčių lengvatas šiuo metu taiko maždaug 75 EBPO valstybių narių, siekiančių paskatinti ekonomikos plėtrą.

Tuo tarpu EBPO prognozėse taip pat pažymima, kad padėtis pasaulio darbo rinkoje yra teigiama. Numatoma, kad nedarbo lygis EBPO šalyse, 2017 metais siekęs 5,8 proc., šiemet sumažės iki 5,4 proc., o 2019 metais - iki 5,1 proc. ir bus mažiausias nuo 1980 metų.

Infliacija EBPO šalyse, kaip prognozuojama, šiemet padidės iki 2,2 proc., o kitąmet – iki 2,3 procento.

JAV ekonomikos augimo prognozių EBPO nepakeitė: kaip ir anksčiau, numatoma, kad JAV BVP šiemet padidės 2,9 proc., o kitąmet – 2,8 procento.

Tuo tarpu euro zonos ūkio augimo šiais metais prognozė buvo sumažinta 0,1 procentinio punkto iki 2,2 procento. O 2019 metais euro zonos BVP padidės 2,1 proc., prognozuoja organizacija.

Trisdešimt penkias valstybes vienijanti EBPO buvo sukurta 1961 metais. Dėl narystės organizacijoje padidėja šalių ekonomikos patrauklumas ir atsiveria galimybės stiprinti tarptautinius santykius sprendžiant įvairius ekonominius, socialinius ir su švietimu susijusius klausimus.


Šiame straipsnyje: EBPOprekybapasaulio ekonomika

NAUJAUSI KOMENTARAI

Galerijos

Daugiau straipsnių