- „Reuters“-BNS inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Labiausiai Rusijos politiką kritikuojančios Europos Sąjungos (ES) narės, tarp jų Lietuva ir Lenkija, pirmadienį ragino griežtinti sankcijas Maskvai reaguojant į naują prorusiškų separatistų puolimą Ukrainos rytuose, bet Bendrijos politikoje itin didelę įtaką turinti Vokietija laikėsi atsargesnės pozicijos.
ES ketvirtadienį planuoja surengti skubų užsienio reikalų ministrų susitikimą po to, kai šeštadienį separatistai raketomis apšaudė strategiškai svarbų Azovo jūros uostamiestį Mariupolį. NATO pareiškė, kad ta ataka buvo įvykdyta su Rusijos pagalba, o Kijevas informavo, kad per ją žuvo 30 civilių.
Rytų Ukrainoje atsinaujinus mūšiams, Europos Sąjungoje vėl pradėta svarstyti galimybė sugriežtinti sankcijas, nors dar prieš savaitę ministrai diskutavo dėl Bendrijos užsienio politikos vadovės Federicos Mogherini (Federikos Mogerini) parengto dokumento, kuriame ES šalių vyriausybėms siūloma atnaujinti dialogą su Rusija kai kuriose srityse, jeigu Maskva įgyvendintų Ukrainos taikos susitarimą.
ES ambasadoriai antradienį rengia pasitarimą, ruošdamiesi ketvirtadienį vyksiančiam ministrų susitikimui, bet vienas Bendrijos diplomatas sakė, jog kol kas atrodo mažai tikėtina, kad būtų nuspręsta skelbti naujas sankcijas. Labiausiai tikėtinas scenarijus – kad ministrai paprašys pareigūnų parengti galimų tolesnių priemonių sąrašą.
28 šalių bloko narės jau seniai laikosi skirtingų nuomonių dėl sankcijų Rusijai. Kai kurios šalys, itin kritiškai vertinančios Rusijos veiksmus, po atakos Mariupolyje pareikalavo nedelsiant sugriežtinti atsaką.
„Vakarų pasaulio atsakas turėtų būti labai griežtas, – per spaudos konferenciją Varšuvoje sakė Lenkijos prezidentas Bronislawas Komorowskis (Bronislavas Komorovskis). – Mano nuomone, ES turėtų atsakyti apgalvotai iškeldama klausimą dėl sankcijų Rusijai sugriežtinimo.“
Lietuvos užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius savo ruožtu pareiškė: „Daug kartų esame sakę, kad jeigu padėtis Ukrainoje blogės, jeigu Rusija tęs savo agresyvius veiksmus, mes skelbsime papildomas sankcijas. Būtent to tikiuosi iš ketvirtadienio susitikimo.“
Tačiau Vokietijos užsienio reikalų ministras Frankas-Walteris Steinmeieris (Frankas Valteris Šteinmejeris) mano, jog Rusija dar neperžengė „raudonos linijos“, kad būtų skelbiamos naujos sankcijos.
„Daug kas priklausys nuo to, kaip reikalai klosis tris ateinančias dienas. Po derybų, kurias pastarosiomis dienomis vedžiau su kai kuriais kolegomis Europoje, niekas nėra nusiteikęs žūtbūt susitikti Briuselyje skelbti sankcijų“, – aiškino jis..
„Tačiau, žinoma, ataka arba platesnis puolimas prieš Mariupolį būtų padėties kokybinis pokytis, į kurį turėtume reaguoti“, – pridūrė F.-W.Steinmeieris.
Europos Vadovų Tarybos pirmininkas Donaldas Tuskas, buvęs Lenkijos premjeras, savaitgalį kritikavo „nuolaidžiavimą“ Rusijai ir sakė, kad atėjo „laikas sustiprinti mūsų politiką remiantis šaltais faktais, o ne iliuzijomis“.
Kita vertus, dalis ES šalių, tarp jų Italija, Graikija, Kipras, Bulgarija, Liuksemburgas ir Austrija, sankcijų politiką palaiko nenoriai.
JAV ambasadorė prie Jungtinių Tautų Samantha Power (Samanta Pauer) pirmadienį pareiškė, kad ataka Mariupolyje atskleidžia Maskvos tikslą per prorusiškus separatistus padidinti Ukrainoje kontroliuojamą teritoriją.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Kremlius sveikina G. Schröderio pareiškimą dėl karo Ukrainoje sprendimo
Kremlius pasveikino buvusio Vokietijos kanclerio Gerhardo Schröderio pareiškimą, kad draugiški jo ryšiai su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu galėtų būti naudingi siekiant sprendimo konflikte dėl Ukrainos. Geri konstruktyvūs s...
-
J. Bidenas ir D. Trumpas dalyvauja rinkimų kampanijoje Niujorke
Galingas lėšų rinkimas vienam, žuvusio policijos pareigūno pagerbimas kitam – taip atitinkamai JAV prezidentas Joe Bidenas ir jo pirmtakas Donaldas Trumpas ketvirtadienį ketina dalyvauti rinkimų kampanijoje Niujorke. ...
-
V. Putinas tikina neketinąs pulti Baltijos šalių9
Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas pareiškė neturįs planų pulti NATO valstybių. Nors transatlantinis karinis aljansas nuo Sovietų Sąjungos žlugimo 1991 m. išsiplėtė į rytus Rusijos kryptimi, tačiau Rusija esą neketina pulti jokios...
-
V. Putinas: Rusija rengiasi tam, kad Ukraina netrukus panaudos naikintuvus F-16
Rusija, pasak prezidento Vladimiro Putino, Rusija rengiasi tam, kad Ukraina netrukus gali panaudoti pirmuosius amerikiečių gamybos naikintuvus F-16. Todėl jis įspėjo dėl scenarijaus, kuris esą net nėra diskutuotinas: jei naikintuvai pultų iš ka...
-
Lenkija ir Ukraina surengė derybas dėl ukrainietiškų produktų importo reguliavimo
Lenkijos ministras pirmininkas ketvirtadienį priėmė Ukrainos premjerą ilgai lauktose derybose, kuriomis siekiama sumažinti trintį dėl Ukrainos importuojamų žemės ūkio produktų ir lenkų ūkininkų vykdomų pasienio blokadų. ...
-
Ambasadorė: rusai Estijoje turi daugiau teisių nei Rusijoje2
Estijos ambasadorė Ukrainoje Annely Kolk įsitikinusi, kad daugiausia rusakalbių gyvenamame Estijos mieste Narvoje nėra potencialo prorusiškiems protestams. ...
-
Atsistatydina Latvijos užsienio reikalų ministras K. Karinis
Buvęs Latvijos premjeras, dabartinis šalies užsienio reikalų ministras Krišjanis Karinis žurnalistams pareiškė, kad, kilus skandalui dėl skrydžių, jis balandžio 10 d. atsistatydins iš pareigų. ...
-
Kremlius: vyksta dialogas dėl JAV žurnalisto iškeitimo1
Ketvirtadienį Kremlius pareiškė, kad vyksta diskusijos dėl galimų mainų, susijusių su „The Wall Street Journal“ žurnalistu Evanu Gershkovichiumi, beveik prieš metus sulaikytu Rusijoje ir apkaltintu šnipinėjimu. ...
-
JAV skyrė 228 mln. dolerių Baltijos šalių saugumui, trečdalis sumos – Lietuvai9
Jungtinės Valstijos skyrė 228 mln. JAV dolerių Baltijos šalių saugumo pagalbai, trečdalis sumos bus skirta Lietuvai, ketvirtadienį pranešė Krašto apsaugos ministerija (KAM). ...
-
O. Scholzas: kai kurios šalys, tarp jų ir Ukraina, svarsto, kaip sėsti prie derybų stalo
Vokietijos kancleris Olafas Scholzas pareiškė, kad nuolat keliamos tarpininkavimo iniciatyvos dėl taikos Ukrainoje, praneša UNIAN. ...