ES klimato plano vizija: taip gyventume 2040-aisiais

Tikslas ir pasipriešinimas

ES aktualijas nušviečiančio leidinio „Politico“ korespondentės Zia Weise ir Giovanna Coi nusprendė pasvarstyti, kaip ne per daug tolimoje ateityje atrodytų gyvenimas, jei iš tiesų pavyktų įgyvendinti numatomą žaliąjį perėjimą. Žurnalistės analizavo dabartines Europos Komisijos (EK) ataskaitas ir kitus dokumentus, kuriuose mėginama pateikti įvairių projekcijų, kokį efektą tam tikru laikotarpiu gali turėti dabartiniai sprendimai. Tad žvilgtelėkime į ateitį.

Prasideda XXI a. penktasis dešimtmetis. ES žalioji revoliucija įvykdyta 90 proc. Klimato neutralumas pasiekiamas, nes blokui pavyko sumažinti šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisiją 90 proc., palyginti su XX a. dešimtuoju dešimtmečiu. Toks tikslas buvo nustatytas prieš šešiolika metų.

Rezultatas – nepaisant ES lyderių, kurie galbūt nuoširdžiai pavargo nuo reguliavimų karuselės, kaitos, žemynas pasikeitė. Tai pasiekti nebuvo lengva: subyrėjo valdančiosios koalicijos, teko uždaryti įmonių, ūkininkai ne kartą apgulė Briuselį.

Europiečiai dabar daugiau važinėja dviračiais ir valgo mažiau mėsos. Kaimo vietovių laukuose mažiau karvių, bet daugiau elektros laidų virš galvų. ES neliko nė vieno angliakasio, tačiau žaliosios gamybos sektorius klesti. Trumpai tariant, iki 2040 m. teršalų išmetimą sumažinus 90 proc., Europa turėjo pertvarkyti ekonomiką, pakeisti kraštovaizdį ir gyvenimo būdą.

Visuotinis atšilimas taip pat privertė imtis pokyčių. Pietų šalys vasaromis riboja darbą lauke. Slidinėjimo turizmo pramonė Alpėse žlunga. Iš oro kondicionieriumi vėsinamo Berlaymont pastato EK dalija įsakymus įvairiose teritorijose dislokuoti didėjantį Europos gaisrų gesinimo laivyną, kad šis kovotų su žiauriais miškų gaisrais. Tiesa, EK taip pat prisiima ir tarpininkės dėl vandens teisių besiginčijančių regionų vaidmenį.

2024 m. EK išreiškė palaikymą planui, kuris iš esmės numatė tokią ateitį. 605 puslapių poveikio vertinime nurodoma, kaip ES iki 2040 m. galėtų sumažinti išmetamų teršalų kiekį 90 proc.

Vis dėlto neįmanoma pasakyti, ar tokia įsivaizduojama ateitis kada nors iš tikrųjų ateis. Visame žemyne klimato politika susiduria su pasipriešinimu. Europos ūkininkai maištauja, o artėjantys ES rinkimai vilioja įstatymų leidėjus pažadėti savo rinkėjams, kad žaliasis perėjimas nebus skausmingas.

Tačiau, žvelgiant į pačios ES vertinimą ir naujausias Europos mokslinio patariamojo klimato kaitos komiteto ataskaitas, vienas dalykas yra aiškus: jei Europa nori pasiekti poveikio klimatui neutralumą, gyvenimą keičiantys pokyčiai yra neišvengiami.

Žemės ūkio revoliucija

Kas jūsų šaldytuve 2040 m.? Tikriausiai mažiau gyvūninės kilmės produktų. Šis mitybos pokytis padėjo Europai gerokai sumažinti išmetamų teršalų kiekį. Ūkiniai gyvūnai vis dar yra pagrindinis ES metano šaltinis – antras pagal dydį visuotinio atšilimo veiksnys, tačiau dėl sumažėjusios mėsos ir pieno paklausos sumažėjo ir gyvulių, ir išmetamųjų teršalų.

Briuselis ir nacionalinės vyriausybės ėmėsi įvairių priemonių, kad paskatintų žmones valgyti daugiau augalinės kilmės maisto. Atidžiau pažvelkite į savo šaldytuvo turinį: galbūt ant pakuočių yra informacijos apie teršalų kiekį, kuris buvo išmestas į atmosferą gaminant atitinkamus maisto produktus? Galbūt šias dirbtinės mėsos dešreles pirkote, nes jos buvo pigesnės nei tikros? Juk, įvedus išmetamųjų teršalų kainodarą maistui, mėsos kainos išaugo.

Ūkininkams žaliasis perėjimas buvo tolygus žemės ūkio revoliucijai. Mažėja gyvulininkystės ūkių. 2023 m. ES moksliniai patarėjai prognozavo, kad paklausa sumažės iki 50 proc., ir tai išsipildė. Ūkininkai buvo priversti smarkiai sumažinti azoto trąšų naudojimą, todėl reikia keisti žemės ūkio praktiką, kad pasėlių derlius būtų pastovus.

Miestų planuotojai kuria miestus, kuriuose  mažesni atstumai tarp kasdienių būtiniausių traukos centrų.

Ūkininkų pajamų šaltiniai taip pat turėjo smarkiai pasikeisti – daugelis pasinaudojo ES naująja anglies dioksido šalinimo rinka, kad užsidirbtų pinigų iš CO2 saugojimo savo žemėje, ypač plotuose, kurie anksčiau buvo naudojami ganymui arba pasėliams, kuriuose buvo auginamas gyvulių pašaras.

Vis dėlto, Europai palaipsniui atsisakant iškastinio kuro naudojimo, žemės ūkis dabar yra didžiausias žemyno išmetamųjų teršalų šaltinis. Jei 2050 m. ES nori pasiekti visišką poveikio klimatui neutralumą, sektorius turės dar labiau sumažinti taršą.

Mažiau vartoti

Išeikite iš virtuvės ir apsidairykite likusioje buto dalyje. Pagrindiniai pokyčiai per pastaruosius 20 metų tikriausiai dabar bus nepastebimi, bet jūs puikiai prisiminsite išlaidas, triukšmą ir įtampą dėl didelių renovacijų, kurių reikėjo, kad jūsų namai taptų energiškai efektyvesni.

Gal 2020-aisiais namus šildydavote dujiniu katilu, o dabar tikriausiai jau įsirengėte elektrinį šilumos siurblį. Kuo toliau į pietus gyvenate, tuo didesnė tikimybė, kad jūsų namuose bus oro kondicionierius, nes temperatūra reguliariai viršija 40 laipsnių šilumos. Tačiau, nepaisant kondicionierių, pastatai visoje ES sunaudoja mažiau energijos dėl elektrifikacijos ir geresnės izoliacijos.

Greičiausiai tai lemia ir mažesnes elektros sąskaitas. Tačiau iškastinį kurą naudoti brangu, nes anglies dioksido mokesčiai išaugo ir buvo panaikintos subsidijos. Todėl namų ūkiai vidutiniškai išleidžia daugiau transportui skirtai elektros energijai, o daugelis vis dar vairuoja automobilius su vidaus degimo varikliais.

Europiečiai sumažino ir bendrąjį vartojimą. Dalis sąmoningai perka mažiau naujų prekių, tačiau didžioji dalis sumažinimo paslėpta tiekimo grandinėje, nes gamintojai vis dažniau naudoja perdirbtas medžiagas.

Kai kurios vyriausybės ėmėsi priemonių sustabdyti vidutinio europiečio gyvenamojo ploto augimą, nes vis daugiau žmonių gyvena vieni, o tai kelia energijos ir medžiagų paklausą. Naujos priemonės – nuo asmeninių CO2 išmokų iki programų ir mokesčių paskatų, padedančių poroms persikelti į kompaktiškesnį būstą, kai užaugę jų vaikai išsikrausto kurti atskirų gyvenimų.

Yra ir kita tendencija, kuri gali paskatinti žmones keltis į mažesnius būstus ar labiau apgyvendintas teritorijas. Atsižvelgiant į renovacijos išlaidas, tikėtina, kad santykinė būsto kaina kils, kai iki 2040 m. išmetamųjų teršalų kiekis bus sumažintas maždaug 90 proc., – taip buvo teigiama 2024 m. EK vertinime.

Judėjimas ir miestai

Dauguma aplink judančių lengvųjų automobilių yra elektriniai: nulinės emisijos transporto priemonės sudaro 60 proc. automobilių keliuose. Norėdama to pasiekti ES 2035 m. laipsniškai nutraukė naujų iškastiniu kuru varomų automobilių pardavimą. Šiam žingsniui stipriai priešinosi Europos konservatoriai.

Tačiau elektromobiliai – ne vienintelis pokytis. Išpopuliarėjo dalijimosi mobilumas – nuo viešojo transporto iki tokių paslaugų kaip trumpalaikė nuoma, kuri taip pat yra susijusi su pastangomis sunaudoti mažiau: užuot turėję nuosavus dviračius, daugiau žmonių pasikliauja bendrais miesto dviračiais.

Be to, miestų planuotojai stengiasi paskatinti daugiau žmonių rinktis vaikščiojimą pėsčiomis ir važinėti dviračiais, kuria miestus, kuriuose  mažesni atstumai tarp kasdienių būtiniausių traukos centrų, pavyzdžiui, parduotuvių ir mokyklų.

Kalbant apie keliones ilgesniais atstumais, kur tik įmanoma, daugiau žmonių važiuoja traukiniais. Dėl mokesčių ir anglies dioksido kainodaros skrydžiai pabrango, todėl savaitgalio išvykos į Ibisą ar verslo kelionės į konferenciją visoje Europoje vyksta ne taip dažnai.

Be iškastinio kuro

Iki 2040 m. ES beveik eliminavo anglies dioksido išmetimą iš visos savo energetikos sistemos. Dabar blokas daugiausia veikia iš atsinaujinančiųjų šaltinių, kuriuos remia branduolinė energija. Transporto sektorius, turintis tam tikrą naftos paklausą, dabar yra didžiausias iškastinio kuro vartotojas.

Pastaraisiais metais energijos perėjimas tapo vis labiau pastebimas. Apsidairykite aplinkui ir pastebėsite kraštovaizdį, kuriame daugiau elektros energijos perdavimo bokštų ir daugiau laidų, besikertančių virš  galvos. Pamatysite daugiau vėjo turbinų ir saulės baterijų.

Nepaisant Lenkijos nenoro, iš akmens anglių gaminamos energijos vartojimas palaipsniui nutraukiamas. Darbo vietų šiame sektoriuje nebėra. Apskritai, kaip dar 2024 m. buvo teigiama EK vertinime, užimtumas iškastinio kuro pramonėje yra visiškai nebereikšmingas.

Patrauklių darbo vietų samprata pasikeitė, nes Europa atsisakė anglies dioksido išmetimo ir tokių sektorių kaip vidaus degimo variklių gamyba. Dabar gerų specialistų reikia pastatų renovacijos, švarių technologijų, pavyzdžiui, šilumos siurblių gamybos ir išteklių valdymo srityse.

Šimtai tūkstančiai europiečių buvo perkvalifikuoti, o tai paveikė daugiau vyrų nei moterų, nes darbo vietos nyksta daugiausia tuose sektoriuose, kuriuose dirba mažiau moterų.

2015–2040 m. pramonės išmetamų teršalų kiekis sumažėjo 85 proc. Kai kurioms įmonėms teko pakeisti visus gamybos procesus, kiti neutralizuoja likusius išmetamųjų teršalų kiekius taikydami anglies dioksido surinkimo technologiją (beje, ji tapo atskira pramonės šaka), sugaudydami CO2 iš oro prieš jam patenkant į atmosferą.

Pasiekus 90 proc. poveikio klimatui neutralumo tikslą, naujosios, aktualesnės technologijos buvo įdiegtos greičiau nei ne tokie ambicingi projektai. Dėl to per trumpesnį laikotarpį prireikė daugiau žaliavų, pavyzdžiui, ličio ar vario, daugiau kasybos projektų visoje Europoje, nepaisant aršaus vietos bendruomenių pasipriešinimo.

Gilūs įkvėpimai

ES išmetamųjų teršalų sumažinimas padeda sulėtinti klimato kaitą, tačiau planeta kol kas toliau šyla. Vasaros – karštesnės, žiemos – švelnesnės, ekstremalūs orai – audros, uraganai, potvyniai, ugnikalnių išsiveržimai – dažnesni, kasmet atneša milijardus eurų nuostolių ir nusineša daug gyvybių.

Tačiau 2040 m. europiečiai džiaugiasi vienu apčiuopiamu jų pastangų dekarbonizuoti ir elektrifikuoti žemyną pranašumu: jie lengviau kvėpuoja.

Kadangi akmens anglimis kūrenamos elektrinės uždaromos, o naftos produktais varomi automobiliai traukiasi iš Europos kelių, labai sumažėjo ankstyvų mirčių dėl oro taršos – maždaug nuo 466 tūkst. per metus 2015 m. iki mažiau nei 200 tūkst. per metus 2040 m. Tai Europos ekonomikai sutaupė milijardus eurų su visuomenės sveikata susijusių išlaidų.