ES šalys tirs įstatymų viršenybės padėtį Lenkijoje

  • Teksto dydis:

Europos Sąjunga trečiadienį sutiko vėliau šį mėnesį atlikti tyrimą dėl įtarimų, kad Lenkijos dešiniosios vyriausybės vykdomos reformos pažeidžia šalies teismų nepriklausomybę.

Europos Komisija nurodė paprašiusi 28 Bendrijos šalių surengti formalų svarstymą, nes Varšuvos vyriausybė nesugebėjo išsklaidyti Bendrijos aukščiausiosios vykdomosios valdžios institucijos nuogąstavimų.

„Dauguma valstybių narių palaikė Komisijos prašymą“, – naujienų agentūrai AFP sakė Bulgarijos, kuriai dabar priklauso pusmetį trunkantis pirmininkavimas blokui, atstovė.

Pareigūnė sakė, kad ES šalių ambasadoriai trečiadienį susitarė, jog pirmasis iš keleto svarstymų bus surengtas birželio 26 dieną, kai Liuksemburge susitiks bloko Europos reikalų ministrai.

Briuselis sako, kad Lenkijos vykdomos reformos silpnina teismų nepriklausomybę ir kelią „sisteminį pavojų“ teisinės valstybės principams. Gruodį Europos Komisija ėmėsi beprecedenčio žingsnio ir inicijavo prieš Lenkiją procedūrą pagal ES sutarties 7-ąjį straipsnį. Šiame straipsnyje numatytas dar niekada nenaudotas Bendrijos procesas, vadinamasis „branduolinis variantas“, leidžiantis įšaldyti šalies teisę balsuoti per ES ministrų susitikimus.

Europos Komisijos pirmininko pavaduotojas Fransas Timmermansas (Fransas Timermansas) sakė, kad jo dialogas su Lenkijos valdžia, prasidėjęs prieš dvejus metus, pastaruoju metu padėjo užtikrinti tam tikrą pažangą.

Vis dėlto nuo balandžio Varšuvos priimti įstatymų pakeitimai, turėję padėti išspręsti nesutarimus su ES, „nėra pakankami, kad pašalintų aiškią riziką rimtai pažeisti teisinės valstybės principus“, F. Timmermansas sakė Europos Parlamentui.

Lenkijos konservatyvios partijos „Įstatymas ir teisingumas“ (PiS) vyriausybė ėmėsi keisti šalies teismų sistemą nuo atėjimo į valdžią 2015 metų pabaigoje. Varšuva tvirtina, kad šios reformos yra būtinos, kad būtų įveikta korupcija ir iš teismų sistemos būtų išrautos paskutinės komunistinio laikmečio liekanos.

„Politinė kontrolė“

Žemosios instancijos teismams pavojus iškilo jau anksčiau, o „dabar eilė atėjo Lenkijos Aukščiausiajam Teismui – jam gresia politinė kontrolė“, perspėjo F. Timmermansas, vadovaujantis padėtį Lenkijoje tiriančiai EK darbo grupei.

Pasak jo, dėl reformų apie trečdaliui Aukščiausiojo Teismo teisėjų yra iškilęs pavojus būti ateinantį mėnesį atleistiems arba priverstiems išeiti į pensiją.

F. Timmermansas pridūrė, kad „dėl šios priežasties praeitą savaitę Komisija paprašė (Europos Sąjungos) Tarybos organizuoti formalų Lenkijos svarstymą“, kaip numatyta ES sutarties 7-ajame straipsnyje.

Lenkijos užsienio reikalų ministras Jacekas Czaputowiczius (Jacekas Čaputovičius) vėliau sakė šalies naujienų agentūrai PAP: „Pažiūrėsim, ką toliau darysim – esame pasiruošę ginti savo poziciją.“

Formalūs svarstymai yra svarbus žingsnis, galintis vesti arčiau minėtos „branduolinės priemonės“ Lenkijos atžvilgiu, tačiau Varšuvos teisės balsuoti įšaldymui turėtų pritarti visos kitos ES narės.

Vengrija jau yra pareiškusi, kad blokuotų tokį sprendimą, nukreiptą prieš jos svarbią sąjungininkę. Vis dėlto Briuselis tikis, kad šio klausimo iškėlimas turės didelę simbolinę reikšmę.

Trys buvę Lenkijos prezidentai – kovos su komunistiniu režimu ikona Lechas Walesa (Lechas Valensa), kairiųjų pažiūrų Aleksander'as Kwasniewskis (Aleksandras Kvasnevskis) ir liberalas Bronislawas Komorowskos (Bronislavas Komorovskis) – anksčiau trečiadienį paragino ES ginti įstatymų viršenybę jų šalyje, laukiant sprendimo dėl Aukščiausiojo Teismo.

Šis ginčas pabrėžia didėjančią įtampą tarp Europos Sąjungos vakarinių ir rytinių narių. Kai kurios buvusios komunistinio bloko šalys, pavyzdžiui, Lenkija ir Vengrija, atsisako laikytis Briuselio nubrėžto kurso kai kuriais opiais klausimais, tokiais kaip teismų ir žiniasklaidos nepriklausomybė arba imigracija.

F. Timmermansas sakė pirmadienį, per vizitą Varšuvoje, toliau spausiantis Lenkiją persigalvoti dėl teismų sistemos reformų.



NAUJAUSI KOMENTARAI

...

... portretas
Che: "Briuselis sako, kad Lenkijos vykdomos reformos silpnina teismų nepriklausomybę ir kelią „sisteminį pavojų“ teisinės valstybės principams" - vėl viduramžiai?.. Nes ir tuomet prie karalių dar buvo ir kardinolai; ar tinka demokratinei šaliai pataikaut Briuselio 'Trojos arkliui', nuo kada Suvereni Šalis nebegali SAVO valdžios įstaigų (teismai - viena iš tų įstaigų!) PATI kontroliuot?
VISI KOMENTARAI 1

Galerijos

Daugiau straipsnių