ES vizijos centre – sveikata, technologiniai šuoliai ir saugumas

Pergalės nuotaikos

U.von der Leyen savo metinį pranešimą Europos Parlamento (EP) nariams skaitė Strasbūre. Nors ne visiems pavyko atvykti, rūmai buvo pilnesni nei bet kada nuo pandemijos pradžios.

Briuselio žiniasklaida šią savaitę Strasbūre tvyrojusią atmosferą apibendrino kaip "atgal į mokyklą" (angl. "Back to school") nuotaiką. Nuo pandemijos pradžios tai tebuvo antroji plenarinė sesija, kai europarlamentarai į ją šiame mieste rinkosi fiziniu būdu.

Ši savaitė jiems buvo darbinga: EP nariai pritarė ES mėlynosios kortelės sistemos reformai, kuri palengvins aukštos kvalifikacijos darbuotojų iš trečiųjų šalių įsidarbinimą bloko valstybėse; pritarė ir 5 mlrd. eurų dydžio fondui, skirto paremti labiausiai nuo "Brexit" nukentėjusioms ES valstybėms ir regionams, steigti. Lietuvai iš šio fondo numatyta skirti apie 12 mln. eurų.

Europarlamentarai taip pat pritarė pasiūlymui išplėsti Europos ligų prevencijos ir kontrolės centro (ECDC) įgaliojimus. Sveikatos klausimai svarbią vietą užėmė ir U.von der Leyen pranešime.

Vos pradėjusi kalbą, ji pažymėjo, kad daug kam pastarieji metai galėjo atrodyti kaip gyvenimas sustojusio laiko ritmu, tačiau pasaulis keitėsi labai greitai. EK prezidentės kalba buvo skirta apžvelgti praėjusių metų pasiekimus ir aptarti bloko ateities viziją.

U.von der Leyen neslėpė pasididžiavimo Europos vakcinavimo pasiekimais. "Daugiau kaip 70 proc. suaugusiųjų ES yra visiškai paskiepyti. Nepaisant visų kritikų, esame vieninteliai, puse savo pagamintų vakcinų pasidaliję su likusiu pasauliu. Daugiau kaip 700 mln. dozių išdalijome Europoje, o dar per 700 mln. dozių – likusiame pasaulyje, daugiau kaip 130 šalių", – skaičius vardijo ji.

"Esame vienintelis tai padaręs pasaulio regionas", – pridūrė EK lyderė.

Ji akcentavo, kad mažas pajamas gaunančiose šalyse suleista mažiau negu 1 proc. visų pasaulio dozių. "Europos komanda investuoja 1̨ mlrd.̨ eurų, kad Afrikoje būtų padidinti iRNR gamybos pajėgumai. Mes jau įsipareigojome pasidalyti 250 mln. dozių. Ir šiandien galiu paskelbti, kad EK iki kitų metų vidurio jų padovanos dar 200 mln.", – skelbė U.von der Leyen, o jos žodžius salėje dažnai lydėjo plojimai.

Tačiau EK prezidentė išskyrė ir tai, kad pandemija nesibaigė, o vakcinavimo tempai Europoje labai skirtingi, todėl tolesnis susitelkimas – būtinas.

U.von der Leyen siūlo naują pasirengimo sveikatos situacijoms ir atsparumo didinimo misiją visai ES. "Iki 2027 m. Europos komanda į ją turėtų investuoti 50 mlrd. eurų. Kad daugiau nė vieno viruso vietinė epidemija nevirstų pasauline pandemija", – sakė ji Strasbūre.

"Pasimokėme iš praeities, kai būdavome pernelyg susiskaldę ir vilkindavome. Skirtumas akivaizdus: praėjusį kartą prireikė aštuonerių metų, kol Europos BVP vėl pasiekė ikikrizinį lygį. Šįkart tikimės, kad ikipandeminį lygį devyniolika šalių pasieks šiemet, o likusios – kitąmet. Paskutinį ketvirtį euro zona augimu pralenkė ir JAV, ir Kiniją", – pozityvaus tono valandą trukusioje kalboje laikėsi EK vadovė.

Teks vytis

U.von der Leyen kalboje dėmesys skirtas ne tik investicijoms į su sveikata susijusias sritis, bet ir investicijoms į ES skaitmeninius įgudžius. Neseniai paskelbtoje EK ataskaitoje, kurioje dėmesys koncentruojamas ties ateinančiais dešimtmečiais geopolitinę pasaulio tvarką formuosiančiais dėsniais, akcentuojama, kad kosmoso technologijų, dirbtinio intelekto ir puslaidininkių gamybos srityse Europa žymiai atsilikusi nuo tarptautinių lyderių.

EK prezidentė pripažino, kad daugumą europietiško kapitalo puslaidininkių gamyklų, kurios telkiasi Azijoje, reikia perkelti į Europą. Skeptikai sako, kad toks planas Senajam žemynui, kuris taupydamas savanoriškai perkėlė šias gamyklas į Kiniją ir kitas šalis, kainuos įspūdingas sumas ir tai pirmiausiai pajus vartotojai, kurie nebus patenkinti pabrangusiomis prekėmis.

Kad ir kaip ten būtų, U.von der Leyen savo kalboje pažadėjo naują Europos lustų aktą. "Žinau kai kuriuos sakysiant, kad tai neįmanoma. Tačiau tą patį jie sakė prieš 20 metų apie GALILEO. Ir kas įvyko? Ėmėme ir padarėme. Šiandien Europos palydovai teikia navigacijos sistemos paslaugas daugiau kaip 2 mlrd. išmaniųjų telefonų visame pasaulyje. Pasaulyje esame lyderiai", – skeptikams atkirto ji.

Kalbėdama apie technologijas EK vadovė minėjo stipresnės bloko gynybos ir ypač kibernetinio saugumo srityje poreikį, todėl ES laukia naujas Europos kibernetinio atsparumo aktas.

"Kai Tarybai pirmininkaus Prancūzija, su prezidentu Emmanueliu Macronu surengsiu aukščiausiojo lygio susitikimą Europos gynybos klausimams aptarti. Atėjo metas Europai pereiti į kitą lygį", – pranešė ji, tačiau apie šiuo metu daug diskusijų sulaukiančią vadinamąją Europos kariuomenę tiesiogiai neužsiminė.

Greitai ES bus pristatyta ir nauja sąsajumo strategija "Globalūs tiltai", kurios tikslas – investuoti į kokybišką infrastruktūrą, susiesiančią prekes, žmones ir paslaugas visame pasaulyje. "Vasarą nauja povandeninė šviesolaidžio linija sujungė Braziliją ir Portugaliją. Investuodami su Afrika, sukursime žaliojo vandenilio rinką, sujungsiančią abu Viduržemio jūros krantus", – pavyzdžius pateikė ji.

EK prezidentė prakalbo ir apie siūlymą į ES rinką neįsileisti produktų, pagamintų naudojant priverstinį darbą: "Žmogaus teisės neparduodamos – už jokią kainą."

"Žmonės nėra derybų įkaitai. Pažvelkite, kas dedasi prie mūsų sienos su Baltarusija. Minsko režimas žmones pavertė priemonėmis. Susodino juos į lėktuvus ir parodė kelią Europos sienos link. To negalima toleruoti. Ir tai rodo greita Europos reakcija. Galite būti tikri, toliau palaikysime Lietuvą, Latviją ir Lenkiją. Ir vadinkime daiktus tikraisiais vardais: tai hibridinė ataka, kuria siekiama destabilizuoti Europą", – kalbėjo EK vedlė.

Ji žadėjo paramą ir Afganistano žmonėms, pripažinusi, kad tokie iššūkiai rodo, jog ES migracijos strategija turi keistis. "Naujame migracijos ir prieglobsčio pakte yra viskas, ko mums reikia įvairiose aktualiose situacijose", – tikino ji.

"Komisija pristatė paktą prieš metus, bet į priekį judama labai vangiai", – pridūrė U.von der Leyen.

Žalioji darbotvarkė

Kovą su klimato kaita vienu iš savo kadencijos EK prioritetų laikanti politikė nepamiršo vasarą Europą drebinusių potvynių Belgijoje ir Vokietijoje. Pasak EK prezidentės, nėra abejonių, kad žmogus kaltas dėl tokių drastiškų klimato permainų, tačiau situaciją galima taisyti.

"Per pirmąjį šių metų pusmetį Vokietijoje užregistruota daugiau elektrinių nei dyzelinių automobilių. Šiandien Lenkija – didžiausia ES automobilių baterijų ir elektrinių autobusų eksportuotoja. Kitas pavyzdys – naujasis europinis bauhauzas, visoje ES sukėlęs didžiulę architektų, dizainerių ir inžinierių kūrybiškumo bangą", – sakė U.von der Leyen.

"Pernykštėje kalboje paskelbiau apie mūsų tikslą iki 2030 m. taršą sumažinti bent 55 proc. Per tą laiką nuo klimato tikslų kartu perėjome prie teisinių pareigų", – pridūrė ji.

"Taršą apmokestinsime. Vartosime švaresnę energiją. Mūsų automobiliai bus pažangesni, o lėktuvai – mažiau taršū̄s", – tęsė EK prezidentė.

Starsbūre ji pasiuntė žinią, kad Europa pasirengusi nuveikti daugiau: pasiūlys kovai su klimato kaita finansuoti iki 2027 m. skirti dar 4 mlrd. eurų.

Užtušuoti trūkumai?

Politikos komentatoriai ir kai kurie europarlamentarai, taip pat sakę kalbas Strasbūre iš karto po EK vadovės, vertino, kad U.von der Leyen pranešimas tebuvo graži kalba, sėkmingai užtušavusi tikruosius ES trūkumus.

Europos liaudies partijos pirmininkas Manfredas Weberis atkreipė dėmesį į COVID-19 krizės socialinius ir ekonominius padarinius, siūlė mažinti biurokratiją. Žaliųjų frakcijos pirmininkas Philippe'as Lambertsas apgailestavo, kad pagrindinis ES rūpestis dėl Afganistano krizės – kaip išvengti pabėgėlių antplūdžio į Europą.

Pažvelkite, kas dedasi prie mūsų sienos su Baltarusija. Minsko režimas žmones pavertė priemonėmis. Susodino juos į lėktuvus ir parodė kelią Europos sienos link. To negalima toleruoti.

Buvo ir tokių, kurie sakė, kad pirmininkė šia kalba paprasčiausiai gyrė save, tačiau nepasiūlė jokių problemų sprendimo būdų. Kairiųjų frakcijos lyderis Martinas Schirdewanas apgailestavo, kad dešimt turtingiausių milijardierių Europoje net ir pandemijos metu padidino savo turtą, kai vienas iš penkių vaikų ES skursta.

Atnaujinkime Europą atstovas Dacianas Cioloșas skundėsi, kad EK per dažnai įsitraukia į diplomatinius santykius su ES Taryba, vietoj to, kad su EP kurtų politiką ir taisykles.

Kad ir kaip būtų, savo metinį pranešimą U.von der Leyen baigė dvasią pakeliančia nata, pristatydama garbės viešnią Beatričę Vio, kuri šią vasarą į Italiją iš paralimpinių žaidynių parvežė aukso medalį. Būdama vienuolikos ji susirgo meningokokine infekcija ir neteko didelės dalies kojų bei rankų, tačiau tai nesukliudė toliau fechtuotis ir pelnyti aukščiausių sportinių rezultatų.

"Veikiausiai jūs nežinote, kad tik balandį ji sužinojo, kad jos gyvybei gresia pavojus. Atlikus operaciją, ji nepasidavė ir atsigavo. Ir vos po 119 dienų laimėjo paralimpinių žaidynių auksą", – apie sportininkę kalbėjo U.von der Leyen.

Salė B.Vio plojo atsistojusi, o EK vadovė pareiškė, kad ši paralimpietė atspindi stiprią Europos dvasią. U.von der Leyen 2022 m. ketina paskelbti Europos jaunimo metais.