Estija: mūsų požiūris į „Nord Stream 2“ išlieka kritiškas

  • Teksto dydis:

Estija nuomonės dėl Baltijos jūrą kertančio Rusijos eksporto dujotiekio plėtros projekto „Nord Stream 2“ nekeičia – ji išlieka kritiška, pareiškė Estijos užsienio reikalų ministras Svenas Mikseras.

„Pirmiausia, mūsų nuomonė tokia todėl, kad Europos bendros energetikos politikos vienas tikslų – priklausomybės nuo kai kurių tiekėjų atsisakymas, tiekėjų ir šaltinių diversifikavimas. Mūsų vertinimu, „Nord Stream 2“ nėra šiuos principus visiškai atitinkantis projektas“, – kalbėdamas šalies parlamente pabrėžė jis.

„Kitas debatus Europos lygiu keliantis klausimas: ar „Nord Stream 2“ išties yra ekonominis projektas? Mes jame įžvelgiame politinę potekstę. Labai sunku jame matyti tik ekonominę naudą. Veikiausiai jis sumanytas vadovaujantis kažkokiomis geopolitinėmis vizijomis, o tai yra būtina suprasti“, – kalbėjo S. Mikseras.

Jo žodžiais, „Nord Stream 2“ projektas turi būti vertinamas ne tik jo atitikimo Europos bendrai energetikos politikai požiūriu, bet ir dėl jo įtakos ES rytinių partnerių ekonomikoms, energetikai ir saugumui.

„Estija nėra vieniša dėl tokio požiūrio į šį projektą, tačiau kai kurios ES narės jį vertina pirmiausia kaip ekonominį. Yra ribos, nepaklūstančios mūsų įsitikinimams ir siekiams, net jei mūsų priešinimasis – logiškas ir pagrįstas“, – pripažino Estijos diplomatijos vadovas.

„Nord Stream 2“ projektas yra sulaukęs dalies Europos valstybių, įskaitant Lietuvos, Lenkijos, Danijos pasipriešinimo, kurios jį laiko ne komerciniu, o politiniu, kuriuo siekiama pakenkti Ukrainai bei suskaldyti Europą. Savo ruožtu Europos Komisija (EK) ėmėsi teisinių priemonių sustabdyti grėsmę ES energetikos strategijai keliančio projekto įgyvendinimą. EK parengtu ES gamtinių dujų rinką reguliuojančių teisės aktų pataisų paketu siūloma Trečiąjį energetikos paketą taikyti ir naujiems dujotiekių iš trečiųjų šalių į ES projektams, taip pat ir „Nord Stream 2“.

1224 kilometrų ilgio dujotiekis „Nord Stream“ pradėjo veikti prieš šešerius metus. Pagal Rusijos dujų giganto „Gazprom“, kontroliuojančio trečdalį Europos dujų rinkos, inicijuotą „Nord Stream 2“ projektą šio vamzdyno realus metinis pralaidumas išaugtų dukart iki 120 mlrd. kubinių metrų. Papildomas dvi dujotiekio gijas tikimasi pradėti tiesti šiemet, ir tam aktyviai ruošiamasi – tiesiami aprūpinimo dujotiekiai Rusijoje, siekiama leidimų Vokietijoje.

Vienintelis projekto vystymo bendrovės „Nord Stream 2“ akcininkas yra „Gazprom“, o jo partneriai – Vokietijos „Wintershall“ bei „Uniper“, Austrijos OMV, Prancūzijos „Engie“, Didžiosios Britanijos ir Nyderlandų „Dutch Shell“ – yra projekto finansavimo dalininkai ir būsimos naudos gavėjai.


Šiame straipsnyje: Nord Stream 2Estijaenergetika

NAUJAUSI KOMENTARAI

aisciai

aisciai portretas
gazpromu isiverzimas po visas europos valstybes tai didele katastrofa priklausyti nuo rusisku duju [TIK!!!] tai tikrusisku-zydu iseiviu I Europa ekspansija sutartine okupacija-ekonomine! is rytu!! Rusijos pilieciai net nenutuokia kokius turtus "siurbia" "karaliukai "is ju tevynes zemes gelmiu!!!

šiaip

šiaip portretas
traukinys jau nuvažiavo palei Baltijos šalis,prksim dujas iš laivų,,dar pamiršo paminėt,kad Norvegija ir prisijungė prie Šiaurės dujotiekio,finansavo 600milijonų kronų,ekonomika nugali
VISI KOMENTARAI 2

Galerijos

Daugiau straipsnių