Europa gelbsti Graikiją ar savo bankus?

„Maždaug 95 proc. (205 mlrd. eurų) pirmųjų dviejų paskolų paketų buvo panaudoti skoloms grąžinti, Graikijos vyriausybė iš jų gavo tik 9,7 mlrd.“, – kalba LRT.lt pašnekovas. Savo ruožtu „Swedbank“ vyr. ekonomistas Nerijus Mačiulis pažymi, kad euro zonos valstybių pagalbos Graikijai nauda yra juntama – šalis nebankrutuoja, nepasitraukia iš euro zonos ir reformų pagalba gali dėti pamatą ekonomikos augimui.

2008–2015 metais Graikijoje bankrutavo 30 proc. visų įmonių (250 tūkst.), per tą patį laikotarpį buvo sunaikinta 850 tūkst. darbo vietų, prarasta maždaug 30 mlrd. eurų metinių pajamų.

„Šiuo metu Graikijoje nedarbo lygis siekia 25 proc. Tai 1,16 mln. bedarbių – beveik tiek, kiek Estijoje yra gyventojų. Šalis turi 321 mlrd. skolų, kurios sudaro 180 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP)“, – pasakoja V. Katkus.

Anot pašnekovo, kalbėti, kad  Graikija sėkmingai juda iš krizės, neįmanoma: „Šalis yra katastrofinėje padėtyje. Apgavystė yra tai, kad euro zona gelbėja Graikijos gyventojus, įmones. Šiuo  metu euro zona tiesiog ridena jos problemų kamuolį.“

Graikai paskolos pinigų beveik nemato

V. Katkus atkreipia dėmesį į tai, kad maždaug 95 proc. (205 mlrd. eurų) pirmųjų dviejų paskolų paketų, kuriuos euro zonos vyriausybės suteikė Graikijai, buvo panaudoti skoloms grąžinti ir nukeliavo tiesiai į privačius Vokietijos, Britanijos, Prancūzijos bankus. Graikijos vyriausybė iš pirmųjų dviejų paketų (216 mlrd. eurų) gavo tik 9,7 mlrd.

„Praėjusią savaitę buvo priimtas sprendimas Graikijai suteikti dar 10,3 mlrd. eurų paskolą, kuri dalimis bus suteikta birželio ir rugsėjo mėnesiais. Tačiau tai nesprendžia Graikijos problemos, nes nuo birželio Graikija turi grąžinti 11,2 mlrd. eurų senų skolų.

Kad galėtų gauti 10,3 mlrd., Graikija turėjo sutikti su 7,5 tūkst. puslapių įstatymų pakeitimų. Tai labai skausmingi pakeitimai: PVM tarifas didinamas nuo 23 iki 24 proc., didinami automobilių, nekilnojamojo turto mokesčiai, mažinamos pensijos iki 384 eurų per mėnesį (2008-aisiais graikų pensininkai gaudavo 810 eurų pensijas). Graikai įsipareigojo įvykdyti šias reformas bei įsteigti privatizacijos fondą, į kurį turi įtraukti 71,5 tūkst. valstybinio sektoriaus objektų“, – kalba V. Katkus.

Savo ruožtu ekonomistas N. Mačiulis sako, kad iš Tarptautinio valiutos fondo (TVF) ir Europos Komisijos (EK) susitarimo su Graikija dėl pagalbos šaliai buvo tikimasi būtent tokios naudos, kokią jau galima matyti.