Graikija žada nuo kitos savaitės imtis pensijų ir mokesčių reformų

  • Teksto dydis:

Imtis pensijų ir mokesčių reformų

Graikija trečiadienį pažadėjo nuo ateinančios savaitės imtis vykdyti pensijų ir mokesčių reformas, kaip reikalauja jos skolintojai, mainais į trejų metų trukmės sutartį dėl skolinimosi iš euro zonos, kad šalies finansų sistema atitoltų nuo griūties slenksčio.

„Siūlome nedelsiant imtis vykdyti virtinę priemonių jau nuo ateinančios savaitės pradžios, įskaitant su mokesčių reforma susijusias priemones (ir) su pensijomis susijusias priemones“, jeigu bus susitarta dėl skolinimosi iš Europos stabilumo mechanizmo (ESM) fondų, sakoma Finansų ministerijos laiške šiai euro zonos finansinio stabilumo institucijai.

Finansinių įsipareigojimų nesilaikymas Prancūzijai gali kainuoti 65 mlrd. eurų

Graikijos finansinių įsipareigojimų nesilaikymas Prancūzijai kainuos maždaug 65 mlrd. eurų, trečiadienį pareiškė Prancūzijos Senato finansų komiteto vadovas.

„Mūsų šalies nuostoliai dėl galimo Graikijos finansinių įsipareigojimų nevykdymo sudarys maždaug 65 mlrd. eurų, – kur kas daugiau nei paprastai nurodoma 40 mlrd. eurų suma“, – sakoma senatoriaus Alberico de Montgolfier (Alberiko de Mongolfjė) pareiškime.

Ispanų premjeras išgirdo teigiamą toną

Ispanijos ministras pirmininkas Mariano Rajoy (Marijanas Rachojus) trečiadienį panaudojo muzikinę metaforą, apibūdindamas pokytį Graikijos kalbų tone, kai ši pažadėjo imtis „įtikinamų“ reformų, norėdama pelnyti naują finansinę paramą.

„Melodija pasikeitė, ji nebe ta, kokią mes lig šiol girdėjome, jau vien tai yra pozityvu“, – pasakė jis per spaudos konferenciją Madride.

M.Rajoy sakė, kad trokšta pamatyti tą „lyriką“ ketvirtadienį – būtent šią dieną Graikijos vyriausybės paprašyta pateikti pagrįstus reformos pasiūlymus kaip finansinio gelbėjimo iš Europos fondų pagrindą.

„Tikiuosi, kad reikalai pajudės, – pažymėjo jis. – Graikija pastaraisiais mėnesiais prarado daug laiko“.

Graikijos premjeras Cipras „užtikrintas“

Graikijos premjeras Aleksis Cipras (Alexis Tsipras) trečiadienį pareiškė esantis „užtikrintas“, kad su euro zonos lyderiais pavyks suderinti naują sutartį dėl finansinės pagalbos skolų prislėgtiems Atėnams iki galutinio termino šios savaitės pabaigoje, nes priešingu atveju šaliai grėstų pasitraukimas iš euro zonos.

Atėnai ketvirtadienį pateiks „įtikinamus“ reformų planus savo skolintojams, kurių vieningosios Europos Sąjungos valiutos bloko lyderiai pareikalavo per savo vėliausią nepaprastąjį susitikimą, pažadėjo Graikijos premjeras.

„Graikijos vyriausybė ... rytoj pateiks naujus konkrečius pasiūlymus, įtikinamas reformas sąžiningam ir įgyvendinam sprendiniui“, – jis trečiadienį sakė Europos Parlamentui Strasbūre.

„Esu užtikrintas, kad per ateinančias 2–3 dienas sugebėsime įvykdyti įpareigojimus – kaip būtų geriausia Graikijai ir taip pat euro zonai“, – A.Cipras sakė Europos Parlamento nariams Strasbūre.

Graikijos lyderis, kurį vieni europarlamentarai sutiko švilpimu, o kiti – džiaugsmingais šūksniais, pridūrė: „Mūsų pasiūlymai dėl mūsų įsipareigojimų finansavimo ir mūsų skolų restruktūrizavimo netaps našta Europos mokesčių mokėtojams.“

„Reikalaujame susitarimo su mūsų kaimynais, – sakė jis. – Tačiau tokio, kuris suteiktų mums ženklą, kad esam ant ilgalaikio pamato eiti iš šios krizės – tokio, kuris pademonstruotų, kad yra šviesa tunelio gale... Mūsų svarbiausiu uždaviniu turų būti kova su nedarbu ir verslumo skatinimas.“

Euro zonos lyderiai per antradienį surengtą nepaprastąjį viršūnių susitikimą susitarė leisti Graikijai iki ketvirtadienio pateikti naują reformų planą po to, kai graikų rinkėjai atmetė skolintojų reikalavimus referendume. Tuo tarpu sekmadienį vyksiantis visos ES viršūnių susitikimas buvo įvardytas kaip paskutinė galimybė sudaryti susitarimą dėl finansinės pagalbos Atėnams, kuris leistų Graikijai išlikti euro zonoje.

Europos Vadovų Tarybos pirmininkas Donaldas Tuskas anksčiau trečiadienį perspėjo Europos Parlamentą, kad nesugebėjimas susitarti „gali vesti į Graikijos bankrotą“ ir sukelti Europai naujų geopolitinių problemų.

„Rūsti tikrovė – kad mums liko tik keturios dienos galutinei sutarčiai sudaryti. Iki šiol vengdavau kalbėti apie galutinius terminus, bet dabar turiu pasakyti garsiai ir aiškiai, kad galutinis terminas baigiasi šią savaitę“, – pabrėžė jis.

A.Cipras savo ruožtu paragino visas šalis vieningai stengtis išvengti „padalytos Europos“.

„Tai Europos problema, kuriai reikia europinio sprendinio... Neleiskime jai tapti padalyta Europa“, – pabrėžė jis.

Graikijos lyderis teigė, kad jo šalis, kuriai nuo 2010 metų buvo skirti du ES ir Tarptautinio valiutos fondo (TVF) finansinio gelbėjimo paketai, buvo tapusi „griežto taupymo laboratorija“ likusiai Europos daliai.

Po 12 minučių trukusios A.Cipro kalbos vienas po kito pasisakė partijų lyderiai. Kai kurie euroskeptikai sveikino A.Cipro pergalę referendume, pasidėję kartonines korteles su užrašu „OXI“ („Ne“) – daugumos graikų pasirinkimu balsuojant plebiscite dėl anksčiau šalies skolintojų pasiūlytų sąlygų.

Centro dešiniosios Europos liaudies partijos (EPP), kuri yra didžiausia frakcija Europos Parlamente, lyderis vokietis Manfredas Weberis (Manfredas Veberis) taip pat sukritikavo A.Ciprą. Jis peikė Graikijos vyriausybės nesugebėjimą per penkis mėnesiu nuo atėjimo į valdžią pateikti priimtinų reformų sąrašo, taip pat taip pat kaltino A.Ciprą klaidinus graikus rinkėjus, sugriovus pasitikėjimą Europa ir įžeidinėjus kitus lyderius.

„Kraštutinė kairė ir kraštutinė dešinė jums daug ploja, – pareiškė M.Weberis. – Jums ploja Europos ekstremistai.“

Europos Parlamento centristų lyderis – buvęs Belgijos premjeras Guy Verhofstadtas (Gi Verhofstatas) – pats sulaukė aplodismentų, kai paragino A.Ciprą tesėti savo pažadus atimti privilegijas iš interesų grupių, pančiojančias Graikijos ekonomiką.

A.Cipras atrodė užsirašinėjantis pastabas, kol G.Verhofstadtas vardijo ilgą pasiūlymų sąrašą, įskaitant bankų privatizaciją, kai kurių profesinės veiklos sričių liberalizavimą ir privilegijų atėmimą iš laivybos magnatų, kariuomenės ir Graikų Ortodoksų Bažnyčios.

„Jūsų turimi pasirinkimai – labai paprasti. Kaip norite būti prisimenami? – klausė G.Verhofstadtas, pabrėždamas, kad dauguma graikų nori, jog jų šalis liktų euro zonoje. – Kaip rinkimų riktas, dėl kurio šalies žmonės tapo neturtingesni? Ar, pone Ciprai, norite būti prisimenamas kaip tikras revoliucingas reformuotojas?“

Tuo tarpu Didžiosios Britanijos euroskeptiškos Jungtinės Karalystės nepriklausomybės partijos lyderis Nigelas Farage'as (Naidželas Faradžas) sakė, kad Graikijos krizė tiesiog patvirtino atotrūkį tarp Europos pietinių ir šiaurinių ekonomikų, dėl kurių Europos Sąjunga tapo nefunkcionali.

„Europos projektas iš tiesų pradeda merdėti, – teigė N.Farage'as, kreipdamasis į A.Ciprą, kuris nerodė jokių emocijų. – Tiesą sakant, jeigu būtumėt drąsus, turėtumėt vesti Graikijos žmones iš euro zonos aukštai pakelta galva.“

Prancūzijos centrinio banko vadovas: gresia „chaosas“

Graikiją gali apimti „chaosas“, jeigu nebus greitai susitarta dėl naujos jos finansinio gelbėjimo programos, trečiadienį pareiškė Prancūzijos centrinio banko vadovas Christianas Noyer (Kristianas Nuajė).

„Graikijos ekonomika – ant katastrofos krašto. Sutartis būtinai turi būti sudaryta sekmadienį, nes po to bus per vėlu, o padariniai bus rimti“, – jis sakė Prancūzijos radijui, pridūręs, kad „šalyje gali kilti riaušės ... chaosas“.

Ch.Noyer sakė, kad Graikijos bankų „neįmanoma“ vėl atidaryti, kol pasitikėjimas finansų sistemos stabilumu yra itin menkas, aiškindamas, kad tokiu atveju būtų „bemat apgultos kasos“.

Europos Sąjungos ekonomikos reikalų komisaras Pierre'as Moscovici (Pjeras Moskovisis) sakė, kad susitarimas su Graikija yra įmanomas, bet jos vyriausybė privalo pateikti įtikinamų pasiūlymų kitoms euro zonos narėms.

„Manau, sprendinys privalo būti rastas iki sekmadienio, ir tikiu, kad jis įmanomas, – P.Moscovici sakė Prancūzijos televizijai „France 2“. – Kamuolys akivaizdžiai yra graikų valdžios aikštelės pusėje.“

Europos lyderiai įpareigojo Graikiją iki ketvirtadienio pateikti išsamius reformų planus ir nurodė, kad nauja sutartis dėl finansinės pagalbos turi būti sudaryta ne vėliau negu sekmadienį.

ES komisaras P. Moscovici: susitarimas įmanomas

Susitarimas su Graikija dėl jos skolų krizės yra įmanomas, bet tos šalies vyriausybė privalo pateikti įtikinamų pasiūlymų kitoms euro zonos šalims, trečiadienį pareiškė Europos Sąjungos ekonomikos reikalų komisaras Pierre'as Moscovici (Pjeras Moskovisis).

„Manau, sprendinys privalo būti rastas iki sekmadienio, ir tikiu, kad jis įmanomas, – P.Moscovici sakė Prancūzijos televizijai „France 2“. – Kamuolys akivaizdžiai yra graikų valdžios aikštelės pusėje.“

Susitarti - iki sekmadienio

Europos lyderiai suteikė skolų prislėgtiems Atėnams laiko iki sekmadienio sudaryti naują susitarimą dėl finansinės pagalbos programos ir išvengti pasitraukimo iš euro zonos, kai graikų rinkėjai atmetė tarptautinių skolintojų iškeltas sąlygas per praeitą savaitgalį įvykusį referendumą.

Graikijos lyderiai privalo iki ketvirtadienio pateikti išsamius reformų planus, kad gautų daugiau lėšų pagal finansinio gelbėjimo programą, Europos Vadovų Tarybos pirmininkas Donaldas Tuskas sakė po nepaprastojo Graikijos ir kitų euro zonos šalių viršūnių susitikimo.

Visų 28 Europos Sąjungos šalių lyderiai sekmadienį išnagrinės tuos planus lemiamame viršūnių susitikime, kuris arba išgelbės braškančią Graikijos ekonomiką, arba leis jai atsisakyti Bendrijos vieningosios valiutos pagal vadinamąjį Graikijos išėjimo scenarijų (Grexit).

„Šiandien turiu pasakyti garsiai ir aiškiai – galutinis terminas baigiasi šią savaitę“, – D.Tuskas sakė per spaudos konferenciją.

„Nesugebėjimas susitarti gali vesti į Graikijos bankrotą ir jos bankų sistemos nemokumą“, – pridūrė jis.

Euro zona tikėjosi, kad Atėnai pateiks naujus reformų planus antradienį – po to, kai sekmadienį įvykusiame precedento neturinčiame referendume 61 proc. balsavusių graikų atmetė skolintojų reikalavimus vykdyti tolesnes griežto taupymo reformas mainais į lėšas pagal ES ir Tarptautinio valiutos fondo anksčiau pasiūlytą finansinio gelbėjimo programą.
Europos Komisijos pirmininkas Jeanas-Claude'as Junckeris (Žanas Klodas Junkeris) perspėjo, kad „mes esame parengę detalų „Graikijos išėjimo“ scenarijų“, jeigu nebus pasiektas joks susitarimas, nors tvirtino norintis, kad Atėnai liktų euro zonoje.

Tuo tarpu Vokietijos kanclerė Angela Merkel perspėjo, kad Graikijai bus reikalinga bent „kelerių metų“ trukmės skolinimosi programa, kad būtų atgaivinta stringanti šalies ekonomika. Ji pridūrė, kad negali būti jokių kalbų dėl 320 mlrd. eurų Atėnų skolų nurašymo.

Dėl naujausių dramatiškų posūkių ilgai besitęsiančioje Graikijos skolų krizėje praeitą savaitę teko uždaryti šalies bankus, o panikos apimti pirkėjai šlavė prekes iš parduotuvių lentynų, baimindamiesi maisto produktų stygiaus.

Kalbėdamas antradienį surengtame nepaprastajame euro zonos viršūnių susitikime Graikijos premjeras Aleksis Cipras (Alexis Tsipras) sakė, kad jo vyriausybė „tęsia pastangas turėdama žmonių mandatą kaip ginklą ir vis dar nori perspektyvaus susitarimo, kuris užbaigtų šią istoriją ir garantuotų išėjimą iš krizės“.

Graikija dės pastangas 

Per antradienį vykusį susitikimą A.Cipras ir jo naujasis finansų ministras Euklidas Cakalotas (Euclid Tsakalotos) pirmąkart susitiko su Europos lyderiais Briuselyje aptarti precedento neturinčio dramatiško referendumo padarinių.

Plebiscito rezultatai buvo pergalė radikalių kairiųjų pažiūrų A.Ciprui, kuris sausį atėjo į valdžią, žadėdamas užbaigti penkerius metus griežto taupymo priemones, vykdytas penkerius metus pagal finansinio gelbėjimo susitarimą, sakydamas, kad tokia politika žlugdo Graikijos ekonomiką, kuri nuo krizės pradžios susitraukė ketvirtadaliu.

Tačiau tokia pozicija sukėlė įtūžį ES lyderiams, sukėlė sąmyšį finansų rinkose ir sudavė skaudų smūgį pokario vizijai apie Europos integraciją, jau anksčiau susvyravusią dėl kelerius metus užsitęsusios ekonomikos krizės.

Graikijos vyriausybė sakė įsipareigojusi siekti jau trečio finansinės pagalbos paketo nuo 2010 metų, o iš naujo apsvarstytuose pasiūlymuose „atsižvelgusi“ į skolintojų reikalavimus dar labiau apkarpyti pensijas ir padidinti mokesčius.

Tuo tarpu E.Cakalotas, pakeitęs savo ekscentriško būdo pirmtaką Janį Varufakį (Yanis Varoufakis), kuris atsistatydino, kad sušvelnintų skolintojų nesutarimus su Atėnais, sakė žurnalistams Briuselyje, kad per derybas buvo pasiekta tam tikra „pažanga“.

Vis dėlto jo žodžiai menkai tepadėjo išsklaidyti nerimą pasaulio finansų rinkose, kai trečiadienio rytą smarkiai atpigo Azijos akcijos, o euro kursas antradienį Niujorko biržoje pasiekė penkių savaičių žemumas, nukritęs iki 1,0916 JAV dolerio.

Niūrios nuotaikos Graikijoje 

Nuogąstavimai, kad „Graikijos išėjimas“ gali sukelti naują krizę pasaulio finansų sistemoje, sukėlė didelį susirūpinimą už Bendrijos ribų: JAV prezidentas Barackas Obama (Barakas Obama) prieš viršūnių susitikimą Briuselyje paskambino A.Merkel ir A.Ciprui.

Iškilūs ekonomistai, tarp jų Thomas Piketty (Toma Piketi) ir Jeffrey Sachsas (Džefris Saksas), taip pat paskelbė atvirą laišką A.Merkel, ragindami Europos didžiausios ekonomikos lyderę nurašyti dalį Graikijos skolų, kad būtų „išvengta tolesnės katastrofos“.

Nuotaikos taip pat buvo niūrios Graikijos gatvėse, kur lėšų pristigę bankai tikriausiai liks uždaryti bent iki ketvirtadienio, taip pat didėjant baimei, kad grynųjų pinigų atsargos bankomatuose taip pat greitai išseks.

Graikijos bankai buvo uždaryti nuo praeitos savaitės, kai buvo paskelbtas referendumas, o antradienį baigėsi vėliausios tarptautinių skolintojų suteiktos finansinio gelbėjimo programos galiojimas. Taip pat buvo nustatytos griežtos kapitalo kontrolės priemonės, leidžiančios gyventojams išsiimti iš bankomatų ne daugiau negu 60 eurų per dieną.
Europos centrinis bankas (ECB), palaikantis Graikijos finansų institucijų mokumą, pirmadienį nutarė, kad toliau teiks vadinamąją likvidumo pagalbą kritiniais atvejais (ELA), bet šio finansavimo dydis liks įšaldytas birželio 26 dieną nustatytu lygiu – maždaug 89 mlrd. eurų.

Kita vertus, ECB pažymėjo, kad ši svarbi finansinė pagalba gali būti teikiama tik užtikrinus pakankamą užstatą, o dėl tokio žingsnio Atėnams ateityje bus sunkiau gauti gyvybiškai svarbių lėšų.

Graikija birželio 30 dieną tapo pirmąją išsivysčiusia ekonomika, nesugebėjusia laiku apmokėti įsiskolinimo Tarptautiniam valiutos fondui – tą pačią dieną, kai baigėsi ES ir TVF finansinės pagalbos programos galiojimas. Be to, iki liepos 20-osios Graikija privalės grąžinti daugiau negu 3 mlrd. eurų Europos centriniam bankui.



NAUJAUSI KOMENTARAI

Galerijos

Daugiau straipsnių