Graikija – pirmoji išsivysčiusi šalis, neįvykdžiusi skolos įsipareigojimų TVF

  • Teksto dydis:

Pinigų stokojanti Graikija antradienį praleido 1,5 mlrd. eurų (1,7 mlrd. dolerių) mokėjimo terminą Tarptautiniam valiutos fondui (TVF), kai žlugo paskutinės akimirkos pastangos surasti kompromisą su oficialiais Europos Sąjungos (ES) skolintojais.

Po praleisto mokėjimo Graikija tapo pirmąja išsivysčiusia šalimi, neįvykdžiusia su skola susijusių savo įsipareigojimų pasauliniam skolintojui. Jos nemokumas taip pat dramatiškai išryškino visišką daugiau kaip penkis mėnesius trukusių pastangų reformuoti pašlijusią Graikijos ekonomiką ir užtikrinti jos pasilikimą euro zonoje bergždumą.

Tolesnės pastangos atkurti Graikijos finansus ir jos galimybės įvykdyti kreditorių reikalaujamas reformas lieka miglotos, o nauji Atėnų pasiūlymai antradienį buvo kategoriškai atmesti, šaliai rengiantis sekmadienį vyksiančiame referendume balsuoti dėl ES finansinės paramos sąlygų.

Fondo atstovas spaudai Gerry Rice'as (Džeris Raisas), paminėdamas sumą išreikštą specialiosiomis skolinimosi teisėmis, patvirtino, „kad 1,2 mlrd. vertės SST skolos grąžinimas, kurį Graikija turėjo atlikti TVF šiandien, nebuvo gautas“.

„Mes informavome savo Vykdomąją valdybą, kad Graikija dabar yra skolinga ir gali gauti TVF finansavimą, kai sumokės savo skolas“, - nurodė jis savo pranešime.

Po visą dieną trukusių nesėkmingų pastangų atgaivinti savo finansinės paramos finansavimo susitarimą su ES, Graikija galiausiai kreipėsi Į TVF su paskutinės minutės prašymu pratęsti mokėjimo, kuris turėjo būti atliktas iki 22 val. Grinvičo laiku antradienį (1 val. Lietuvos laiku trečiadienį), terminą.

G.Rice'as patvirtino informaciją apie pateiktą prašymą, bet Valdyba sprendimo dėl jo nepriėmė.

Prašymas dėl pratęsimo „bus perduotas TVF vykdomajai valdybai tinkamu metu“, - pažymėjo jis.

TVF kol kas tik du kartus patenkino prašymą dėl mokėjimo termino pratęsimo - 1982 metais tokios priemonės buvo pritaikytos Nikaragvai ir Gajanai.

Eurogrupės derybos vėlinamos

Euro zonos finansų ministrai trečiadienį atnaujins derybas dėl Graikijos krizės vėliau negu planuota, atmetę Atėnų prašymą suteikti naują dvejų metų trukmės finansinės pagalbos paketą, pranešė Eurogrupės atstovas.

„Kelių ministrų prašymu šiandieninė Eurogrupės telekonferencija prasidės 17 val. 30 min. (vietos, 18 val. 30 min. Lietuvos laiku)“, – sakoma Eurogrupės vadovo Jeroeno Dijsselbloemo (Jeruno Deiselblumo) atstovo žinutėje socialiniame tinkle „Twitter“.

Anksčiau buvo planuota, kad euro zonos ministrai diskusijas dėl Graikijos pradės 9 val. 30 min. Grinvičo (12 val. 30 min. Lietuvos) laiku.

Ministrai toliau svarstys Graikijos prašymą suteikti naują finansinės pagalbos paketą, kad Atėnai išvengtų pasitraukimo iš euro zonos.

Graikija antradienį neįstengė grąžinti 1,5 mlrd. eurų Tarptautiniam valiutos fondui ir tapo pirmąja išsivysčiusia šalimi, paskelbusią nemokumą šios organizacijos atžvilgiu.

Tą pačią dieną oficialiai pasibaigė tarptautinė finansinės pagalbos programa, palaikiusi Graikijos ekonomikos gyvybingumą.

Graikija paprašė per ateinančius dvejus metus paskolinti jai dar 29,1 mlrd. eurų iš Europos finansinio stabilumo mechanizmo (ESM) fondų, „siekiant visiškai padengti finansavimo poreikius ir tuo pačiu metu vykdomą skolų restruktūrizavimą“, nurodė premjero Aleksio Cipro (Alexis Tsipras) biuras.

Graikijos pareigūnai užsiminė esantys pasiruošę įšaldyti planus ateinantį sekmadienį surengti referendumą dėl skolintojų reikalavimų vykdyti sunkias reformas, jeigu trečiadienį per derybas būtų pasiektas susitarimas dėl naujos finansavimo programos.

Nepažįstami vandenys 

Graikija, kurios plūdrumą penkerius metus palaikė tarptautinės finansinio gelbėjimo programos, dabar ėmė dreifuoti nepažįstamuose vandenyse.

TVF sustabdė skolinimo Atėnams programą, o Europos Komisijos ir Europos centrinio banko (ECB) finansinės pagalbos paketo galiojimas taip pat baigėsi antradienį.

Tai reiškia, kad skolintojai, kurių pagalba Graikija kliovėsi nuo 2010 metų, kad suderintų savo pajamas ir išlaidas, užsuko pinigų kranelį, todėl didėja tikimybė, kad liepą Atėnai taip pat pasiskelbs neįstengiančiais atlikti pribrendusių mokėjimų ES ir tikriausiai chaotiškai pasitrauks iš euro zonos.

Kai ES ir Graikijos pareigūnai praeitą savaitgalį nesugebėjo susitarti dėl finansinės pagalbos programos pratęsimo, Atėnai smarkiai trenkė durimis ir paskelbė referendumą, prašydami graikų pareikšti, ar jie sutinka su Bendrijos siūlomomis sąlygomis, įskaitant tolesnį pensijų apkarpymą ir kitas sunkias reformas.

Graikijos premjerui Aleksiui Ciprui (Alexis Tsipras) paskelbus referendumą ir paraginus graikus pareikšti nepritarimą tai sutarčiai, kuri esą pažemins jų šalį, ECB įšaldė Graikijos bankų likvidumą palaikančią kredito liniją, o Atėnai įvedė kapitalo kontrolės priemones ir savaitei uždarė bankus, kad apsisaugoti nuo didelio masto pinigų nuotėkio iš šalies.

Reitingų agentūros skelbė vis blogesnius vertinimus dėl šios šalies gebėjimo grąžinti skolas, kurių našta šiuo metu beveik siekia 180 proc. bendrojo vidaus produkto.

Jos taip pat prognozuoja, kad ekonomika, kurią mėginta gaivinti dviem finansinės pagalbos paketais, kurių bendra vertė – 240 mlrd. eurų, šiemet tikriausiai dar labiau susitrauks. Nedarbas nuo 2009 metų padidėjo daugiau negu dvigubai – iki 25,6 proc., o pensijos ir socialinės išmokos per 2010–2014 metų laikotarpį buvo nurėžtos apytikriai perpus.

Desperatiškas lošimas 

Graikija nusprendė sulošti paskutinę partiją, antradienį pasiūliusi Europos Sąjungai naują dvejų metų trukmės susitarimą dėl finansinio palaikymo. Atėnai prašo beveik 30 mlrd. eurų kredito linijos iš Europos stabilumo mechanizmo (ESM) fondų, „siekiant visiškai padengti finansavimo poreikius ir tuo pačiu metu vykdomą skolų restruktūrizavimą“.

Tačiau po konferencinio pokalbio telefonu ES politikai patvirtino nenorintys priimti to pasiūlymo.

„Praktinės aplinkybės tokios, kad senoji programa baigiasi šiąnakt vidurnaktį, o praktiškai ir teisiškai mes mažai ką galime padaryti“, – Eurogrupės vadovas Jeroenas Dijsselbloemas (Jerunas Deiselblumas) sakė naujienų televizijai CNN.

Vokietijos kanclerė Angela Merkel laikėsi griežtos Berlyno pozicijos, pareiškusi, kad nediskutuos dėl jokio naujo Graikijos pasiūlymo iki sekmadienį vyksiančio referendumo.

„Iki referendumo Vokietija negali derėtis dėl naujo prašymo“ suteikti pagalbą, A.Merkel žodžius citavo vienas jos konservatyvios Krikščionių demokratų sąjungos deputatas.

Kaip nurodoma nepatvirtintuose pranešimuose, Graikija pasisiūlė įšaldyti referendumą, kad būtų galima atnaujinti derybas, bet tas žingsnis pasirodė esantis pavėluotas.

Ministrai planuoja trečiadienio rytą toliau tartis dėl naujo prašymo suteikti pagalbą Atėnams. Vis dėlto padėtis bus smarkiai pasikeitusi, kai dalis Graikijos finansavimo kelių jau yra užblokuoti.

Pasisiūlė įšaldyti referendumą dėl finansinio gelbėjimo programos

Graikija pasisiūlė sustabdyti savo planuojamą referendumą dėl finansinio gelbėjimo programos sąlygų, jeigu būtų iš naujo atvertos derybos su Europos Sąjunga, antradienį nurodė Maltos premjeras Josephas Muscatas (Džozefas Muskatas).

Dienraštis „The Times of Malta“ citavo premjero pareiškimą parlamentui, kad Graikijos pasiūlymas siejamas su kai kuriomis sąlygomis ir kad jis nėra įsitikinęs, ar tas žingsnis yra proveržis, ar Atėnų mėginimas laimėti daugiau laiko.

Vokietijos dienraštis „Die Welt“ taip pat pranešė apie Graikijos pasiūlymą, sakydamas, kad graikų finansų ministras Janis Varufakis (Yanis Varoufakis) sakė savo partneriais Eurogrupėje, jog Atėnai pasiruošę įšaldyti planuojamą plebiscitą „jeigu jo kolegos greitai su juo susitars“.

Neįvardydamas savo šaltinių laikraštis pridūrė, kad Atėnai išsiųs naują laišką Eurogrupės vadovui Jeroenui Dijsselbloemui (Jerunui Deiselblumui).

Graikijos premjeras Aleksis Cipras (Alexis Tsipras) paskelbė, kad referendumas vyks sekmadienį ir ragino rinkėjus atmesti ES pasiūlyto finansinės pagalbos paketo sąlygas, reikalaujančias, kad Atėnai toliau mažintų biudžeto išlaidas ir padidintų pridėtinės vertės mokestį.

Neįvykdė su skola susijusių įsipareigojimų

Graikija antradienį neįvykdė su skola susijusių savo įsipareigojimų Tarptautiniam valiutos fondui, kai praleido 1,5 mlrd. eurų (1,7 mlrd. dolerių) mokėjimą, pranešė pasaulinis skolintojas.

„Aš patvirtinu kad 1,2 mlrd. vertės SST skolos grąžinimas, kurį Graikija turėjo atlikti TVF šiandien, nebuvo gautas“, - sakė Fondo atstovas spaudai Gerry Rice'as (Džeris Raisas), paminėdamas sumą išreikštą specialiosiomis skolinimosi teisėmis.

„Mes informavome savo Vykdomąją valdybą, kad Graikija dabar yra skolinga ir gali gauti TVF finansavimą, kai sumokės savo skolas“, - nurodė jis.

Po visą dieną trukusių nesėkmingų pastangų atgaivinti savo finansinės paramos finansavimo susitarimą su Europos Sąjunga, Graikija galiausiai kreipėsi Į TVF su paskutinės minutės prašymu pratęsti mokėjimo, kuris turėjo būti atliktas iki 22 val. Grinvičo laiku antradienį (1 val. Lietuvos laiku trečiadienį), terminą.

G.Rice'as patvirtino informaciją apie pateiktą prašymą, bet Valdyba sprendimo dėl jo nepriėmė.

Prašymas dėl pratęsimo „bus perduotas TVF vykdomajai valdybai tinkamu metu“, - pažymėjo jis.



NAUJAUSI KOMENTARAI

Tiksliai

Tiksliai  portretas
Kuo daugiau sienų ir atskirų valstybių, tuo geriau sužiūrėt,o ne taip, kaip dabar. Daėjo liepto galą. ...

Kėdė

Kėdė portretas
Kaip nebus prasiskolinę (ne tik Graikija),kai šitiek pinigų suėda biurokratinis aparatas, kuris nei sukuria ką, nei dirba. Graikai - kietas riešutėlis. Įpratę iš turizmo biznį daryt, o biudžetas niekam nerūpėjo. Kas bus po 50 metų, visos šalys bankrutuos per tuos dykaduonius spekuliantus (bankai, biurai ).

/

/ portretas
Kaip anksčiau išgyvendavo šalys, kai nebuvo ES??? Ogi kuo puikiausiai!
VISI KOMENTARAI 8

Galerijos

Daugiau straipsnių