ES ir TVF didina spaudimą Graikijai prieš lemiamą referendumą

Europos Sąjunga ir Tarptautinis valiutos fondas (TVF) ketvirtadienį didino spaudimą Graikijai, perspėdami apie apgailėtiną šalies finansų būklę likus kelioms dienoms iki prieštaringai vertinamo referendumo, kuris gali nulemti Atėnų ateitį euro zonoje.

Graikijos kairiesiems lyderiams susiejus savo vyriausybės likimą su sekmadienį vyksiančio plebiscito baigtimi, TVF perspėjo, kad šalies ekonomikos augimo perspektyvos dramatiškai pašlijo nuo tada, kai partija „Syriza“ atėjo į valdžią šių metų sausį.

TVF, kurio būstinė įsikūrusi Vašingtone, dabar prognozuoja, kad šiemet Graikijos ekonomika visiškai neaugs, nors anksčiau buvo tikimasi 2,5 proc. augimo. Bankas taip pat perspėjo, kad šalies finansams stabilizuoti per ateinančius trejus metus reikės dar bent 50 mlrd. eurų.

Ši institucija, kuri kartu su Europos Sąjunga ir Europos centriniu banku (ECB) nuo 2010 metų paskolino Graikijai 240 mlrd. eurų, taip pat prognozavo, kad bet koks naujas susitarimas dėl finansinės pagalbos turėtų būti pagrįstas didesniu Europos indėliu, įskaitant 36 mlrd. eurų paskolą iš Briuselio.

Šis niūrus paveikslas atsiskleidė tuo metu, kai Graikijos finansų ministras Janis Varufakis (Yanis Varoufakis) perspėjo, kad vyriausybė „tikrai gali“ atsistatydinti, jeigu graikai atmes jos raginimą balsuoti prieš griežto taupymo priemones. Kita vertus, premjeras Aleksis Cipras (Alexis Tsipras), duodamas interviu televizijai, sakė abejojantis, ar jis turėtų pasitraukti.

Smarkiai susirūpinę lyderiai Briuselyje skambino pavojaus varpais, kad euro zona pateks į „nežinomą“ teritoriją, jeigu graikai per referendumą palaikytų savo vyriausybės poziciją. Pasak jų, tame plebiscite faktiškai spręsis Graikijos likimas 19 narių turinčioje euro zonoje ir netgi pačioje Europos Sąjungoje.

Europos Parlamento pirmininkas Martinas Schulzas (Martinas Šulcas) sakė Vokietijos verslo dienraščiui „Handelsblatt“ neabejojantis, kad Graikijos lyderiai pasiekė „uolėtą dugną“, ir pridūrė, jog „Taip“ stovyklos pergalė sekmadienį tikriausiai reikštų naujus rinkimus.

Tuo tarpu Prancūzijos prezidentas Francois Hollande'as (Fransua Holandas) perspėjo, kad graikų ištartas „Ne“ pasiųstų euro zoną „į nežinomybę“.

„Jeigu būtų (pasakytas) „Ne“, Graikijos padėtis taptų itin sunki“, – sakė Eurogrupės vadovas Jeroenas Dijsselbloemas (Jerunas Deiselblumas).

„Artimiausioje ateityje“ susitars su skolintojais

Graikijos finansų ministras Janis Varufakis (Yanis Varoufakis) penktadienį pareiškė, kad Atėnams dar „ne per vėlu“ pasiekti susitarimą su tarptautiniais skolintojais, artėjant sekmadienį vyksiančiam referendumui dėl finansinės pagalbos sąlygų.

„Ar (balsavimo rezultatai) būtų „Taip“, ar „Ne“, susitarimas bus artimiausioje ateityje“, – J.Varufakis sakė Airijos nacionalinis transliuotojas RTE.

„Jeigu bus „Taip“, tuomet Graikijos vyriausybe pasirašys virš taškinės linijos prie institucijų pasiūlymų, pateiktų birželio 25 dieną, – aiškino jis. – Jeigu bus „Ne“, galiu patikinti jus, kad per šios savaitės paralyžių gavome kai kurių labai padorių pasiūlymų iš oficialiosios Europos – konfidencialiai.“

„Susitarimas daugmaž pasiektas“, – pridūrė J.Varufakis.

Ministras paaiškino, kad šią savaitę tęsėsi privačios derybos su Europos Komisija ir Europos centriniu banku, nors kai kurie Europos lyderiai atmetė galimybę rengti tokias diskusijas iki referendumo.

„Nemanau, kad jau per vėlu. Susitarimą galime turėti rytoj ryte, – sakė J.Varufakis. – Ši savaitė nebuvo bergždžia derybų prasme.“

„Graikijos vyriausybės ir (ES) institucijų (pozicijos labai, labai suartėjo – dėl biudžeto politikos, taip pat dėl reformų sąrašo. Esama nesutarimų dėl skolų nurašymo.“

Oficialios derybos tarp Graikijos ir jos tarptautinių skolintojų nutrūko praeitą savaitę, kai Atėnai atmetė vėliausią susitarimą ir paskelbė liepos 5-ąją surengsiantys referendumą dėl pateiktų pasiūlymų.

„Skirtumas tarp balsavimo „Taip“ arba „Ne“ – kad „Taip“ vestų į labai netvarų ir labai blogą susitarimą Graikijai ir Europai, o „Ne“ vestų į geresnį susitarimą“, – tikino J.Varufakis.

Riaušės, chaosas

Referendumo kampanija įsibėgėjo ketvirtadienį, kai Graikijos lyderiai tikino, jog „Ne“ pergalė sustiprintų vyriausybės pozicijas derybose dėl skolų krizės. Tačiau ES lyderiai tvirtino, kad šiame plebiscite bus pareikšta Graikijos valia dėl narystės euro zonoje ateities.

Dar išlieka tikimybė, kad referendumas bus atšauktas arba atidėtas: Graikijos aukščiausiasis administracinis teismas – Valstybės Taryba – penktadienį spręs dėl jo teisėtumo.

Padėtis tapo labai įtempta 11 mln. gyventojų turinčioje šalyje, kurios bankai šią savaitę liko uždaryti, o verslas ruošėsi naujiems smūgiams po kelerius metus trukusios skausmingos recesijos ir diržų veržimo.

„Dabar (uždaryti) tik bankai. Jeigu prasidės prekybos centrų apgultis ir pradės stigti degalų, gali būti prieita iki riaušių, chaoso ir netgi perversmo, kurį įvykdytų karinė chunta, panaši į užgrobusią valdžią šalyje 1967 metais“, – sakė Atėnų teisininkas Georgiadis Aris.

Ketvirtadienį sostinės centrinėje Konstitucijos aikštėje įtampa pasiekė virimo tašką, prasiveržus susirėmimams tarp dalies protestuotojų, nusistačiusių prieš vyriausybę, ir riaušių policijos per demonstraciją, kurioje dalyvavo apie 6 000 žmonių.

Tuo pačių mažesnis, apie 1,2 tūkst. žmonių mitingas, kuriame buvo reiškiamas palaikymas vyriausybės pozicijai, vyko prie netoliese esančio universiteto.

„Šiai šaliai nėra ateities Europos Sąjungoje. Dėl griežto taupymo priemonių viešpatauja skurdas, žmonės miršta gatvėse, žudosi“, – sakė 26 metų protestuotoja Marta.

Liepto galas? 

Graikijos visuomenė yra pasidalijusi beveik lygiai pusiau dėl referendumo, nors galbūt menka persvara laimės finansinio gelbėjimo paketo šalininkai, penktadienį parodė naujausia apklausa.

Instituto „Alco“ atliktas tyrimas rodo, kad 44,8 proc. graikų ketina pritarti tarptautinių skolintojų iškeltoms sąlygoms, o joms nepritariantys sudaro 43,4 procento. Ši apklausa buvo pirmoji, parodžiusi „Taip“ stovyklos šalininkų persvarą prieš sekmadienį vyksiantį balsavimą.

Tačiau šios apklausos paklaida – 3,1 procentinio punkto, todėl nuomonių skirtumas dar per menkas, kad būtų galima prognozuoti balsavimo baigtį.

Kita vertus, „Alco“ tyrimas patvirtino kitų viešosios nuomonės agentūrų gautus rezultatus, kad „Ne“ stovykla, palaikoma Graikijos kairiosios vyriausybės, silpnėja.

Plebiscite bus užduotas klausimas, ar graikai nori priimti naujausią savo skolintojų pasiūlymą vykdyti naujas griežto taupymo reformas mainais į finansinės pagalbos paketą, kurio galiojimas baigėsi prieš dvi dienas.

Referendumo balsalapiuose pateikiamas klausimas skelbia: „Ar sutarties projektas, kuris buvo pateiktas Europos Komisijos, Europos centrinio banko ir Tarptautinio valiutos fondo per Eurogrupės susitikimą 2015 m. birželio 25 dieną, susidedantis iš dviejų dalių, sudarančių vieningą pasiūlymą, turi būti priimtas? Pirmoji dalis vadinasi „Reformos dabartinės programos užbaigimui ir tolesniam laikotarpiui“, o antroji – „Preliminari skolų tvarumo analizė“.

Kai kurie ES pareigūnai perspėjo, kad šio balsavimo baigtis gali nulemti Graikijos ateitį euro zonoje arba netgi pačioje Bendrijoje, nors Italijos premjeras Matteo Renzi (Matėjas Rencis), kurio šalis taip pat yra prislėgta didelių skolų, ketvirtadienį stengėsi nesureikšminti tos rizikos.

„Mano nuomone, Graikija nepaliks euro zonos. Ji darys viską, ką galės, kad pasiektų susitarimą“ su tarptautiniais skolintojais, M.Renzi sakė televizijai „Rai 1“.

Tvyrant netikrumui, pasaulio finansų rinkos ir Graikijos skolintojai žengė žingsnį į šalį, laukdami, kuo baigsis referendumas, paskelbtas po kelis mėnesius vykusių derybų už uždarų durų.

„Šį savaitgalį Graikija ir euras gali prieiti liepto galą“, – sakė prekybos grupės IG rinkų analitikas Davidas Maddenas (Deividas Madenas).

Tačiau kiti analitikai, tarp jų banko ING-DiBa vyriausiasis ekonomistas Carstenas Brzeski (Karstenas Bžeskis) sakė, kad euro zona tikriausiai neleis Graikijai pasitraukti, net jeigu per balsavimą laimėtų „Ne“ stovykla.

„Graikų referendumo nepatogi tiesa – kad nei balsavimas „Taip“, nei „Ne“ greitai neatves prie sprendinio“, – rašė jis.

Referendumo rezultatai sunkiai prognozuojami

Graikų, planuojančių balsuoti „Taip“ per sekmadienį vyksiantį referendumą ir pritarti naujausioms šalies finansinio gelbėjimo programos sąlygoms, dabar yra šiek tiek daugiau negu tų, kurie atsakys „Ne“, rodo penktadienį paskelbti apklausos rezultatai.

Birželio 30 ir liepos 1 dienomis instituto „Alco“ atliktas tyrimas rodo, kad po to, kai Graikijoje buvo įvestos kapitalo kontrolės priemonės, ketinančių balsuoti „Taip“ buvo 44,8 proc., o „Ne“ stovyklą palaiko 43,4 proc. apklausos dalyvių.

Dar 11,8 proc. respondentų buvo neapsisprendę prieš sekmadienį vyksiantį balsavimą.

Apsunkintų susitarimą dėl finansinės paramos

Graikijos balsavimas prieš siūlomas reformas susilpnintų galimybes Atėnams susitarti su skolintojais, penktadienį Vilniuje pareiškė Europos centrinio banko viceprezidentas Vitoras Constancio (Vitoras Konstancijus).

Pasak jo, Europos centrinis bankas, kuris neseniai įšaldė krizinį finansavimą Graikijos bankams, situaciją galės svarstyti pirmadienį, po sekmadienį Graikijoje planuojamo referendumo.

„Mums referendumas svarbus išskirtinai dėl to, kad jis daro įtaką galimybėms susitarti dėl finansinės paramos Graikijai“, - bendroje spaudos konferencijoje su Lietuvos centrinio banko vadovu Vitu Vasiliausku sakė V.Constancio.

„Jei rezultatas bus „ne“, susitarimą pasiekti bus sunkiau, tai turės įtakos mūsų analizei ir sprendimams. Jei rezultatas bus „taip“, tuomet priešingai, pasiekti susitarimą turėtų tapti lengviau“, - teigė vienas ECB vadovų.

Kairiosios Graikijos vyriausybės paskelbtas referendumas dėl šalies finansinio gelbėjimo programos sąlygų vyks sekmadienį. Apklausos rodo, kad šiuo metu šalininkų ir priešininkų yra maždaug po lygiai. Graikijos vyriausybė ragina balsuoti prieš, teigdama, kad tai sustiprins jos derybines pozicijas.

Rezultatai sunkiai prognozuojami

Graikijos visuomenė yra pasidalijusi beveik lygiai pusiau dėl ateinantį savaitgalį vyksiančio referendumo, kuris gali nulemti šalies finansų likimą, nors galbūt menka persvara laimės finansinio gelbėjimo paketo šalininkai, penktadienį parodė naujausia apklausa.

Instituto „Alco“ atliktas tyrimas rodo, kad 44,8 proc. graikų ketina pritarti tarptautinių skolintojų iškeltoms sąlygoms, o joms nepritariantys sudaro 43,4 procento. Ši apklausa buvo pirmoji, parodžiusi „Taip“ stovyklos šalininkų persvarą prieš sekmadienį vyksiantį balsavimą.

Tačiau šios apklausos paklaida – 3,1 procentinio punkto, todėl nuomonių skirtumas dar per menkas, kad būtų galima prognozuoti balsavimo baigtį.

Kita vertus, „Alco“ tyrimas patvirtino kitų viešosios nuomonės agentūrų gautus rezultatus, kad „Ne“ stovykla, palaikoma Graikijos kairiosios vyriausybės, silpnėja.

„Alco“ apklausa buvo atlikta antradienį ir trečiadienį – po to, kai vyriausybė įvedė kapitalo kontrolės priemones. Tyrėjai taip pat nustatė, kad 11,8 proc. graikų dar neapsisprendę, kaip balsuos per referendumą.

Premjero Aleksio Cipro (Alexis Tsipras) vyriausybė prašo Graikijos rinkėjų balsuoti „Ne“, atsakant į techniškai suformuluotą klausimą, kurio esmė – ar gyventojai nori sutikti su tarptautinių skolintojų reikalavimu vykdyti tolesnes griežto taupymo priemones mainais į finansinės pagalbos lėšas?

Tačiau Europos Sąjungos lyderiai sako, kad šio plebiscito esmė – ar Graikija nori likti euro zonoje?

Jie taip pat pabrėžia, kad referendumo klausimas susijęs su pagalbos Graikijai paketu, kurio galiojimas baigėsi antradienį.

Referendumo balsalapiuose pateikiamas klausimas skelbia: „Ar sutarties projektas, kuris buvo pateiktas Europos Komisijos, Europos centrinio banko ir Tarptautinio valiutos fondo per Eurogrupės susitikimą 2015 m. birželio 25 dieną, susidedantis iš dviejų dalių, sudarančių vieningą pasiūlymą, turi būti priimtas? Pirmoji dalis vadinasi „Reformos dabartinės programos užbaigimui ir tolesniam laikotarpiui“, o antroji – „Preliminari skolų tvarumo analizė“.

„Ne“ susilpnintų šalies pozicijas

Graikijos pozicijos derybose su skolintojais „dramatiškai susilpnėtų“, jeigu per sekmadienį vyksiantį referendumą piliečiai nubalsuotų prieš finansinės pagalbos programos sąlygas, penktadienį pareiškė Europos Komisijos pirmininkas Jeanas-Claude'as Junckeris (Žanas Klodas Junkeris).

Šią poziciją J.-C.Junckeris išsakė per spaudos konferenciją Liuksemburge, artėjant referendumui Graikijoje, kuris gali lemti šalies ateitį euro zonoje.

Jis pridūrė, kad netgi tuo atveju, jeigu laimėtų „Taip“ stovykla, priešakyje lauktų „sunkios“ derybos.

Graikijoje sekmadienį vyksiančiame referendume ištartas „Ne“ siūlomoms reformoms nesustiprintų Atėnų pozicijų derybose su skolintojais, nors vyriausybė tvirtina priešingai, Europos Komisijos pirmininko pavaduotojas Valdis Dombrovskis sakė duodamas interviu, kurį vienas Vokietijos laikraštis paskelbė penktadienį.

„Būtų klaidinga galvoti, kad „Ne“ sustiprintų Graikijos derybines pozicijas. Nutiktų priešingai“, – pažymėjo V.Dombrovskis, kuris yra už eurą ir socialinį dialogą atsakingas Europos Sąjungos komisaras.

Graikijos padėtis „daug blogesnė negu buvo prieš savaitę“, kai premjeras Aleksis Cipras (Alexis Tsipras) netikėtai paskelbė referendumą dėl šalies finansinio gelbėjimo programos sąlygų, V.Dombrovskis sakė dienraščiui „Die Welt“.

„Referendumo klausimas nėra teisingas nei faktiškai, nei teisiškai“, – pridūrė latvių pareigūnas, aiškindamas, kad finansinės pagalbos paketo, dėl kurio graikų prašoma balsuoti, galiojimas jau pasibaigęs.

„Kad ir kaip būtų, graikai pasiųs signalą likusiai Europai“, – sakė komisaras.

Net jeigu derybos būtų tęsiamos, „užtruktų kelias savaites, kol būtų pradėta trečioji pagalbos programa. Didelis netikrumo veiksnys – ar sugebėsime politiškai susitarti“, pažymėjo V.Dombrovskis.

„Dirbame, kad Graikija liktų euro zonoje. Būtų buvę geriau, jeigu būtume pratęsę esamą skolinimo programą. Tačiau turime sutelkti dėmesį į problemos sprendimą, o ne įstrigti blogesniuose scenarijuose“, – sakė jis.