Graikijos bankus apgulė įtūžę pensininkai

Tūkstančiai įpykusių senyvo amžiaus graikų trečiadienį apgulė skolų prislėgtos Graikijos bankų skyrius, kurie buvo specialiai atidaryti, kad senjorai galėtų atsiimti jiems gyvybiškai svarbias pensijas grynaisiais pinigais.

„Tegul jie eina po velnių!“ – tūžo vienas pensininkas, laukdamas pinigų eilėje, kai vyriausybė nurodė savaitei uždaryti bankus, kad apsaugotų šalį nuo kapitalo nuotėkio, žlugus deryboms tarp Atėnų ir tarptautinių skolintojų.

Graikijos vyriausybė, uždariusi bankus ir įvedusi griežtas kapitalo kontrolės priemones, kai bankomatuose išseko grynųjų pinigų atsargos, laikinai atidarė beveik tūkstantį bankų skyrių, kad bankų kortelių neturintys pensininkai galėtų atsiimti iki 120 eurų, kurių jiems turėtų užtekti iki savaitės pabaigos.

Dėl šio sprendimo prie bankų visoje šalyje nutįso ilgos eilės. Susidariusia sumaištimi piktinosi daugelis pensininkų, laikomų vienais iš labiausiai pažeidžiamų visuomenės narių, smarkiai nukentėjusių dėl didelio ir ilgai užsitęsusio ekonomikos nuosmukio.

„Išsiėmiau savo pinigus. Žinau, kad to nepakaks, bet galėjau pasiimti tik tiek, todėl taip ir padariau“, – sakė Dionisija Zafiropulu (Dyonisia Zafiropoulou), buvusi nacionalinės elektros tinklų bendrovės DEI darbuotoja.

Ji teigė tikinti, kad Graikija sugebės atlaikyti finansų krizę.

„Išgyvenau (nacių) okupaciją, esu patyrusi sunkumų ir manau, kad mes įveiksime šį momentą“, – moteris sakė naujienų agentūrai AFP.

Visą šią savaitę paprasti graikai gali iš kiekvienos debeto arba kredito sąskaitos išsigryninti iki 60 eurų per dieną, tačiau šioje šalyje daugelis vyresnio amžiaus gyventojų banko kortelių neturi.

Reikalauja neatidėliotinos sutarties Graikijos krizei įveikti

Prancūzijos prezidentas Francois Hollande'as (Fransau Holandas) išreiškė savo nusivylimą per lėta pažanga derybose dėl Graikijos skolų krizės – anot jo, susitarimo reikia „neatidėliojant“.

„Tebūnie aišku, sutartis turi atsirasti tučtuojau“, – pasakė jis, atvykęs į šalies pietus dalyvauti konferencijoje Lione klimato kaitos tema.

„Gana daug kalbėta apie šį susitarimą – jis turi atsirasti dabar“, – pabrėžė prezidentas.

Tačiau jo pastabos visiškai priešingos Vokietijos kanclerės Angelos Merkel nuomonei – ji anksčiau trečiadienį pareiškė, kad nėra prasmės dėl susitarimo derėtis iki referendumo.

„Mūsų atsakomybė – užtikrinti, kad Graikija liktų euro zonoje“, – dar pridūrė F.Hollande'as.

Referendumas neatitinka Europos standartų, pareikšta Europos Taryboje

Referendumas dėl finansinės pagalbos suteikimo sąlygų Graikijoje rengiamas skubotai ir neatitinka Europos standartų, pareikšta trečiadienį Europos Taryboje.

„Akivaizdu, kad laiko per mažai, pagal mūsų standartus“, - nurodė Danielas Holtgenas, kuris yra Europos Tarybos generalinio sekretoriaus Thorbjoerno Jaglando (Torbjorno Jaglando) atstovas spaudai.

Patvirtino pasiuntusi „pataisytą“ pasiūlymą

Graikijos vyriausybė trečiadienį patvirtino išsiuntusi „pataisytą“ pasiūlymą tarptautiniams skolintojams, vildamasi užsitikrinti susitarimą, kuris leistų išvengti šalies finansų kracho. 

Premjero Aleksio Cipro (Alexis Tsipras) laiške, išsiųstame antradienio vakarą Europos Sąjungai, Europos centriniam bankui (ECB) ir Tarptautiniam valiutos fondui (TVF), prašoma „naujo susitarimo, kuris sureguliuotų šalies finansų problemas, naudojant Europos stabilumo mechanizmą (ESM), kad būtų užtikrintas tvarumas, sutelkiant dėmesį į augimą“, sakė vienas vyriausybės šaltinis.

Vyriausybė nurodė, kad bet koks susitarimas turėtų leisti Graikijai išlaikyti 30 proc. mažesnį pridėtinės vertės mokestį salose ir atidėti 2012 metų pensijų reformą iki 2016 metų sausio.

Šaltiniai Briuselyje sakė, kad esama reikšmingų pakeitimų lyginant su skolintojų vėliausiu pasiūlymu, kurį A.Cipras atmetė praeitą savaitgalį, sakydamas, kad tos sąlygos yra žeminančios.

Europos indėlis Graikijos finansinio gelbėjimo programoje pasibaigė vidurnaktį iš antradienio į trečiadienį.

A. Merkel: Europos ateitis nėra pastatyta ant kortos

Vokietijos kanclerė Angela Merkel trečiadienį pareiškė, kad „Europos ateitis nėra pastatyta ant kortos“ dėl Graikijos krizės, kurią paaštrino žlugusios derybos ir pagalbos jos finansų sistemai programos baigimas, ir perspėjo, kad nebūtų bet kokia kaina pasirinktas kompromisas, kuris silpnintų Europos Sąjungą.

„Taip, dabar audringos dienos. Ir statymai išties dideli“, – sakė kanclerė Bundestagui, Vokietijos parlamento žemiesiems rūmams, kitą dieną po to, kai Graikija tapo pirmąja pirmąja išsivysčiusia šalimi, neįvykdžiusia su skola susijusių savo įsipareigojimų pasauliniam skolintojui.

„Pasaulis stebi mus. Bet Europos ateitis nėra pastatyta ant kortos, – sakė A.Merkel. – Europos ateitis būtų pastatyta ant kortos, jeigu mes pamirštume tai, kas esame ir kas mus daro stiprius, – bendrija, pagrįsta taisyklėmis ir atsakomybe.“

„Jeigu mes užmiršime tai, euras žlugs, o su juo ir Europa“, – nurodė A.Merkel, kuri per visus sąmyšio euro zonoje metus propagavo griežtas reformas ir išlaidų apkarpymą, mainais už paramą iš ES, Europos centrinio banko ir Tarptautinio valiutos fondo (TVF).

Ji pažymėjo, kad po krizės laikotarpio Europa tapo „stipresnė“ ir, nors dabartinė padėtis yra sunki, „pirmiausia tai kankinimosi šaltinis Graikijos žmonėms“.

Anot A.Merkel, dabar Europa gali „ramiai“ laukti graikų premjero Aleksio Cipro (Alexis Tspiras) paskelbto referendumo rezultatų, nes šis blokas yra „stiprus“.

Ji pakartojo savo finansų ministro Wolfgango Schaeuble (Volfgango Šoiblės) žodžius, kad dėl naujo pagalbos susitarimo su Graikija ir jos kreditoriais derėtis nėra prasmės iki sekmadienį vyksiančio referendumo.

Kanclerė pabrėžė nenorinti kokio nors nevykusio kompromiso su Graikija, reikėtų siekti išeities, kuri parodytų globalizuotam pasauliui, kad Europos Sąjunga tvirtai laikosi savo taisyklių ir vertybių.

Apie pusė rinkėjų nusistatę prieš finansinio gelbėjimo programą

Beveik pusė Graikijos rinkėjų yra nusiteikę balsuoti prieš tarptautinių skolintojų sąlygas, keliamais mainais į finansinę pagalbą, tačiau vyriausybės įvestos kapitalo kontrolės priemonės stiprina „Taip“ stovyklą, rodo trečiadienį paskelbti apklausos rezultatai.

Viešosios nuomonės agentūros „Prorata“ apklausa buvo atliekama nuo sekmadienio iki antradienio, kai vyriausybė nusprendė įvesti griežtas kapitalo kontrolės priemones ir savaitei uždaryti bankus, žlugus deryboms su skolintojais.

Premjeras Aleksis Cipras (Alexis Tsipras) paragino graikus balsuoti „Ne“ per plebiscitą, kurio dalyvių bus klausiama, ar jie nori sutikti su naujausiu Atėnų kreditorių pasiūlymu, kurį vyriausybės vadovas laiko „žeminančiu“.

Graikija jau pradėjo ruoštis sekmadienį vyksiančiam referendumui, kuris gali nulemti šalies finansų likimą.

Prieš įvedant kapitalo kontrolės priemones 57 proc. respondentų sakė, kad nepalaikytų finansinės pagalbos programos sąlygų. Kreditorių pasiūlymai atrodė priimtini 30 proc. apklausos dalyvių, o dar 5 proc. buvo neapsisprendę.

Tačiau pirmadienį įvedus ribojamąsias priemones, įskaitant draudimą išsigryninti iš sąskaitos daugiau negu 60 eurų per dieną, pritariančių kreditorių pasiūlymams stovykla padidėjo, baiminantis, kad A.Cipro pozicija lems dar didesnius sunkumus recesijos prislėgtai Graikijai, kenčiančiai dėl didelio nedarbo ir milžiniškos skolų naštos.

Antradienį 46 proc. apklaustųjų sakė, kad balsuotų „Ne“, o 37 proc. rinktųsi „Taip“, tuo tarpu 17 proc. vis dar nebuvo apsisprendę, rodo apklausa, atlikta dienraščio „Ephimerida ton syndakton“.

Apie 20 tūkst. žmonių antradienį dalyvavo demonstracijoje Atėnų centrinėje Konstitucijos aikštėje, palaikydami „Taip“ stovyklą, kuri daugelio yra siejama su pastangomis išlaikyti Graikiją euro zonoje ir Europos Sąjungoje.

Tuo tarpu pirmadienio vakarą apie 13 tūkst. demonstrantų ragino atmesti finansinės pagalbos programą ir griežto taupymo politiką.

A.Cipras užsiminė, kad savo galimybęs tęsti darbą premjero poste sieja su šiuo referendumu. Jeigu laimėtų „Taip“ stovykla, vyriausybei gali tekti atsistatydinti, o „Ne“ šalininkų pergalė gali lemti šalies pasitraukimą iš euro zonos, kurio padariniai Europos Sąjungai būtų nenuspėjami.

Joks susitarimas neįmanomas iki referendumo

Vokietijos finansų ministras Wolfgangas Schaeuble (Volfgangas Šoiblė) trečiadienį pažymėjo, kad jos susitarimas tarp skolų prislėgtos Graikijos ir jos kreditorių nebus įmanomas iki sekmadienį planuojamo surengti referendumo dėl finansinės pagalbos suteikimo sąlygų.

Atėnai pasiuntė „pataisytą“ pasiūlymą skolintojams, tikėdamiesi išvengti finansų kracho, bet W.Schaeuble sakė, kad „iki referendumo iš tiesų nebus jokio pagrindo“ susitarimui sudaryti.

Euro zona sugebės atsilaikyti

Euro zona sugebės atlaikyti Graikijos skolų krizės padarinius, nes ją sustiprino pastaraisiais metais atlikti žingsniai, trečiadienį pareiškė Europos Komisijos pirmininko pavaduotojas euro reikalams Valdis Dombrovskis.

„Kad ir kaip pakryptų įvykiai Graikijoje, esu įsitikinęs, jog ES ekonomikos ir valiutos sąjunga sugebės tai atlaikyti“, – per spaudos konferenciją Briuselyje sakė buvęs Latvijos premjeras.