Ispanija švenčia Valstybės dieną ir rodo vienybę Katalonijos krizės šešėlyje

Šalis kenčia nuo didžiausios šių laikų politinės krizės, turtingam šiaurės rytų regionui spalio 1 dieną surengus Madrido uždraustą referendumą dėl nepriklausomybės nuo Ispanijos.

Madrido centre įvyko Valstybės dienai paminėti karinis paradas, kurį stebėjo karalius Felipe VI (Felipė VI) ir premjeras Mariano Rajoy (Marianas Rachojus).

Ginkluotosios pajėgos žygiavo Kastilijos prospektu (Paseo de la Castellana) Madride, minint datą, kai Christopheris Columbusas (Kristupas Kolumbas) 1492 metais pirmąkart išsilaipino Amerikoje.

Tačiau šventišką nuotaiką aptemdė po parado, netoli karinės bazės, sudužęs naikintuvas „Eurofighter“, jo pilotas žuvo.

Katalonijos sostinėje Barselonoje surengtos kelios demonstracijos už vienybę, tarp kurių buvo kraštutinių dešiniųjų judėjimo demonstracija.

Ispanijos vienybės mitingas

Madrido gatves užtvindė džiūgaujančios minios, mojuojančios raudonos geltonos spalvų Ispanijos vėliavomis ir skanduojančios „Viva Espana!“ (tegyvuoja Ispanija), virš jų skraidė naikintuvai ir sraigtasparniai.

Kai kurie paaugliai net lipo į medžius norėdami geriau pamatyti Madrido centre žygiuojančius tūkstančius karių ir parade dalyvaujančius karinius automobilius.

„Man patinka, kad žmonės mojuoja mūsų nacionalinėmis vėliavomis, – sakė paradą su savo vyru stebinti Beatriz Trapero (Beatris Trapero). – Anksčiau žmonės santūriau demonstruodavo vėliavą, bet dabar jau nebe.“

M.Rajoy prisiekė darysiantis viską ką gali, kad užkirstų kelią Katalonijos atsiskyrimui.

Jo vyriausybė sako esanti pasiruošusi perimti regiono valdymą, Katalonijos vadovui Carlesui Puigdemontui (Karlesui Pudžemonui) antradienį paskelbus, kad jis priėmė „Katalonijos žmonių mandatą paskelbti nepriklausomą respubliką“.

Bet C. Puigdemontas iškart paprašė regiono įstatymų leidėjų sustabdyti šią deklaraciją, kad būtų galima pradėti derybas su centrine vyriausybe.

M. Rajoy į tai atsakė paskelbdamas, kad C. Puigdemontas turi iki pirmadienio nuspręsti, ar toliau sieks nepriklausomybės, jeigu taip, tada regiono vadovas dar turės laiko iki ketvirtadienio apsigalvoti, kitaip Madridas imsis konstitucijoje numatytų veiksmų suspenduoti Katalonijos regioninę autonomiją.

Nepaklusnumas ir neteisėtumas

Pasaulio lyderiai atidžiai stebi Ispanijos įvykius, paveikusius verslo pasitikėjimą šiuo 7,5 milijono turinčiu regionu. Dėl tvyrančios nežinomybės kelios didelės kompanijos jau pranešė keliančios savo būstines iš Katalonijos.

Pats regionas yra susiskaldęs nepriklausomybės klausimu, apklausos rodo, kad Katalonijos gyventojai yra apytiksliai lygiai pasiskirstę už ir prieš nepriklausomybę.

C. Puigdemontas primygtinai sako, kad spalio 1 dienos referendumas suteikė jam mandatą siekti nepriklausomybės ir jis nori derėtis su Madridu, tačiau M. Rajoy atmetė raginimus kviesti tarpininkus ir atsisako derėtis su separatistais, kol šie neatsisakys savo planų atsiskirti.

„Ten nėra ramybės, nėra laisvės, nepriklausomybės nepripažins Europa ir dabar visi žino, kad tai labai brangiai kainuos“, – M. Rajoy sakė įstatymų leidėjams.

Šalies premjeras trečiadienį atvėrė galimybę pasinaudoti konstitucijos 155-uoju straipsniu, leidžiančiu Madridui įvesti tiesioginį valdymą regionuose. Daugelis baiminasi, kad toks precedento neturintis žingsnis gali išprovokuoti neramumus.

„Mes prašome kalbėtis, o jie mums rodo 155-ą straipsnį. Viskas aišku.“, – vėlyvą trečiadienį socialiniame tinkle „Twitter“ rašė C. Puigdemontas.

Kraštutinių dešiniųjų demonstrantai

Ispanijos gynybos ministras sakė, kad „Eurofighter“ naikintuvas sudužo apie 300 km į pietryčius nuo Madrido, pakeliui atgal į karinę bazę po parado.

„Bendražygi, ilsėkis ramybėje. Ačiū, kad padėjai švęsti dieną, dėl kurios atidavei gyvybę. Nepamiršime tavęs“, – rašoma oficialioje ministerijos „Twitter“ paskyroje, po Ispanijos vėliavos nuotrauka su juodu kaspinu.

Separatistų lyderiai sako, kad 90 procentų rinkėjų atvykusių į uždraustąjį referendumą spalio mėnesį balsavo už atsiskyrimą nuo Ispanijos, tačiau tik mažiau nei pusė balsuoti galinčių rinkėjų atvyko prie balsadėžių.

Ketvirtadienį Barselonoje surengtos kelios demonstracijos, tarp kurių ir kraštutinių dešiniųjų protestas.

Apytiksliai 150 žmonių, protestuojančių prieš atsiskyrimą nuo Ispanijos, lydimi Katalonijos policijos, žygiavo nuo Barselonos Ispanijos aikštėje (Plaza de Espana), jie mojavo Ispanijos ir kraštutinių dešiniųjų nacionalistinėmis vėliavomis.

„Įvyko perversmas“, – sakė vienas protestuotojų, nurodęs tik savo vardą Eduardo (Eduardas).

„Ispanai privalo reaguoti ir ginti šalį“, – sakė jis naujienų agentūrai AFP.

Žygiuojanti minia skandavo „Puigdemontą į kalėjimą“.

Ypatinga diena

Barselonoje įvyko ir kitos demonstracijos – už nepriklausomybę – kaip atsakas į milžinišką protestą prieš nepriklausomybę Katalonijoje savaitgalį.

„Šiandien ypatinga diena, turime judėti pirmyn..., mūsų daug daugiau nei separatistų“, – sakė į pensiją išėjęs Barselonos gyventojas Eliseo Valbuena Garcia (Elisėjus Valbuena Garsija).

Katalonija, sudaranti apie penktadalį Ispanijos ekonomikos, pati gali spręsti tokiais klausimais kaip švietimas ir sveikatos apsauga.

C. Puigdemontas trečiadienį tikino, kad „dauguma Katalonijos žmonių nori nepriklausomos Katalonijos valstybės“, bet M. Rajoy jo kalbas pavadino „pasakomis“.