Įtampa dėl Jeruzalės temdo Kalėdas Šventojoje Žemėje

Prieštaringai vertinamas prezidento Donaldo Trumpo (Donaldo Trampo) sprendimas, kuris buvo paskelbtas gruodžio 6 dieną, išprovokavo demonstracijas ir susirėmimus, taip pat ir Izraelio okupuotame Vakarų Krante esančiame Betliejuje, kur krikščionys vidurnakčio mišiomis paminės Jėzaus gimimą.

Paprastai šiuo metų laiku Betliejų užplūsta turistai, bet dėl netoliese vykstančių palestiniečių protestuotojų ir Izraelio armijos susirėmimų kartais jis atrodo beveik tuščias.

Arkivyskupas Pierbattista Pizzaballa (Pjerbatista Picabala), Lotynų Jeruzalės patriarchato apaštališkasis administratorius, sakė, kad dešimtys grupių atšaukė planuotus apsilankymus, nes išsigando minėto JAV pareiškimo ir jo išprovokuoto smurto.

„Žinoma, tai sukėlė įtampą dėl Jeruzalės ir nukreipė dėmesį nuo Kalėdų“, – apie D. Trumpo sprendimą sakė Katalikų Bažnyčios aukščiausio rango hierarchas Jeruzalėje. Tačiau jis pabrėžė, kad Kalėdos bus švenčiamos kaip planuota.

Maždaug 50 tūkst. Palestinos krikščionių sudaro maždaug 2 proc. Vakarų Kranto ir Rytų Jeruzalės gyventojų, kurių didžioji dauguma yra musulmonai.

Izraelio turizmo ministerija yra nurodžiusi, kad pasirengimas Kalėdoms nebuvo sutrikdytas ir kad šiemet tikimasi krikščionių maldininkų skaičiaus padidėjimo 20-čia proc., palyginti su praėjusiais metais.

Ministerija planuoja Piemenėlių mišioms nemokamai vežti maldininkus iš Jeruzalės į netoliese esantį Betliejų ir atgal.

Papildomos policijos pajėgos

Izraelio policijos atstovas sakė, kad Jeruzalėje ir prie kelio į Betliejų sankryžų bus dislokuotos papildomos pajėgos, kad „tūkstančiai turistų ir lankytojų“ galėtų lengviau keliauti.

Kristaus Gimimo bazilikoje Betliejuje, pastatytoje virš vietos, kurioje, kaip sako tradicija, gimė Jėzus, iškilmių kulminacija bus Piemenėlių mišios.

Izraelis per 1967 metų karą užėmė Rytų Jeruzalę ir ją vėliau aneksavo, bet tarptautinė bendrija šios aneksijos niekada nepripažino. Palestiniečiai Rytų Jeruzalę laiko savo būsimos valstybės sostine ir D. Trumpo pareiškimą interpretavo kaip jų teisės į sostinę Rytų Jeruzalėje paneigimą, nors amerikiečiai tai neigia.

Prieš Kalėdas palestiniečių prezidentas Mahmudas Abbasas (Mahmudas Abasas) paskelbė pareiškimą, kuriame sakoma, kad D. Trumpo sprendimas „paskatino neteisėtą šventųjų miestų Betliejaus ir Jeruzalės atskyrimą“ ir kad šie miestai yra atskirti „pirmą kartą per 2 tūkstančius krikščionybės metų“.

M. Abbasas paragino pasaulio krikščionis „klausytis tikrųjų Šventosios Žemės autochtonų krikščionių balsų, … kurie tvirtai atmeta JAV (sprendimą) pripažinti Jeruzalę Izraelio sostine“.

„Jie yra pirmųjų Jėzaus Kristaus sekėjų palikuoniai ir neatsiejama palestiniečių liaudies dalis“, – sakė M. Abbasas.

Kaimyniniame Egipte krikščionys koptai, kurie Kalėdas švenčia sausio 6-ąją, patyrė išpuolį prieš bažnyčią Gizoje, kurią po musulmonų penktadienio maldų užpuolė įpykusi minia.

Šimtai žmonių įėjo į bažnyčią, skandavo šūkius už jos nugriovimą, laužė baldus ir užpuolė tikinčiuosius. Vėliau saugumo pajėgos atkūrė tvarką.

Šiemet panašių incidentų Egipte buvo maždaug 20.

Tačiau Irake šie metai žymį pozityvų posūkį krikščionių bendruomenei šalies šiaurėje esančiame Mosule. Kalėdos šiame liepos mėnesį iš „Islamo valstybės“ (IS) atkovotame mieste bus švenčiamos pirmą kartą po kelerių metų pertraukos.

IS 2014 metais užėmus antrąjį pagal dydį Irako miestą, daugelis krikščionių pabėgo ir tik nedaugelis jų vėliau sugrįžo.

Mišiose rytinėje Mosulo dalyje esančioje Šv. Pauliaus bažnyčioje turi dalyvauti krikščionių veikėjai, Irako politiniai ir kariniai lyderiai.