Įvažiuoti į ES kainuos 13 eurų?

Australijoje elektroninė atvykimo sistema tiems keliautojams, kuriems nereikia vizos, taikoma jau seniai, o Jungtinėse Valstijose tokia sistema įsigaliojo nuo 2007 m. Dabar ir ES norima įdiegti tokią sistemą, kad būtų lengviau kontroliuoti, kas atvyksta į Europos Sąjungos teritoriją ir iš jos išvyksta. JAV internetinė elektroninė registracijos sistema vadinama ESTA, o šiapus Atlanto tai bus Europos kelionių informacijos ir leidimų sistema (ETIAS). Europos Komisija šiuo metu rengia galimybių studiją, siekdama nustatyti, kaip ETIAS įdiegti šimtuose oro uostų ir sienos perėjimo punktų; metų pabaigoje prasidės su tuo susijęs teisėkūros procesas.

ES vidaus reikalų ministrai įdiegti elektroninę registracijos sistemą paragino po praėjusiais metais Paryžiuje surengtų teroro išpuolių. Tačiau planai sukurti sistemą, kurios leistų pašalinti žinomas saugumo spragas, imti svarstyti daug anksčiau. Dabar sistema bus pradėta įgyvendinti. Panašiai kaip ir JAV sistemoje, keliautojai, kuriems ES vizos nereikia, privalės registruotis internetu. Bus nustatytas mokestis, kuris, pasak ES pareigūnų, svyruos nuo 13 iki 50 eurų. Atsižvelgiant į tai, kad šiuo metu į ES iš kitų šalių atvyksta 30 milijonų keliautojų, kuriems nereikia vizos, per metus būtų gaunama nuo 390 milijonų iki 1,5 milijardo eurų pajamų.

Per artimiausius kelerius metus gali labai padaugėti asmenų, kuriems nereikės vizos, tačiau kuriems teks mokėti šį įvažiavimo mokestį. Po „Brexit“ milijonams Didžiosios Britanijos piliečių, keliaujančių į ES atostogauti ar verslo reikalais, taip pat teks mokėti mokestį ir registruotis ETIAS. Tas pats bus taikoma ir Turkijos bei Ukrainos piliečiams, jei ES šioms šalims suteiks bevizį režimą.

Sudėtinga kontrolės sistema

ETIAS – dalis platesnės ES Komisijos iniciatyvos, kuria siekiama padidinti saugumą po teroristinių išpuolių ir nekontroliuojamo migrantų antplūdžio praėjusiaisiais metais. Sistema, kurią taikant bus registruojamas visų keliautojų iš ES nepriklausančių šalių judėjimas, yra naujųjų saugumo priemonių pagrindas. Dėl šio atvykimo ir išvykimo sistemos (EES) tinklo turėtų būti susitarta iki metų pabaigos. Šiuo metu dar derinami techniniai aspektai.

Nuo 2020 m. informacija apie kiekvieną įvažiavimą į ES ir išvažiavimą iš jos bus išsaugoma duomenų banke. Kartu bus tikrinamas tapatybės dokumentų ir vizų galiojimas. Be to, bus atliekama paieška Šengeno informacinėje sistemoje, kurioje registruojama informacija apie įtariamus teroristus.

Už naujosios sistemos diegimą atsakingas Europos Komisijos narys Dimitris Avramopoulas pažadėjo užtikrinti, kad bus atsisakyta skirtingų Europos duomenų bazių taikymo vienu metu.

„Sistemos padės užtikrinti, kad Europos sienos būtų saugesnės. Kartu bus didinami Europos Sąjungos teisėsaugos bendradarbiavimo agentūros (Europolo) įgaliojimai. Tai konkretus žingsnis siekiant efektyviai keistis informacija ir nustatyti suklastotus kelionės dokumentus“, – sakė D. Avramopoulas.

Atvykimo ir išvykimo informacija bus saugoma penkerius metus.

ES piliečių duomenys nebus saugomi

Po praėjusiaisiais metais Prancūzijoje surengtų teroristinių išpuolių Prancūzijos ir Vokietijos vidaus reikalų ministrai paragino įvesti sistemines patikras, kurios būtų taikomos ir ES piliečiams. Šiuo metu ES tapatybės kortelę turintys asmenys gali kirsti išorės sienas po paprastos kelionės dokumentų patikros. Tačiau tai reiškia, kad, pavyzdžiui, neįmanoma patikrinti, ar Europos pasą turintis radikalus džihadistas yra keliavęs į Siriją ir iš jos. Manyta, kad jau susitarta šią spragą pašalinti, tačiau dabar atrodo, kad dėl tokių priemonių taikymo kyla politinis pasipriešinimas.

Europos Komisija sušvelnino savo pasiūlymus, nes dabartinės Šengeno taisyklės draudžia sistemines ES piliečių patikras prie išorės sienų. Ateityje ES piliečiai taip pat bus patikrinami automatizuotuose atvykstančiųjų patikros punktuose, kur bus nuskaitomi ir su veidais palyginami jų pasų biometriniai duomenys. Tačiau, kitaip nei ES nepriklausančių šalių piliečių atveju, jų duomenys nebus išsaugomi.

Tikėtina, kad prireiks bent ketverių metų, kad būtų įdiegtos naujosios sistemos, parengti naudoti skeneriai ir sujungtos visos duomenų bazės.

„Turime užtikrinti glaudesnį ES ir valstybių narių bendradarbiavimą, – sako Europos Komisijos pirmininko pavaduotojas Fransas Timmermansas. – Tenka pripažinti, kad mūsų mobiliame pasaulyje nėra kitų būdų užtikrinti didesnį saugumą.“

Be to, kaip galima spręsti iš Europos Komisijos dokumentų, tikimasi, kad naujoji sienų kontrolė, skeneriai ir registracijos procedūra turėtų padėti stabdyti nelegalių imigrantų antplūdį.