Jei D. Trumpas netektų savo posto, JAV bėdos tik prasidėtų

Donaldas Trumpas jaunesnysis gavo elektroninio pašto žinutę iš tarpininko, kuris siūlė surengti susitikimą su Rusijos atstovais, o kai tai išėjo į viešumą, prezidentas asmeniškai padiktavo melagingą pranešimą apie susitikimą.

Taip pat žinoma, kad specialusis prokuroras Robertas Muelleris nagrinėja ne tik buvusio D. Trumpo rinkimų kampanijos vadovo Paulo Manaforto ir buvusio nacionalinio saugumo patarėjo Michaelo Flynno ryšius su Rusija. Praėjusią savaitę tapo aišku, kad R. Muelleris taip pat aiškinasi sąsajas tarp Rusijos oligarchų ir D. Trumpo verslo įmonių, kurios neseniai JAV žiniasklaidoje buvo apibūdintos kaip Rusijos mafijos nešvarių pinigų plovyklos.

Kaip dienraščio „The Guardian“ interneto svetainėje teigia britų žurnalistas Paulas Masonas, Demokratų partijoje kalbama apie tokį scenarijų: D. Trumpas nesėkmingai pamėgina atleisti R. Mullerį, vienam ar keletui įtariamųjų suteikiamas imunitetas ir netrukus ima aiškėti visa tiesa. Po to D. Trumpas atsistatydina arba yra pašalinamas per apkaltą. Šalies prezidentu tampa Mike`as Pence`as.

Tiesą sakant, tik tada paaiškėtų, ko nori Respublikonų partiją remiantys dešiniųjų pažiūrų milijardieriai. D. Trumpas iš pat pradžių nebuvo jų favoritas, todėl pirmus šešis kampanijos mėnesius pagrindinis D. Trumpo rinkimų kampanijos rėmėjas buvo pats Donaldas J. Trumpas. Tik kai religingas konservatorius Tedas Cruzas nesugebėjo įkvėpti rinkėjų, kraštutinių dešiniųjų pinigai ėmė plūsti D. Trumpui.

Net po to broliai Kochai laikėsi atokiau, kol kandidatu į viceprezidentus netapo jų sąjungininkas M. Pence`as. Tiesos akimirka ateis, jei prezidentu taps M. Pence`as. Visi D. Trumpo išsišokimai ir klejonės per susitikimus su gyventojais greičiausiai atrodys kaip siurrealistinis prologas prieš pagrindinį veiksmą. Tačiau koks bus tas pagrindinis veiksmas?

Iš tiesų JAV įgyvendinami du atskiri, tačiau tarpusavyje susiję dešiniųjų projektai. Vienas iš jų akivaizdžiai sietinas su broliais Kochais. Pagal jį visų pirma norima panaikinti didžiojo verslo reguliavimą, įskaitant minimalaus darbo užmokesčio reikalavimą, kuris, anot Kochų vyriausiojo stratego, iš skurdžiausių amerikiečių atima „galimybę siekti sėkmės“.

Brolių Kochų neaiškios kilmės pinigai daro didelę įtaką JAV visuomenei. Be kita ko, broliai Kochai finansuoja beveik 300 akademinių programų įvairiuose koledžuose ir universitetuose, kurių mokymo programas formuoja dešinieji. Tų mokymo įstaigų studentams išaiškinama, kad J. M. Keyneso teorija yra klaidinga, vergiško darbo vaisiais besinaudojančios įmonės elgiasi gerai, o klimato kaita – mitas.

Libertariniam projektui yra būdinga tai, kad jis sutelktas vien tik į ekonomiką. Neoliberaliosios ideologijos apologetams visi žmonės – viso labo homo economicus. Lygiai taip pat Kochų ideologams nerūpi tautiškumas, valstybingumas ar privačios nuodėmės. Jie neturi nieko prieš juodaodžių, kalinių, migrantų ir marichuanos mėgėjų teises.

Antra vertus, kitos kraštutinių dešiniųjų ideologijos pakraipos atstovai nori kurti represyvią valstybę, diegti konservatyvias socialines normas ir net imtis keisti konstituciją, kad to pasiektų. Sprendžiant iš D. Trumpo veiksmų, o ne iš jo nerišlių pasisakymų, per pirmuosius septynis jo prezidentavimo mėnesius pirmenybė teikiama politiniam antiliberalizmui. Kai teisėjas užblokavo D. Trumpo musulmonų imigracijos draudimą, JAV prezidentas užsipuolė konstitucinį teismų vaidmenį. Netinkamą prezidento elgesį atskleidusi žiniasklaida buvo apšaukta „amerikiečių priešais“. Kai Jamesas Comey atsisakė prisiekti ištikimybę D. Trumpui, FTB vadovas buvo atleistas.

Tikėtina, kad iki Kalėdų JAV kraštutinių dešiniųjų elitui teks pasirinkti: išsaugoti ištikimybę D. Trumpui, pasislėpusiam už buvusių generolų nugarų ir negalinčiam normaliai valdyti dėl gresiančios apkaltos, ar pereiti prie jau 2016 m. pradžioje egzistavusio plano – pasiekti, kad prezidentu taptų socialinis konservatorius ir libertaras M. Pence`as.

Lyginant procesus JAV ir Jungtinėje Karalystėje, viena paralelė tarp dviejų šalių yra akivaizdi. Abiejose šalyse viena elito grupė užsibrėžė priversti savo šalį atsisakyti globalizacijos: tiek kampanija „Amerika – visų pirma“, tiek „Brexitas“ – tai pastangos išgelbėti nacionalinius laisvosios rinkos projektus atsisakant daugiašalių sistemų ir taisyklių.

Tačiau kai nebelieka išorinių suvaržymų, dešinieji susiduria su neišspręsta dilema: jų pastangos užtikrinti norimą ekonominės laisvės lygį visada sukelia nepasitenkinimą, o norint jį pašalinti tenka apriboti politinę laisvę. „Brexito“ šalininkai Jungtinėje Karalystėje ir Steve`o Bannono pasekėjai JAV, svajojantys apie savąjį laisvosios rinkos visuomenės modelį, mano, kad jį įgyvendinti įmanoma tik per chaosą.

Nuo 2016 m. birželio iki lapkričio pasaulyje atsirado dvi nestabilios demokratijos – nestabilios ne dėl to, kad jų institucijos yra silpnos, o dėl to, kad jų elitas yra susiskaidęs ir kad politinis liberalizmas jose prarado kryptį. Ir nei apkalta D. Trumpui, nei „Brexito“ atidėjimas nepadės išspręsti šios esminės problemos.