- LRT.lt
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Europos Sąjungos lyderiai staiga atkreipė dėmesį į Balkanuose vykstančius procesus. Neseniai vykusiame ES viršūnių susitikime pabrėžta, kad ES turi aktyviau siekti užtikrinti regiono stabilumą ir mėginti apriboti Rusijos įtaką jame, interneto svetainėje project-syndicate.org rašo buvęs Švedijos užsienio reikalų ministras ir garsus tarptautinės politikos veikėjas Carlas Bildtas.
Tačiau geopolitinė padėtis Balkanų regione neturėtų stebinti. Juk įtampos šaltiniai, kurie susiformavo prieš šimtą metų išnykus senosioms imperijoms, jau ne kartą tapo regioninio ir pasaulinio nestabilumo šaltiniu.
Kai Pirmojo pasaulinio karo pabaigoje žlugo Habsburgų ir Otomanų imperijos, Balkanuose buvo pamėginta sukurti modernias nacionalines valstybes, nepaisant regiono nacionalinės ir kultūrinės įvairovės. Nuo tada nacionalizmas pakartotinai kirtosi su sudėtinga regiono visuomeninio gyvenimo tikrove, o tai provokavo vieną konfliktą po kito, rašo C. Bildtas.
Jugoslavijos suirimas XX a. dešimtojo dešimtmečio pradžioje paskatino nuožmių Balkanų karų dešimtmetį. Kai buvo sukurtos septynios naujos dažnai tarpusavyje konfliktuojančios valstybės, tapo akivaizdu, kad regioninis stabilumas turės remtis nauja struktūra, t. y. Europos Sąjunga. Atsižvelgdama į savo sėkmingą patirtį sprendžiant kitus ilgalaikius nacionalinius konfliktus, ES įsipareigojo padėti įveikti įsisenėjusius nacionalinius nesutarimus ir etninius konfliktus.
2003 m. Salonikuose surengtame ES vadovų susitikime buvo iškilmingai įsipareigota į ES priimti visas Balkanų šalis. Pasak C. Bildto, šį pažadą bus taip pat sunku ištesėti, kaip jį buvo sunku prisiimti. Kai įtampa Balkanuose gerokai sumažėjo, ES lyderiai padarė prielaidą, kad jie regione sugebėjo užtikrinti taiką. Toks požiūris į Balkanus iš esmės reiškė, kad toliau buvo tiesiog palaikomas susiklostęs status quo.
Po to, kai 2014 m. Europos Komisijos pirmininku tapo Jeanas-Claude`as Junckeris, jis patvirtino tą status quo ir pareiškė, kad per jo penkerių metų kadenciją ES nesiplės. J.-C. Junckerio pareiškimas techniškai buvo tikslus, bet politiškai pragaištingas, mano C. Bildtas. Kai reformas ir integracijos pastangas skatinusio tikslo nebeliko, regione neišvengiamai ėmė kelti galvą nacionalizmas. O ES pernelyg susitelkė į savo pačios finansines problemas, tokias kaip valstybių narių skolos krizė.
Prieš Bosnijos karą straipsnio autorius praleido daug laiko Balkanuose. Jis buvo ES specialusis pasiuntinys buvusioje Jugoslavijoje, po to vienas iš Deitono taikos konferencijos pirmininkų, ES vyriausiasis įgaliotinis Bosnijoje ir Hercegovinoje, o galiausiai – Jungtinių Tautų generalinio sekretoriaus specialusis pasiuntinys Balkanuose.
Praėjusiais metais, kai C. Bildtas sugrįžo į Bosniją kaip turistas, kažkas jo paklausė, ar regione nekils naujas karas. Iš pradžių į klausimą jis teigia beveik neatkreipęs dėmesio, nes, jo nuomone, tai yra neįmanoma. Tačiau šis klausimas buvo užduodamas vėl ir vėl; kai to paties buvo paklausta penktą kartą, C. Bildtas sunerimo.
Pasak C. Bildto, galima tvirtai teigti, kad XX a. dešimtojo dešimtmečio karai nebesugrįš, nes dabartinės sąlygos yra visiškai kitokios, nei buvo tuomet. Tačiau, kaip jau buvo ne kartą, pavieniai karštuoliai gali sukelti gaisrus, kuriuos paskui sunku užgesinti. Kartą Sarajeve toks Gavrilo Principas nužudė Austrijos erchercogą Franzą Ferdinandą ir sukėlė pasaulinį karą. Šiandien regionas palaipsniui kaista, ir vėl kas nors gali įskelti kibirkštį.
Tad ko galima imtis? C. Bildto nuomone, vienintelis variantas Europai – demonstruoti sulaikymo galią, kartu paspartinant ir Europos integraciją. Siekiant atsižvelgti į Balkanuose kylančius pavojus, ES turėtų pademonstruoti, kad ji turi valios ir pajėgumų imtis veiksmų, pvz., į regioną nusiųsti ES karinius junginius, kurie ten surengtų karines pratybas. Tai būtų aiški žinia, kad Europos Sąjungos karinės pajėgos nėra popieriniai tigrai ir kad bloko galia neapsiriboja žodžiais.
Be to, straipsnio autorius mano, kad būtina užtikrinti tolesnę ES plėtrą. Kol kas į ES įstojo tik Slovėnija ir Kroatija, ir akivaizdu, kad prireiks nemažai laiko, kol Europos Sąjungos narėmis galės tapti visos likusios Balkanų šalys. Tačiau reformos, kurios būtinos, kad šios šalys taptų kandidatėmis, gali ir turėtų būti paspartintos; be kita ko, reikėtų imtis pereinamojo laikotarpio priemonių, kuriomis pasitikėtų regiono žmonės.
Pavyzdžiui, remiantis ES Rytų partnerystės modeliu, reikėtų inicijuoti Balkanų partnerystę, kartu regiono šalims išsaugant narystės perspektyvą. Be to, anot C. Bildto, ES regione turėtų imtis aktyvesnio politinio vaidmens. Ji gali pradėti nuo tarpininkavimo sprendžiant smulkius sienos konfliktus, kad jie nebekeltų problemų.
ES kylančių iššūkių pastaraisiais metais smarkiai padaugėjo; taip pat padaugėjo ir jiems spręsti skirtų aukščiausiojo lygio susitikimų. Tačiau Europos lyderiai Balkanuose turi aiškų pasirinkimą: padėti spręsti problemą arba laukti, kol tai taps ir jų problema, tvirtina C. Bildtas.
NAUJAUSI KOMENTARAI
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
R. Sikorskis ukrainietiškai patikino Kremlių, kad Lvivas priklauso Ukrainai
Lenkija neturi jokių teritorinių pretenzijų Ukrainai, nors Rusijos propaganda teigia priešingai, kad sukiršintų dvi tautas. Bet Kremliui nepavyks to padaryti. ...
-
Įkalintos Baltarusijos opozicijos veikėjos šeima apie ją negirdėjo daugiau kaip 400 dienų
Įkalintos Baltarusijos opozicijos veikėjos Maryjos Kalesnikavos šeima trečiadienį, per aktyvistės 42-ąjį gimtadienį, pranešė, kad praėjo jau 434 dienos, kai jos artimieji negavo jokios žinios apie ją. ...
-
Derybos su Rusija dėl Krymo – neįmanomos
Negali būti jokių derybų su Rusija dėl Krymo, todėl Ukraina tęsia darbą Krymo platformoje, kad laikinosios pusiasalio okupacijos klausimas nedingtų iš tarptautinės bendruomenės radaro, savo išskirtiniuose komentaruose naujienų agentūr...
-
Rusija taikysis į potencialius NATO branduolinius ginklus Lenkijoje
Jei Lenkijoje bus dislokuoti NATO branduoliniai ginklai, jie taps svarbiausiais Rusijos taikiniais, sakė Rusijos užsienio reikalų ministro pavaduotojas Sergejus Riabkovas. ...
-
Pranešama, kad Izraelio puolimas Rafoje prasidės nuo civilių evakuacijos
Gręsianti Izraelio karinė operacija paskutinėje likusioje „Hamas“ tvirtovėje Gazoje – Rafos mieste prasidės nuo civilių evakuacijos, kuri gali užtrukti iki penkių savaičių, ketvirtadienį pranešė Izraelio radijo stotis &bdqu...
-
R. Sikorskis: Rusijos ataka prieš bet kurią NATO šalį neišvengiamai baigtųsi jos pralaimėjimu1
Rusijos ataka prieš bet kurią NATO šalį neišvengiamai baigtųsi jos pralaimėjimu. ...
-
Pareigūnas: Rusija raketnešių stygių jūrose kompensuoja mobiliosiomis platformomis Kryme
Rusija raketnešių stygių Azovo ir Juodojoje jūrose kompensuoja mobiliosiomis platformomis Kryme. ...
-
Lenkų generalinis prokuroras: PiS valdžia prieš šimtus žmonių naudojo šnipinėjimo programą
Lenkijos generalinis prokuroras trečiadienį parlamentui pranešė, kad valdant ankstesnei partijos „Teisė ir teisingumas“ (PiS) vyriausybei prieš šimtus žmonių, įskaitant išrinktus pareigūnus, buvo naudojama galing...
-
Kremlius: tolimojo nuotolio raketos ATACMS karo Ukrainoje baigties nepakeis
Kremlius ketvirtadienį pareiškė, kad Ukrainos galimybė įsigyti tolimojo nuotolio ginklų, įskaitant Jungtinių Valstijų suteiktas raketas ATACMS, iš esmės nepakeis jau trečius metus vykstančio karo baigties. ...
-
E. Macronas svarbioje kalboje perspėja: Europa yra mirtinga1
Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas (Emaniuelis Makronas) ketvirtadienį paragino Europą susidoroti su pasikeitusio pasaulio iššūkiais ir perspėjo, kad „mūsų Europa šiandien yra mirtinga ir gali mirti“. ...