K. Sobčiak nekaltina V. Putino dėl įkaitų dramos „Nord Ost“

  • Teksto dydis:

Rusijos prezidento posto siekianti Ksenija Sobčiak ketvirtadienį paragino šalies vadovą Vladimirą Putiną siekti, kad būtų visiškai ištirta įkaitų drama čečėnų kovotojų užgrobtame teatre, kur 2002 metais žuvo beveik 130 žmonių.

Vis dėlto ji nekaltina šalies prezidento dėl lygiai prieš 15 metų šalį sukrėtusio incidento.

Apie savo ketinimus sekti prezidento posto 35 metų opoziciją palaikanti žurnalistė K. Sobčiak paskelbė praėjusią savaitę. Ketvirtadienį ji padėjo gėlių prie sostinėje esančio Dubrovkos teatro, kur 2002-aisiais čečėnų kovotojai tris dienas laikė įkaitais 912 žmonių, tarp kurių buvo daug vaikų. Šie žmonės buvo susirinkę pasižiūrėti lengvo miuziklo „Nord Ost“.

Atomazga įvyko spalio 26-ąją, kai Rusijos specialiosios pajėgos paleido į pastatą dujų, kad neutralizuotų užpuolikus, kurie grasino susprogdinti teatrą, jeigu Maskva neišves savo karių iš Čečėnijos.

Nuo dujų poveikio mirė mažiausiai 127 žmonės ir 41 užpuolikas. Dar du čečėnų kovotojai buvo nušauti.

Dubrovkos teatro apgultis laikoma vienu tamsiausių V. Putino prezidentavimo momentų. Nemažai rusų jį kaltino dėl daugybės aukų, kurių pareikalavo tas incidentas.

Praėjus 15 metų po šios tragedijos, likę gyvi įkaitai ir aukų artimieji iki šiol griežtai kritikuoja valdžios veiksmus per krizę ir tvirtina, kad daugybė žmonių neišgyveno, nes jiems nebuvo suteikta medikų pagalba. Valdžios atstovai atsisako atskleisti, kokios dujos buvo panaudotos tame teatre, taip dar labiau pykdydami terorą išgyvenusius žmones ir aukų artimuosius.

„Manau, kad yra atsakingi visi, dalyvavę šioje operacijoje, – pareiškė K. Sobčiak naujienų agentūrai AP. – Yra daug klausimų, ir manau, kad Vladimiras Putinas privalo paraginti žmones, atsakingus už tą puolimą, atlikti išsamų viešą tyrimą.“

Prezidento V. Putino globėjo, buvusio Sankt Peterburgo mero Anatolijaus Sobčiako duktė savo karjerą pradėjo pramoginėje televizijoje, vėliau dirbo žurnaliste nepriklausomoje televizijoje.

2011-aisiais K. Sobčiak dalyvavo protestuose prieš Kremlių ir dažnai kritikuodavo vyriausybę, bet iš esmės vengdavo kritikuoti V. Putiną.

Nemažai Rusijos opozicijos atstovų įtaria, kad šios moters pareiškimas apie ketinimus kelti savo kandidatūrą kitąmet vyksiančiuose prezidento rinkimuose yra Kremliaus mėginimas dar labiau suskaldyti opoziciją.

K. Sobčiak yra sakiusi, kad buvo susitikusi su prezidentu ir informavo jį apie savo planus kandidatuoti, tačiau ji neigia esanti Kremliaus statytinė.

Rusijos žiniasklaida, remdamasi analitikų nuomonėmis, sakė, kad žurnalistės planai kandidatuoti į prezidentus yra siekis sukurti konkurencingų rinkimų įspūdį. Be to, manoma, kad ji bus simbolinė kandidatė opoziciją palaikantiems rinkėjams, kurie norėtų balsuoti už pagrindinį V. Putino kritiką Aleksejų Navalną.

A. Navalnas tvirtina dalyvausiantis prezidento rinkimuose 2018 metų kovą, bet Rusijos rinkimų komisijos pareigūnai pareiškė, kad 41 metų opozicijos lyderis yra teistas, jam skirta lygtinė penkerių metų laisvės atėmimo bausmė už lėšų grobstymą, todėl jis esą negali kandidatuoti į šalies prezidentus.



NAUJAUSI KOMENTARAI

jei liks laiko

jei liks laiko portretas
reikejo kaltinti santvarka kad leido jam gimti o tai kitu debilisku kaltinimu dar sugalvos

Algis

Algis portretas
Blliaa-aaa..!!! Tokiomis publikacijomis, patys Putino reitingus ir populiaruma keliam. O po to, patys jo ir bijom. Mat jai sunys, su ta bezdzione, kuri dar net nera tikra kandidate i prezidentus. Lyg kitu temu nebuta.
VISI KOMENTARAI 2

Galerijos

Daugiau straipsnių