Karas: Rusija nebeslėpia karo tikslų, netyčia paviešino savo žuvusių karių skaičių

Ketvirtadienį vakare paskelbtame vaizdo kreipimesi V. Zelenskis ragino okupuotų teritorijų gyventojus neteikti Rusijos pajėgoms jokios savo asmeninės informacijos, pavyzdžiui, pasų numerių.

„Tuo nesiekiama jums padėti... Siekiama tokiu būdu realiai sufalsifikuoti vadinamąjį referendumą jūsų krašte, jeigu iš Maskvos bus gautas įsakymas surengti tokį spektaklį, – sakė Ukrainos lyderis. – Ir tai – tikrovė. Būkite atsargūs.“

Kovo pradžioje Kyjivas apkaltino Maskva planuojant surengti referendumą Chersono srityje, panašų į 2014 metais įvykusį Kryme, kai triuškinama gyventojų dauguma neva nubalsavo už prisijungimą prie Rusijos Federacijos.

Balsavimą Kryme, vykusį Rusijos okupacijos sąlygomis, Ukrainos vyriausybė ir Vakarų šalys laiko neteisėtu ir niekiniu.

Prorusiškų separatistų kontroliuojamos teritorijos rytinėse Donecko ir Luhansko srityse taip pat paskelbė „nepriklausomybę“ po referendumų, kuriuos tarptautinė bendrija laiko neteisėtais.

UŽDARYTI

>

0:00 | 0:00

0

0:00 | 0:00

„Noriu iškart pasakyti – jokios „Chersono liaudies respublikos“ nepraeis, – perspėjo V. Zelenskis. – Jeigu kas nors nori naujų aneksijų, tai gali vesti nebent tik prie naujų galingų sankcijų smūgių Rusijai.“

Chersonas tapo pirmuoju dideliu miestu, užimtu Rusijos pajėgų per vasario 24 dieną pradėtą invaziją į Ukrainą.

Kiek šiauriau Rusijos kariuomenė taip pat kontroliuoja didelę teritoriją prie Zaporižios miesto, bet šis tebėra ukrainiečių pajėgų rankose.

Ukraina: beveik trys ketvirtadaliai žmonių paliko Donecką

Ukrainos duomenimis, iki šiol beveik trys ketvirtadaliai visų žmonių paliko Ukrainos kontroliuojamą Donecko regiono dalį šalies rytuose. Tai Ukrainos vienybės televizijai pareiškė Donecko srities gubernatorius Pavlas Kyrylenka, kurį cituoja internetinis laikraštis „Ukrajinska Pravda“.

Anot duomenų, šiuo metu teritorijoje dar yra apie 430 tūkst. gyventojų. Prieš Rusijos invaziją vasario 24 dieną jų buvo daugiau kaip 1,6 mln.

Ukrainos kontroliuojamame Kramatorske Donecko srityje dabar likę tik per 40 tūkst. žmonių iš buvusių 200 tūkst.

V. Zelenskis: Ukrainai atstatyti reikės šimtų milijardų dolerių

Ukrainos prezidentas V. Zelenskis ketvirtadienį teigė, kad jo šaliai po Rusijos sukelto karo atstatyti veikiausiai reikės šimtų milijardų dolerių.

Vaizdo ryšiu kalbėdamas bendrame Tarptautinio valiutos fondo (TVF) ir Pasaulio banko susitikime, V. Zelenskis nurodė, kad jo šaliai kas mėnesį reikia 7 mlrd. dolerių, jog būtų galima kompensuoti visus patiriamus ekonominius nuostolius. Be to, Ukrainai „reikės šimtų milijardų dolerių, kad vėliau būtų galima visa tai atstatyti“, – kalbėjo V. Zelenskis.

Pasak Ukrainos prezidento, Rusijos kariuomenė šalyje bando sunaikinti viską, kas yra ekonomiškai naudinga, įskaitant geležinkelių stotis, maisto sandėlius ir naftos perdirbimo gamyklas. Rusų kariai naikina infrastruktūrą, mokyklas, universitetus, ligonines ir gyvenamuosius namus.

TVF vadovė Kristalina Georgieva išgyrė vyriausybę Kyjive, kad ši karo metu iki šiol sugebėjo palaikyti sąlyginį makroekonominį stabilumą. TVF skaičiavimu, artimiausius du tris mėnesius Ukrainai kas 30 dienų reikės po maždaug 5 mlrd. dolerių, kad būtų galima užtikrinti vyriausybės ir kitų svarbių valstybinių institucijų veikimą.

Tačiau tai, pasak K. Georgievos, šaliai turėtų būti suteikta ne paskolų, o tiesioginės paramos forma. Šiuo metu esą „neprotinga“ kaupti skolas, nes jas vėliau teks restruktūrizuoti.

V. Zelenskis: Rusija atmetė pasiūlymą dėl paliaubų per stačiatikių Velykas

Rusija, pasak V. Zelenskio, atmetė pasiūlymą dėl paliaubų per stačiatikių Velykas. Tai parodo, ką Rusijos vadovams reiškia krikščioniškas tikėjimas ir viena džiaugsmingiausių bei svarbiausių švenčių, sakė V. Zelenskis naktį į penktadienį paskelbtame vaizdo įraše.

„Tačiau mes vis tiek išlaikysime viltį. Taikos viltį. Viltį, kad gyvenimas nugalės mirtį“, – pabrėžė prezidentas.

Be kita ko, popiežius Pranciškus prieš šį sekmadienį švenčiamas stačiatikių Velykas paragino nutraukti ugnį Ukrainos kare. Šventasis sostas ir Šventasis tėvas prisijungė prie atitinkamo JT generalinio sekretoriaus Antonuo Guterreso ir Ukrainos graikų katalikų bažnyčios didžiojo arkivyskupo Sviatoslavo Ševčuko kreipimosi.

Ortodoskai krikščionys šiais metais Velykas švenčia balandžio 24 dieną. Jie sudaro didžiausią tikėjimo bendruomenę Ukrainoje.

V. Zelenskis: Mariupolis toliau priešinasi Rusijai

Kyjivo duomenimis, pasipriešinimas Ukrainos Mariupolio uostamiestyje tęsiasi. Miestas toliau priešinasi Rusijai, „nepaisant visko, ką okupantai sako“, naktį į penktadienį paskelbtame vaizdo įraše pareiškė V. Zelenskis.

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas ketvirtadienio rytą pareiškė, kad Mariupolis užimtas. Tačiau, rusų duomenimis, „Azovstal“ plieno gamykloje dar yra per 2 tūkst. Ukrainos kovotojų ir užsienio samdinių. Jie iki šiol nereagavo į V. Putino reikalavimus sudėti ginklus.

V. Zelenskis sakė, kad Rusija toliau permeta dalinius karui Ukrainoje. „Jie telkia pajėgas ir į mūsų šalį permeta naujus taktinius batalionus“, – teigė jis. Ukrainos rytuose ir pietuose Rusijos daliniai esą daro „viską“, kad galėtų kalbėti bent „apie kokias nors“ pergales.

Ukraina: rusų daliniai per 24 valandas Donecke užėmė 42 vietoves

Rusijos pajėgos, Kyjivo duomenimis, per 24 valandas užėmė 42 vietoves Donecko srityje šalies rytuose. Tai per Ukrainos vienybės televiziją pareiškė Ukrainos prezidento kanceliarijos patarėja Olena Simonenko, kurią cituoja agentūra UNIAN.

Iš viso rusų daliniai šiuo metu visoje Ukrainoje kontroliuoja daugiau kaip 3 500 vietovių. Koviniai veiksmai vyksta 11 500 šalies vietų, sakė O. Simonenko.

Ketvirtadienį Ukraina pranešė, kad rusai kontroliuoja 80 proc. kaimyninio Donecko regiono Luhansko.

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas vasario 24 dieną pradėjo karą Ukrainoje. Dabar rusų pajėgos karinius veiksmus sutelkusios Donbase šalies rytuose.

JAV skirs Ukrainai papildomą 500 mln. JAV dolerių finansinę pagalbą

Jungtinės Valstijos skirs Ukrainai papildomą 500 mln. JAV dolerių (461 mln. eurų) finansinę pagalbą, kad padėtų mokėti atlyginimus, pensijas ir išlaikyti kitas vyriausybės programas, pranešė  JAV iždo sekretorei Janet Yellen (Džanet Jelen).

J. Yellen oficialiai apie numatomą pagalbą Kyjivui paskelbė po trečiadienį vykusio susitikimo su Ukrainos ministru pirmininku Denysu Šmyhaliu ir finansų ministru Serhijumi Marčenka. Pasak sekretorės, ji yra būtina, kad vyriausybė galėtų tęsti darbą vykstant Rusijos invazijai.

„Ukrainos poreikiai yra neatidėliotini, ir mes planuojame kuo greičiau nukreipti šią tiesioginę pagalbą Ukrainai, kad ji būtų panaudota būtiniausioms reikmėms“, – nurodė J. Yellen.

„Žinome, kad tai yra dar tik pradžia to, ką Ukrainai reikės atstatyti. Esu įsipareigojusi dirbti su Kongresu ir su mūsų tarptautiniais sąjungininkais bei partneriais, kad teiktume šią paramą vidutinės trukmės ir ilguoju laikotarpiu“, – kalbėjo sekretorė.

Naujasis paketas papildys 500 mln. JAV dolerių ekonominę pagalbą Ukrainos ekonomikai, apie kurią JAV prezidentas Joe Bidenas (Džo Baidenas) paskelbė kovo mėnesį. Šią savaitę D. Šmyhalis nurodė, kad jo vyriausybei reikia 5 mlrd. JAV dolerių per mėnesį, kad ji galėtų tęsti savo darbą Rusijos invazijai nuniokojus šalies ekonomiką.

Vakarų šalys, įskaitant JAV, pastarosiomis dienomis sustiprino pagalbą Ukrainai, vykstat kovoms šalies rytinėje ir pietinėje dalyje, o Tarptautinis valiutos fondas ir Pasaulio bankas taip pat padidino savo paramą Kyjivui.

V. Zelenskis prašo atsiųsti daugiau ginklų. Pasak prezidento, jo šaliai vis dar neužtenka ginkluotės, nepaisant milijardų dolerių Vakarų šalių karinės pagalbos, privertusios Rusiją pakeisti puolimo strategiją – atsitraukti nuo Kyjivo, pagrindines pajėgas perkeliant į šalies rytus.

TVF perspėja dėl neigiamų šio karo padarinių Ukrainos ir pasaulio ekonomikai.

Dėl šio konflikto Ukrainos ekonomika šiemet susitrauks 35 procentais, o Rusijos – 8,5 procento. Vašingtone įsikūręs skolintojas taip pat šią savaitę perspėjo, kad „seisminiai“ karo padariniai plinta po visą pasaulį.

TVF sumažino sumažino pasaulio ekonomikos augimo prognozę iki 3,6 procento. Lyginant su sausį skelbtais skaičiais, pasaulio ekonomikos augimo prognozė susitraukė 0,8 procentinio punkto.

Šiuo metu vyksta Tarptautinio valiutos fondo (TVF) ir Pasaulio banko narių pavasariniai posėdžiai, kuriuose dominuoja diskusijos apie tai, kaip suvaldyti Rusijos karo Ukrainoje pasekmes.

Trečiadienį JAV Iždo departamentas įvedė naujas sankcijas Rusijai.

Į sankcijų paketą įtrauktos nuobaudos, skirtos daugiau nei 40 asmenų ir subjektų, kaltinamų pagalba apeiti sankcijas.

Į juodąjį sąrašą taip pat įtrauktos kelios Rusijos bendrovės, užsiimančios virtualiųjų valiutų kasyba.

TVF ir Pasaulio banko pavasariniai posėdžiai, kuriuose pasaulio lyderiai ir finansų atstovai susirenka spręsti aktualiausias pasaulio problemas, vyksta kasmet.

JK paskelbė sankcijas ukrainiečių krauju susitepusiems Rusijos armijos vadams

Jungtinė Karalystė ketvirtadienį paskelbė naujų sankcijų Rusijos kariuomenės vadams, britų užsienio reikalų sekretorei pareiškus, kad jų rankos suteptos ukrainiečių krauju.

Užsienio reikalų ministerija paskelbė sankcijas „generolams, vykdantiems žiaurumus fronte, taip pat asmenims ir įmonėms“, remiantiems prezidento Vladimiro Putino kariuomenę.

Užsienio reikalų sekretorė Liz Truss (Liz Tras) socialiniame tinkle „Twitter“ parašė, kad kad sankcijos įvestos „tiems, kurių rankos suteptos ukrainiečių krauju“.

JK vyriausybė priėjo prie išvados, kad Rusijos vykdomas civilinės infrastruktūros bombardavimas yra „tyčinis“, sakoma Užsienio reikalų ministerijos pranešime.

Tarp asmenų, įtrauktų į juodąjį sąrašą, yra pulkininkas leitenantas Azatbekas Omurbekovas, vadovaujantis Rusijos kariuomenės daliniui, įvykdžiusiam karo nusikaltimų Bučos mieste.   

Buča – netoli Kyjivo esantis miestas, kur atsitraukus rusų pajėgoms buvo rasta dešimtys brutaliai nužudytų civilių lavonų, kai kurie – surištomis rankomis, tapo rusų pajėgų vykdomų žiaurumų simboliu.

A. Omurbekovas anglakalbėje žiniasklaidoje vadinamas „Bučos skerdiku“.

Sankcijos taip pat paskelbtos trims generolams ir Gynybos ministerijos atstovui spaudai Igoriui Konašenkovui, rodo atnaujintas sąrašas, skelbiamas vyriausybės tinklalapyje.

Sąraše yra ir laikinasis Rusijos nepaprastųjų situacijų ministras Aleksandras Čiuprijanas.

Tarp juridinių asmenų, įtrauktų į juodąjį sąrašą, yra koncernas „Kalašnikov“, gaminantis garsiuosius automatus AK-47. JK nurodė, kad rusų kariai naudoja šio koncerno ginklus Ukrainoje. 

JK taip pat įvedė sankcijas Rusijos geležinkelių monopolininkei „Rossijskije železnyje dorogi“ ir jos generaliniam direktoriui Olegui Beloziorovui, nurodžiusi, kad ši bendrovė užtikrina Rusijos karinės įrangos gabenimą į Ukrainą.  

Atskirai JK vyriausybė paskelbė naujų prekybos sankcijų, įskaitant draudimą importuoti Rusijos sidabrą, medienos gaminius ir ikrus.

Iždo kancleris Rishi Sunakas (Rišis Sunakas) sakė, kad naujomis priemonėmis siekiama „sukelti tolesnį ekonominį skausmą V. Putino ekonomikai dėl jo barbariškų ir nepateisinamų atakų prieš suverenią valstybę“. 

JAV priims ukrainiečių pabėgėlius, atvykstančius ne per Meksiką

J. Bideno administracija palengvins ukrainiečių karo pabėgėlių  atvykimą į Jungtines Valstijas iš Europos ir kartu bando likviduoti pastarosiomis savaitėmis atsiradusį neoficialų maršrutą per Šiaurės Meksiką.

Ketvirtadienį paskelbta programa supaprastins pabėgėlio statuso suteikimo procedūrą ukrainiečiams ir kitiems asmenims, bėgantiems nuo kovų. Tačiau nuo šiol nebebus suteikiama teisė atvykti į šalį tiems, kurie pasiprašo prieglobsčio atvykę prie JAV ir Meksikos sienos. Nuo vasario pabaigos, kai Rusija užpuolė Ukrainą, šiuo maršrutu atvyko tūkstančiai žmonių.

JAV nurodo, kad tikisi priimti iki 100 tūkst. pabėgėlių iš Ukrainos. Nuo invazijos pradžios jų atvyko apie 15 tūkst., daugiausia per Meksiką. Pareigūnai sakė, kad nuo pirmadienio šiuo maršrutu atvykę asmenys bus priimami tik ypatingais atvejais.

Meras: Mariupolyje esančių žmonių gyvybės yra V. Putino rankose

Apsiaustame Mariupolyje įstrigusių žmonių gyvybės yra V. Putino rankose. Tai interviu naujienų agentūrai „Reuters“ pareiškė šio Ukrainos uostamiesčio meras Vadymas Boičenka.

V. Boičenka pareiškė savo nepasitenkinimą evakuacijos iš šio miesto tempais. Jo teigimu, Rusijos kariuomenė siekia pakenkti žmonių evakuacijai, kuri buvo pradėta dar pirmosiomis kovo dienomis. „Jie paprašė mūsų duoti jiems žemėlapį, kuriame būtų pažymėta, kur prasidės evakuacija, – žemėlapį jiems davėme. (Jie paklausė) kiek turite autobusų? Davėme jiems autobusų skaičių. Ir jie visas šias vietas sunaikino, jie sunaikino mūsų autobusus“, – apgailestavo V. Boičenka.

Pasak mero, mieste šiuo metu vis dar yra apie 100 tūkst. žmonių, o „Azovstal“ gamykloje esantys Ukrainos kariai neketina pasiduoti. „Svarbu suprasti, kad ten vis dar esančių žmonių gyvybės yra tik vieno žmogaus – Vladimiro Putino – rankose“, – pabrėžė V. Boičenka.

Ukraina praneša apie suintensyvėjusius mūšius palei fronto liniją rytuose

Rytų Ukrainoje, Kyjivo duomenimis, suintensyvėjo mūšiai. Rusų daliniai suintensyvino susirėmimus palei visą fronto liniją Donecko regione, sakoma penktadienio rytą paskelbtoje Ukrainos generalinio štabo ataskaitoje.

Anot duomenų, Rusija vykdo puolimą prie Zaričnės. Ji mėgina stumtis Rubižnės miesto Luhansko srityje link. Mūšiai tęsiasi ir apie Popasną. Ukrainos duomenimis, ją iš dalies jau kontroliuoja Rusijos daliniai.

Įnirtingos kovos, kaip ir praėjusiomis dienomis, vyksta dėl Marinkos. Rusijos pajėgos mėgina čia prasiveržti naudodamos artileriją.

Duomenų iš karo zonos nepriklausomai patikrinti neįmanoma.

Nuo Rusijos invazijos pradžios Ukrainoje jau žuvo 208 vaikai

Nuo Rusijos invazijos pradžios vasario 24-ąją Ukrainoje jau žuvo 208 vaikai. Tai penktadienį pranešė portalas „Ukrinform“, remdamasis Ukrainos generaline prokuratūra.

Prokuratūros duomenimis, sužeisti dar 386 vaikai.

Pažymima, kad šie duomenys nėra galutiniai.

Kyjivas: Ukrainoje penktadienį civilių evakuacijos nevyks

Karo krečiamoje Ukrainoje jokių civilių evakuacijos operacijų penktadienį nevyks, nes padėtis kovos veiksmų zonų keliuose pernelyg pavojinga, pranešė viena aukšto rango pareigūnė.

„Dėl maršrutų nesaugumo šiandien, balandžio 22 dieną, humanitarinių koridorių nebus“, – per platformą „Telegram“ parašė Ukrainos vicepremjerė Iryna Vereščuk.

„Visi, laukiantys evakuacijos, prašau, būkite kantrūs ir laikykitės“, – pridūrė ji.

Ketvirtadienį iš Rusijos pajėgų apsiausto pietrytinio Mariupolio uostamiesčio apie 79 žmonės, daugiausiai moterys, buvo evakuoti trimis autobusais.

225 km kelione į Zaporižia, taikos metu trukdavusi apie tris valandas, šįkart tęsėsi ilgiau nei parą.

Maskva ir Kyjivas reguliariai kaltina vienas kitą žlugdant planus evakuoti taikius gyventojus.

Netoli Mariupolio aptiktos masinės kapavietės, kuriose gali būti palaidota iki 9 tūkst. žmonių

Naujausios JAV bendrovės „Maxar Technologies“ iš palydovų darytos nuotraukos rodo, jog Mangušo kaime, esančiame už 20 km nuo Mariupolio, yra daugiau kaip 200 masinių kapaviečių. Remiantis ankstesnėmis nuotraukomis, pirmosios kapavietės iškastos kovo pabaigoje ir nuo tada jų vis daugėjo, pranešė bendrovė, kuria remiasi agentūra AP.

Vien tik šiame kaime okupantai galėjo palaidoti iki 9 tūkst. gyventojų, „Telegram“ kanale pareiškė Mariupolio administracija. „Jie kasa 30 metrų ilgio duobes ir sunkvežimiai veža mūsų Mariupolio gyventojų kūnus“, – sakė meras Vadymas Boičenka „Youtube“ transliuotoje spaudos konferencijoje. Jo teigimu, per Rusijos atakas nuo miesto apsiausties pradžios žuvo mažiausiai 20 tūkst. žmonių.

Meras apkaltino Rusiją genocidu ir paragino tarptautinę bendruomenę imtis veiksmų. Jis kalbėjo apie „naują Babin Jarą“. Babin Jare per Antrąjį pasaulinį karą buvo nužudyta 34 tūkst. žydų. „Tada Hitleris žudė žydus, romus ir slavus. O dabar V. Putinas žudo ukrainiečius“, – teigė V. Boičenka. Mariupolyje jis jau esą nužudė dešimtis tūkstančių civilių.

Iš palydovų darytose nuotraukose matyti ilgos kapų eilės, besiribojančios su esamomis Mangušo kapinėmis.

Rusijos generolas: Maskva siekia visiškos Donbaso ir Pietų Ukrainos kontrolės

Rusijos kariuomenė sieks užsitikrinti visišką kontrolę Ukrainos rytinėse ir pietinėse srityse, rusų naujienų agentūros citavo vieną šalies generolą.

Šis komentaras nuskambėjo kitą dieną po Maskvos pareiškimo, kad Rusijos pajėgos jau „išvadavo“ Ukrainos pietrytinį Mariupolio uostamiestį, nors tebesitęsia kautynes su vienoje pramonės zonoje įsitvirtinusiomis apsuptomis ukrainiečių pajėgomis.

„Nuo specialiosios operacijos antrosios fazės pradžios... vienas iš uždavinių Rusijos kariuomenei – įgyti visišką kontrolę Donbase ir Pietų Ukrainoje“, – teigė generolas majoras Rustamas Minekajevas. Jis pridūrė, kad tokiu būdu bus sukurtas „sausumos koridorius“ su Krymo pusiasalio, kurį nuo 2014 metų yra aneksavusi Rusija.

V. Putinas vasario 24 dieną inicijavo įsiveržimą į kaimyninę šalį, tvirtindamas, kad ten vykdomas rusakalbių „genocidas“. Jis taip pat apkaltino provakarietišką valstybę glaudžiais ryšiais su NATO, kurią Maskva laiko grėsme nacionaliniam saugumui, ir savo pajėgoms kėlė uždavinį Ukrainą „demilitarizuoti“ ir „denacifikuoti“. Tačiau Kyjivas ir jo sąjungininkai Vakaruose šį įsiveržimą laiko neišprovokuotu ir nepagrįstu.

Karas Ukrainoje jau nusinešė tūkstančius gyvybių ir sukėlė Europoje didžiausią pabėgėlių krizę nuo Antrojo pasaulinio karo laikų. Daugiau kaip 12 mln. ukrainiečių buvo priversti palikti savo namus ir ieškoti prieglobsčio užsienyje ar kitose šalies vietose.

Sudužus Ukrainos kariniam transporto lėktuvui žuvo mažiausiai vienas žmogus

Ukraina penktadienį pranešė, kad mažiausiai vienas žmogus žuvo ir dar du buvo sužeisti sudužus kariniam transporto lėktuvui karo su įsiveržusiomis Rusijos pajėgomis krečiamoje šalyje.

„Lėktuvas An-26, preliminariais duomenimis, priklausę Ukrainai, sudužo šiandien netoli Mychailivkės Zaporižios srityje, – sakoma per socialinius tinklus paskelbtame srities administracijos pranešime. – Lėktuvas vykdė techninį skrydį. Nustatyta, kad vienas žmogus žuvo ir dar du buvo sužeisti.“

Aiškinamasi, kiek lėktuve buvo žmonių ir kokia jo sudužimo priežastis, pridūrė regiono administracija.

Sovietiniais laikais sukurtu „Antonov“ lėktuvai tebėra plačiai naudojami kariuomenės ir civilinės aviacijos tiek Rusijoje, tiek kitose buvusiose sovietinėse respublikose.

Vasarį Rusijos An-26, gabenęs karinę įrangą, nukrito pietinėje Voronežo srityje netoli Ukrainos. Tąsyk žuvo visi orlaivio įgulos nariai.

2020 metų rugsėjį kitas Ukrainos An-26 nukrito netoli Charkivo miesto šalies rytuose. Per šią katastrofą žuvo daugiau kaip 20 kariūnų.

2018 metais to paties tipo lėktuvas sudužo tūpdamas Rusijos Hmeimimo oro pajėgų bazėje Sirijoje. Žuvo visi 39 juo skridę kariai ir įgulos nariai.

Ukrainos centrinės Zaporižios srities administracija penktadienį nurodė, kad nukritęs lėktuvas galbūt kliudė elektros tiekimo liniją ir dėl to užsidegė jo varikliai.

Nelaimės vietoje dirba gelbėtojai.

Ukrainos premjeras: šaliai atkurti prireiks mažiausiai 600 mlrd. JAV dolerių

Rusijos karo nuniokotai Ukrainai atkurti prireiks mažiausiai 600 mlrd. JAV dolerių, pareiškė Ukrainos vyriausybės vadovas Denysas Šmyhalis per Tarptautinio valiutos fondo (TVF) ir Pasaulio banko kasmetinį renginį „Spring Meetings 2022“ Vašingtone.

Jis paragino tarptautinius partnerius suteikti Ukrainai 10 proc. jų TVF specialiųjų skolinimosi teisių.

Užblokuoti uostai, subombarduotos gamyklos, bandymai sužlugdyti sėją, sugriauti miestai.

„Užblokuoti uostai, subombarduotos gamyklos, bandymai sužlugdyti sėją, sugriauti miestai. Visa tai yra Rusijos plano sunaikinti Ukrainos ekonomiką dalis. Nuostoliai jau viršija 500 mlrd. JAV dolerių, o mūsų ekonomika šiais metais gali sunykti 30-50 procentų. Ukrainai atsilaikyti būtina partnerių finansinė parama. Skaičiuojame, kad per ateinančius šešis mėnesius trumpalaikė pagalba turėtų siekti 4-5 mlrd. dolerių kas mėnesį“, – sakė Ukrainos vyriausybės vadovas.

Pasak jo, viena tokios paramos priemonių galėtų būti TVF specialiosios skolinimosi teisės, jų Ukraina prašo 10 proc., ir tai leistų gauti milijardus dolerių biudžeto deficitui padengti.

D. Šmyhalis taip pat kalbėjo apie pradėtą rengti Ukrainos atkūrimo po karo planą.

„Ilgalaikėje perspektyvoje Ukrainos atstatymas kainuotų mažiausiai 600 mlrd. JAV dolerių. Tai apimtų ne tik infrastruktūros atkūrimą, bet ir naujos ekonomikos bei naujų Europos institucijų kūrimą“, – pabrėžė Ukrainos premjeras.

JT: Rusijos veiksmai Ukrainoje gali prilygti karo nusikaltimams

Rusijos veiksmai Ukrainoje, tokie kaip civilių gyventojų egzekucijos ir civilinės infrastruktūros naikinimas, gali prilygti karo nusikaltimams, penktadienį pareiškė Jungtinės Tautos.

„Mūsų ligšiolinis darbas atskleidė šiurpią pažeidimų prieš civilius gyventojus istoriją“, – penktadienį sakė Jungtinių Tautų vyriausioji žmogaus teisių komisarė Michelle Bachelet (Mišel Bačelet).

„Per šias aštuonias savaites tarptautinė humanitarinė teisė buvo ne tik ignoruojama, bet, atrodo, ir paminama“, – pridūrė ji.

„Rusijos ginkluotosios pajėgos beatodairiškai apšaudo ir bombarduoja apgyvendintas vietoves, žudo civilius gyventojus ir niokoja ligonines, mokyklas bei kitą civilinę infrastruktūrą. Šie veiksmai gali prilygti karo nusikaltimams“, – penktadienį sakė Vyriausiojo žmogaus teisių komisaro biuro atstovė Ravina Shamdasani (Ravina Šamdasani).

JT misija užfiksavo, kad netoli Kyjivo esančiame Bučos mieste buvo nužudyta 50 civilių gyventojų, kai kurie iš jų – per neteisminę egzekuciją, nurodė R. Shamdasani.

„Beveik kiekvienas Bučos gyventojas, su kuriuo kalbėjosi mūsų kolegos, pasakojo apie savo giminaičio, kaimyno ar net nepažįstamojo mirtį. Žinome, kad reikia dar daug ką nuveikti, kad išsiaiškintume, kas ten įvyko, taip pat žinome, kad Buča nėra pavienis atvejis“, – sakė M. Bachelet.

JT misija gavo daugiau kaip 300 pranešimų apie civilių gyventojų žudynes Kyjivo, Černihivo, Charkivo ir Sumų apylinkėse, kurias iki kovo pradžios kontroliavo Rusija.

Misija „taip pat užfiksavo, kad Ukrainos ginkluotosios pajėgos šalies rytuose, panašu, naudoja ginklus, kurie veikia nesirinktinai, todėl nukenčia civiliai gyventojai ir daroma žala civiliams objektams“.

Nuo karo pradžios vasario 24 dieną iki balandžio 20-osios vidurnakčio JT misija užfiksavo ir patvirtino, kad 2 345 civiliai gyventojai žuvo, o dar 2 919 buvo sužeisti.

„Žinome, kad tikrieji skaičiai bus daug didesni, aiškėjant siaubui, patirtam intensyvių kautynių zonose – pavyzdžiui, Mariupolyje“, – pabrėžė M. Bachelet.

JT gavo 75 pranešimus apie Rusijos pajėgų panaudotą lytinį smurtą, taip pat ir prieš vaikus.

„Visų pirma šis beprasmis karas turi būti nutrauktas“, – sakė M. Bachelet.

„Kadangi kovos nesiliauja, labai svarbu, kad visos konflikto šalys duotų aiškius nurodymus savo kovotojams griežtai laikytis tarptautinės humanitarinės teisės ir tarptautinės žmogaus teisių teisės“, – nurodė ji.

B. Johnsonas: JK apmokomi ukrainiečių kariai

Ukrainos kariai atvyko į Jungtinę Karalystę apmokymų, kaip naudotis britų siunčiamais šarvuočiais, jų šaliai kariaujant su Rusija, pranešė britų premjeras Borisas Johnsonas (Borisas Džonsonas).

Prajusią savaitę „kelios dešimtys“ karių atvyko treniruotis su 120 šarvuočių „Mastiff“, „Wolfhound“ ir „Husky“, kuriuos perduoda Kyjivui, patvirtino vienas pareigūnas.

„Galiu pasakyti, kad šiuo metu mes mokome ukrainiečius Lenkijoje naudotis priešlėktuvinės gynybos sistemomis, o šioje šalyje (JK) – šarvuota technika“, – britų žiniasklaidai sakė premjeras, viešėdamas Indijoje.

Šios šarvuotos transporto priemonės gali būti naudojamos puolimo operacijose šalia tankų ir šarvuotų pėstininkų mašinų.

B. Johnsono atstovas nurodė, kad ateityje planuojama mokymams priimti daugiau karių.

„Judame kartu su savo sąjungininkais, tiekdami naujo tipo įrangą, su kuria ukrainiečiai galbūt nebūtų patyrę to, ką patyrė anksčiau“, – sakė premjero atstovas.

„Taigi, būtų protinga, kad jie praeitų atitinkamus apmokymus ir galėtų geriausiai ja pasinaudoti“, – kalbėjo jis.

JK ėmėsi vadovaujančio vaidmens apginkluojant ir rengiant Ukrainos pajėgas, ypač prieštankinėmis raketomis.

Anksčiau šį mėnesį B. Johnsonas tapo pirmuoju Didžiojo septyneto (G-7) lyderiu, apsilankiusiu Kyjive po vasario 24 dienos, kai Rusija pradėjo invaziją į Ukrainą.

Vyriausybės atstovas nesutiko, kad apmokydama ukrainiečių karius Britanija rizikuoja eskaluoti konfliktą.

„Mes visada rūpinamės, dėl visko, kas gali būti palaikyta eskalacija, bet akivaizdu, kad eskaluojantys yra Putino ir jo režimo veiksmai“, – kalbėjo jis.

JAV svarsto įšaldytas Rusijos centrinio banko lėšas nukreipti į Ukrainos atstatymą

JAV administracija svarsto galimybę daugiau kaip 300 mlrd. JAV dolerių vertės dėl sankcijų įšaldytas Rusijos centrinio banko lėšas nukreipti į karo nuniokotos Ukrainos atstatymą, skelbia „Bloomberg“ agentūra.

Apie tokią galimybę prakalbusi JAV iždo sekretorė Janet Yellen (Džanet Jelen) pabrėžė, kad tokio žingsnio pasekmes būtina iš anksto gerai apgalvoti ir kruopščiai išanalizuoti.

„Tai labai svarbus žingsnis ir prieš jį žengdami turime gerai apgalvoti jo pasekmes. Nebūčiau linkusi to daryti lengvabūdiškai“, – sakė J. Yellen.

Ji pažymėjo, kad Ukrainos atkūrimui „prireiks milžiniškų lėšų“, dėl kurių dalies JAV ir jų sąjungininkės „turės vienaip ar kitaip kreiptis į Rusiją“.

JAV iždo sekretorė pridūrė, jog šių įšaldytų aktyvų panaudojimas Ukrainos atstatymui vargu ar būtų įmanomas be JAV Kongreso sutikimo, o Jungtinės Valstijos tokio žingsnio nežengtų nepasitarusios su savo sąjungininkėmis.

Kaip jau buvo skelbta, Ukrainos premjeras Denysas Šmyhalis, kalbėdamas per Tarptautinio valiutos fondo ir Pasaulio banko kasmetinį renginį „Spring Meetings 2022“ Vašingtone, pareiškė, jog Rusijos karo nuniokotai Ukrainai atkurti prireiks mažiausiai 600 mlrd. JAV dolerių.

Ukrainos ortodoksų lyderis ragina surengti velykinę procesiją į Mariupolį

Maskvai ištikimos Ukrainos Ortodoksų Bažnyčios atšakos vadovas paragino surengti velykinę procesiją iki metalurgijos įmonės „Azovstal“ apsiaustame Mariupolio uostamiestyje, kur šimtai karių ir civilių gyventojų yra apsupti Rusijos pajėgų.

„Ukrainos Ortodoksų Bažnyčia... yra pasirengusi organizuoti maldos procesiją iš Orichivo Zaporižios srityje iki gamyklos „Azovstal“ Mariupolyje, kad būtų suteikta neatidėliotina pagalba ir evakuoti civiliai gyventojai“, – savo tinklapyje paskelbė metropolitas Onufrijus.

Ukrainos Ortodoksų Bažnyčia... yra pasirengusi organizuoti maldos procesiją iš Orichivo Zaporižios srityje iki gamyklos „Azovstal“ Mariupolyje.

Šis pareiškimas pasirodė Rusijos prezidentui Vladimirui Putinui pareikalavus įvesti blokadą aplink ukrainiečių gynėjų paskutinę pasipriešinimo vietą „Azovstal“ požeminėje dalyje.

„Per žygį taip pat būtų išvesti sužeisti kariai ir būtų išnešti žuvusiųjų kūnai“, – pasiūlė Onufrijus ir pridūrė, kad renginyje galėtų dalyvauti įvairūs dvasininkai ir tikintieji.

„Žuvusiųjų kūnai turi būti perduoti jų šeimoms, kad būtų tinkamai palaidoti“, – pabrėžė bažnyčios vadovas.

Jis paragino „visus, nuo kurių tai priklauso“ paskelbti paliaubas nuo balandžio 22 dieną minimo ortodoksų Didžiojo penktadienio, kad galėtų praeiti procesija, iki ortodoksų Velykų sekmadienį.

Onufrijus, vadovaujantis gerokai sumažėjusiai Ukrainos Ortodoksų Bažnyčios Maskvos atšakai, pareiškė, kad jį „labai nuliūdino“ įvykiai Mariupolyje.

Ukrainos Ortodoksų Bažnyčia suskilo 2018 metais, kai didelė dalis dvasininkijos atsiskyrė nuo Maskvai ištikimos bažnyčios ir įsteigė nepriklausomą instituciją, lojalią Stambule įsikūrusiam stačiatikių patriarchatui.

Per religinį skilimą iš bažnyčios, susijusios su Maskva, masiškai traukėsi tikintieji – daugiausiai dėl Rusijos politinio vaidmens Ukrainoje.

Šimtai kunigų, likusių Maskvai lojalioje Ukrainos bažnyčioje, pastarosiomis savaitėmis pasirašė atvirą laišką, kuriuo raginama surengti bažnytinį tribunolą Kremliui ištikimam Rusijos patriarchui Kirilui.

Prokremliškas šaltinis paviešino Ukrainoje žuvusių karių skaičius

Prorusiškas kanalas „Readovka“ tviteryje paskelbė Rusijos gynybos ministerijos duomenis apie Ukrainoje žuvusius rusų karius. Įraše, kuris po kurio laiko buvo ištrintas, teigiama, kad Ukrainoje žuvo 13 414 rusų karių ir 7 tūkst. laikomi dingusiais. Tai yra dešimt kartų didesni skaičiai nei Maskva oficialiai skelbė pastarąjį kartą, rašo „Nexta“.

Apie sužeistus karius duomenys nebuvo pateikti. Remiantis įrašu, Rusija pirmą kartą paskelbė informaciją apie aukas nuskendus flagmanui „Moskva“. Esą patvirtinta 116 jūreivių žūtis, daugiau kaip 100 laikomi dingusiais.

Ši informacija, anot „Readovka“, buvo paskelbta per uždarą pasitarimą Gynybos ministerijoje.

Mariupolio meras ragina visiškai evakuoti miestą

Mariupolio meras Vadymas Boičenka penktadienį pakartojo savo anksčiau jau išsakytą raginimą visiškai evakuoti šį apsiaustą Ukrainos uostamiestį.

„Mums reikia tik vieno – visiškai evakuoti gyventojus. Mariupolyje šiuo metu yra apie 100 tūkst. žmonių“, – V. Boičenką cituoja agentūra „Reuters“.

Ketvirtadienį Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas nurodė blokuoti miesto pietryčiuose įsikūrusią „Azovstal“ gamyklą, kurioje įsitvirtinę paskutiniai mieste likę Ukrainos kariai.

Rusijos kariai jau du mėnesius tęsia intensyvų Mariupolio bombardavimą. Dėl to čia stinga maisto, vandens ir nėra elektros tiekimo.

Policijos vadas: iki šiol Kyjivo srityje rasta per 1 tūkst. kūnų

Nuo Rusijos pajėgų pasitraukimo prieš daugiau kaip tris savaites Kyjivo srityje, policijos duomenimis, rasta daugiau kaip 1 tūkst. žmonių kūnų. „Šiuo metu suskaičiuoti 1 084 žuvusieji, kuriuos apžiūrėjo tyrėjai ir nugabeno teismo ekspertizei“,  – penktadienį Ukrainos televizijai pareiškė Kyjivo srities policijos vadas Andrijus Njebytovas. Tai esą civiliai, kurie niekaip nebuvo susiję su srities gynyba ir neturėjo kitokių karinių ryšių.

„Didžioji dalis – 50-75 proc., priklausomai nuo vietos – yra žmonės su šautinėmis žaizdomis“, – pabrėžė pareigūnas. Žmonės esą nužudyti iš kulkosvaidžių, snaiperių ginklų ir automatų. Per 300 kūnų dar nepavyko identifikuoti.

Ukraina: Rusijos kariai neleidžia civiliams palikti gamyklos Mariupolyje

Ukraina apkaltino Rusijos pajėgas neleidžiant civiliams palikti apsiaustos plieno gamyklos Mariupolyje. „Rusai bijo šturmuoti „Azovstal“, tačiau kartu tyčia ir ciniškai neišleidžia civilių“, – penktadienį „Telegram“ kanale pareiškė vicepremjerė Iryna Vereščuk. Taip esą didinamas spaudimas gamykloje likusiems kariams pasiduoti. I. Vereščuk pažymėjo, kad gamyklos ir Mariupolio gynėjai neketina pasiduoti.

Didžioji Britanija nuo kito mėnesio vėl atidarys ambasadą Kyjive

Didžioji Britanija vėl atidarys savo ambasadą Ukrainos sostinėje, paskelbė B. Johnsonas.

Kitų Europos šalių diplomatai taip pat grįžta į sostinę saugumo padėčiai ten palengvėjus, kai Rusijos pajėgos atsitraukė.

Didžioji Britanija iš pradžių perkėlė ambasadą į vakarinį Lvivo miestą vasarį, prieš prasidedant Rusijos invazijai. Užsienio reikalų sekretorė Liz Truss tada kovo pradžioje paskelbė, kad ambasadorė Melinda Simmons visiškai paliko šalį dėl „rimtos saugumo padėties“.

Apie ambasados sugrįžimą B. Johnsonas paskelbė per spaudos konferenciją Naujajame Delyje, kur deryboms susitiko su Indijos ministru pirmininku Narendra Modi.

Gubernatorius: Rusijos sėkmė Ukrainoje priklauso nuo Mariupolio

Rusijos karinės operacijos Ukrainoje sėkmė priklauso nuo Maskvos sugebėjimo užimti strateginį Mariupolio uostamiestį, ištisas savaites apsuptą Rusijos pajėgų, penktadienį naujienų agentūrai AFP sakė regiono gubernatorius.

„Priešo puolimo operacija pietuose priklauso nuo Mariupolio“, kur Ukrainos pajėgos, kaip pranešama, kovoja su Rusijos kariuomene, apsuptos "Azovostal" plieno gamykloje kartu su šimtais civilių, sakė Donecko gubernatorius Pavlo Kyrylenka.

JK premjeras sako, kad karas Ukrainoje gali trukti iki 2023 metų pabaigos

B. Johnsonas penktadienį pareiškė, kad konfliktas Ukrainoje gali greitai nesibaigti dėl stipraus pasipriešinimo Rusijos invazijai.

Paklaustas, ar sutinka su gynybos žvalgybos vertinimais, kad mūšiai gali trukti iki kitų metų pabaigos, žurnalistams Naujajame Delyje jis sakė: „Liūdna, jog tokia galimybė reali“.

B. Johnsonas sakė, kad V. Putinas padarė „katastrofišką klaidą“. „Vienintelė galimybė, kurią jis dabar turi, yra toliau bandyti naudoti savo pasibaisėtiną malimo metodą“, – pridūrė jis.

Rusija pasiruošusi paliauboms Mariupolio gamykloje bet kurią akimirką, jei Ukrainos kariai ten pasiduos

Rusijos gynybos ministerija penktadienį pareiškė esanti pasirengusi humanitarinėms paliauboms Mariupolio „Azovstal“ plieno gamykloje – paskutinėje Ukrainos pajėgų tvirtovėje strateginiame uostamiestyje, jeigu Kyjivo kariai pasiduos.

„Dar kartą pareiškiame, kad Rusija yra pasirengusi bet kurią akimirką įvesti tylos režimą ir paskelbti humanitarinę pauzę civilių gyventojų evakuacijai“, – teigė Gynybos ministerija ir pridūrė, kad paliaubos prasidėtų, jei Ukrainos pajėgos „iškeltų baltas vėliavas“.

O. Scholzas žada Ukrainai daugiau ginklų

Artimiausiu metu Vokietija nusiųs Ukrainai prieštankinių priemonių, minų ir artilerijos šaudmenų. Be to, Berlynas ketina prisidėti prie jos gynybinio pajėgumo stiprinimo Vakaruose pagaminta ginkluote.

Tai ketvirtadienį paskelbtame interviu leidiniui „Spiegel“ pareiškė VFR kancleris Olafas Scholzas.

Mes mokame už ginklų tiekimą. Vokietija tam skyrė iš viso 2 mlrd. eurų.

Pasak jo, galimybės tiekti Ukrainai ginkluotę iš Bundesvero atsargų iš esmės yra išnaudotos.

„Mes būtinai dar patieksime prieštankinių priemonių, prieštankinių minų ir artilerijos šaudmenų, gynybinės ginkluotės ir minosvaidžių. Mes mokame už ginklų tiekimą. Vokietija tam skyrė iš viso 2 mlrd. eurų“, – pažymėjo O. Scholzas.

Anot kanclerio, prieštankines priemones ir artileriją galima greitai permesti į Ukrainos rytus. Berlynas taip pat pasirengęs išmokyti Ukrainos karius naudoti vokišką ginkluotę.

„Karinė technika turi būti naudojama be ilgo pasirengimo, be papildomos logistikos, be karių iš kitų šalių. Šį tikslą greičiausiai galima pasiekti su sovietine ginkluote, su kuria ukrainiečiai yra gerai susipažinę. Todėl neatsitiktinai kai kurios NATO šalys Rytų Europoje dabar tiekia Ukrainai tokią ginkluotę“, – pridūrė Vokietijos vyriausybės vadovas.

JK galėtų perduoti tankų Lenkijai, kad ši siųstų Ukrainai sunkiąją ginkluotę

Jungtinė Karalystė svarsto galimybę siųsti tankus Lenkijai, kad Varšuva galėtų perduoti savo kovos mašinas Ukrainos pajėgoms, besipriešinančioms Rusijos įsiveržimui, penktadienį pareiškė britų premjeras.

„Svarstome galimybę siųsti tankus į Lenkiją, kad padėtume jiems, kol jie siunčia dalį savo [tankų] T-72 Ukrainai“, – sakė B. Johnsonas žurnalistams per dviejų dienų trukmės vizitą į Indiją.

EVT vadovas ragina V. Putiną leisti pristatyti į Mariupolį humanitarinę pagalbą

Europos Vadovų Tarybos pirmininkas Charles'is Michelis (Šarlis Mišelis) pranešė, kad penktadienį telefonu paragino Rusijos prezidentą Vladimirą Putiną leisti pristatyti humanitarinę pagalbą į apsiaustą Ukrainos Mariupolio uostamiestį per stačiatikių Velykas.

„Primygtinai paraginau nedelsiant sudaryti galimybę teikti humanitarinę prieigą ir atverti saugų koridorių iš Mariupolio ir kitų apgultų miestų, juo labiau stačiatikių Velykų proga“, – po pokalbio tviteryje parašė Ch. Michelis.

Ukraina teigia, kad šimtai jos pajėgų narių ir civilių yra pasislėpę Mariupolio plieno gamyklos „Azovstal“ teritorijoje, o Kyjivas ne kartą ragino nutraukti ugnį, kad moterys, vaikai ir pagyvenę žmonės galėtų saugiai palikti sugriautą miestą.

Keletas planuotų humanitarinės pagalbos koridorių į strategiškai svarbų pietrytinį uostamiestį paskutinę minutę buvo atšaukti.
Karo krečiamoje šalyje jokių civilių evakuacijos operacijų penktadienį nevyks, nes padėtis kovos veiksmų zonų keliuose pernelyg pavojinga, pranešė Ukrainos vicepremjerė Iryna Vereščuk.

Maskva ir Kyjivas reguliariai kaltina vienas kitą žlugdant planus evakuoti taikius gyventojus.

Praėjus beveik dviem mėnesiams po to, kai V. Putinas įsakė surengti šokiruojančią invaziją į vakarietišką Rusijos kaimynę, Kremlius pareiškė „išvadavęs“ Mariupolį, kurio kontrolė yra labai svarbi jo karo planams.

Ch. Michelis sakė, kad kalbėdamas su V. Putinu taip pat „tvirtai pakartojo ES poziciją: parama Ukrainai ir jos suverenitetui, Rusijos agresijos smerkimas ir sankcijos už ją“.

„Mūsų vienybė, principai ir vertybės yra neliečiami“, – pridūrė EVT pirmininkas.

Su V. Putinu jis kalbėjosi po trečiadienį įvykusio vizito į Ukrainą, kur susitiko su prezidentu V. Zelenskiu.

Ch. Michelis, tarptautiniu mastu atstovaujantis 27 valstybių bloko lyderiams bendros užsienio ir saugumo politikos srityse, taip pat paprašė V. Putino „tiesiogiai pasikalbėti su prezidentu V. Zelenskiu, kaip to prašė pastarasis“, sakė vienas ES pareigūnas Briuselyje.

O. Scholzas atmeta šmeižikišką kritiką dėl jo partijos politikos Rusijos atžvilgiu

Vokietijos kancleris Olafas Scholzas (Olafas Šolcas) penktadienį atmetė kaltinimus, kad jo centro kairioji Socialdemokratų partija (SPD) pernelyg atlaidžiai žiūri į Rusiją, kritikams kaltinant Berlyną vilkinant sunkiosios ginkluotės tiekimą Ukrainai.

Duodamas interviu vokiečių savaitraščiui „Der Spiegel“ O. Scholzas pareiškė, kad oponentai „iškreiptai ir šmeižikiškai vaizduoja“ SPD politiką Maskvos atžvilgiu nuo Antrojo pasaulinio karo pabaigos.

„Tai mane erzina“, – sakė kancleris ir pridūrė, kad jo partija „susieta su Vakarų ir transatlantiniu aljansu“.

Ketvirtadienį Berlynas pareiškė, kad sutarė su Rytų Europos partneriais „artimiausiomis dienomis“ perduoti Ukrainai naują sunkiosios ginkluotės partiją.

Vokietija kritikuojama dėl atsisakymo tiesiogiai siųsti Ukrainai sunkiąją ginkluotę, nors jos vis daugiau pristato tokios sąjungininkės kaip Jungtinės Valstijos, Jungtinė Karalystė, Čekija ir Nyderlandai.

Nemažai kritikos sulaukė pats O. Scholzas, kurį imtis griežtesnių veiksmų spaudžia net ir valdančiosios koalicijos partnerės.

Tačiau Berlynas teigia, kad dešimtmečius nepakankamai finansavimo sulaukdavusi vokiečių kariuomenė (Bundesveras) paprasčiausiai nėra pajėgi siųsti ginkluotę, kurios nori Ukraina.

Galimybės siųsti ginklus Ukrainai iš Bundesvero atsargų „daugiausia išsemtos“, interviu sakė O. Scholzas.

„Tai, kas vis dar yra, tikrai dar bus pristatyta“, – patikino O. Scholzas, paminėdamas prieštankinius ginklus ir artilerijos sviedinius.

Prasidėjus Rusijos invazijai į Ukrainą po didinamuoju stiklu atsidūrė kiti aukšto rango SPD nariai – ypač buvęs kancleris Gerhardas Schroderis (Gerhardas Šrioderis), kuris yra rusiškų dujų lobistas ir palaiko glaudžius ryšius su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu.

Tuo metu Vokietijos prezidentas Frankas-Walteris Steinmeieris (Frankas Valteris Šteinmejeris) neseniai pareiškė, kad Kyjivas atmetė jo siūlymą apsilankyti Ukrainoje ir taip parodyti solidarumą užpultai šaliai.

F.-W. Steinmeieris – SPD deleguotas buvęs užsienio reikalų ministras – daugelį metų pasisakydavo už įtampos su Rusija mažinimo politiką, daug dėmesio skirdamas komerciniams ryšiams.

Teisių gynėjas L. Ponomariovas paliko Rusiją

Vienas iškiliausių žmogaus teisių gynėjų Rusijoje Levas Ponomariovas, kuris anksčiau buvo sulaikytas už protestą prieš Kremliaus karą Ukrainoje, penktadienį pareiškė, kad „laikinai“ išvyko iš šalies.

80-metis buvęs parlamento narys nuo paskutiniųjų Sovietų Sąjungos gyvavimo metų užsiima aktyvizmu. Praėjusio amžiaus 9-o dešimtmečio pabaigoje jis padėjo įkurti dabar jau išformuotą organizaciją „Memorial“.

Tačiau penktadienį paskelbtame pareiškime jis teigė, kad nerimaudamas dėl savo asmeninio saugumo ir atsižvelgdamas į „nevienareikšmišką informaciją iš įvairių šaltinių apie tai, kas ketinta man padaryti“, jis yra priverstas kuriam laikui išvykti į užsienį.

„Abejoju, kad mano atostogos truks ilgai, – sakė L. Ponomariovas, kuris yra įtrauktas į Rusijos „užsienio agentų“ sąrašą. – Tai leis man šiek tiek pasirūpinti savo sveikata ir ramesnėje aplinkoje apmąstyti sudėtingą situaciją, kurioje visi esame atsidūrę.“

„Užsienio agento“ statusas primena sovietmečio terminą „liaudies priešas“ ir suteikiamas asmenims ar grupėms, finansuojamiems iš užsienio ir dalyvaujantiems bet kokioje „politinėje veikloje“.

„Užsienio agentais“ pripažinti subjektai privalo atskleisti finansavimo šaltinius ir atitinkamai žymėti visus savo tekstus, vaizdo įrašus bei įrašus socialinėje žiniasklaidoje.

L. Ponomariovas neatskleidė, kur išvyko, tik pasakė, kad ir toliau atidžiai seka „nerimą keliančias“ naujienas Rusijoje.

Aktyvistas patvirtino, kad išvyko, tą pačią dieną, kai kitas Kremliaus kritikas Vladimiras Kara-Murza stojo prieš tyrėjus dėl kaltinimų skleidus melagingą informaciją apie Rusijos karą Ukrainoje, pranešė jo advokatas.

Pagal naują įstatymą, priimtą Rusijai vasario 24 dieną pradėjus invaziją, 40-metis V. Kara-Murza gali būti įkalintas iki 15 metų. Vėliau penktadienį jis turi stoti prieš teismą.

Maskva neseniai sugriežtino priemones prieš karo, Rusijoje vadinamo „specialiąja karine operacija“, kritikus. Kovą priimtas įstatymas, numatantis iki 15 metų įkalinimo bausmes už melagingos informacijos apie Rusijos kariuomenę paskelbimą.

Lygiagrečiai su Rusijos intervencija Ukrainoje Rusijoje buvo imtasi griežtų represijų: suimta tūkstančiai protestuotojų, uždaryta nevyriausybinių organizacijų, nepriklausomos žiniasklaidos leidinių, uždrausti keli socialiniai tinklai.

V. Putinas sako, kad Kyjivas neleidžia Mariupolio kariams pasiduoti

V. Putinas penktadienį apkaltino Kyjivą neleidžiant pasiduoti Ukrainos kariams apgultame Mariupolio uostamiestyje, jis tai sakė kalbėdamasis su Europos Sąjungos vadovu Charles'iu Micheliu.

„Visiems Ukrainos ginkluotųjų pajėgų kariams, nacionalinių batalionų kovotojams ir užsienio samdiniams, kurie sudės ginklus, garantuojama gyvybė, orus elgesys pagal tarptautinę teisę ir kokybiška medicininė pagalba“, – Europos Vadovų Tarybos pirmininkui sakė V. Putinas, pranešė Kremlius.

Anot jo, Kyjivo režimas neleidžia pasinaudoti šia galimybe.

Per, Kremliaus teigimu, „ilgą“ pokalbį telefonu su Ch. Micheliu V. Putinas taip pat sakė, kad ignoruojami „daugelis Ukrainos pajėgų karo nusikaltimų“.

V. Putinas pasmerkė „neatsakingus ES atstovų pareiškimus apie būtinybę kariniu būdu išspręsti situaciją Ukrainoje“, nurodė Kremlius. Daugiau detalių Kremlius nepateikė, bet panašu, kad V. Putinas turėjo omenyje vyriausiojo Europos Sąjungos diplomato Josepo Borrellio pareiškimą tviteryje, kuriame teigiama, kad „šis karas bus laimėtas mūšio lauke“.

V. Putinas taip pat paragino Briuselį spausti Ukrainos pajėgas sustabdyti „masines“ atakas prieš gyvenvietes Rytų Ukrainoje ir kitus „šiurkščius“ tarptautinės humanitarinės teisės pažeidimus. Rusijos vadovas apkaltino daugumos ES šalių lyderius skatinant „atvirą rusofobiją“ kultūros ir sporto srityse.

Kremlius pakartojo, kad V. Putino ir Ukrainos prezidento Volodymyro Zelenskio susitikimas priklauso nuo vykstančių derybų rezultatų, ir apkaltino Kyjivą nenuoseklumu ir „nepasirengimu ieškoti abiem pusėms priimtinų sprendimų“.

Nyderlandai ketina iki metų pabaigos atsisakyti rusiškų dujų

Iki šių metų pabaigos Nyderlandai visiškai atsisakys dujų ir anglių iš Rusijos. Tai penktadienį pareiškė šalies klimato ir energetikos politikos ministras Robas Jettenas, praneša portalas NOS.

Tikimasi, kad Nyderlandams iki artimiausios žiemos pavyks maksimaliai užpildyti savo saugyklas. Prie to daug prisidėti turi energetikos bendrovės. Joms būgštaujant dėl finansinės rizikos, kadangi dujos dabar labai brangios, vyriausybė rengia schemą, kuri leis iš dalies kompensuoti kainų skirtumą.

Valstybinė kompanija „Energie Beheer Nederland“ (EBN) turi 70 proc. užpildyti Bergermerio dujų saugyklą. Bendros išlaidos priklausys nuo dujų kainos, jos vertinamos 623 mln. eurų.

Taip pat planuojama didinti suskystintųjų gamtinių dujų importą. Jos laikomos Roterdamo ir Emshafeno dujų terminaluose.

S. Lavrovas: Rusijos ir Ukrainos derybos įstrigo

Maskvos ir Kyjivo derybos, kuriomis siekiama užbaigti beveik du mėnesius trunkančią Rusijos karinę kampaniją provakarietiškoje Ukrainoje, įstrigo, penktadienį sakė užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas.

„Dabar jos (derybos) įstrigo“, – sakė S. Lavrovas po derybų su Kazachstano kolega ir pridūrė, kad Maskva vis dar negavo atsakymo į savo naujausią pasiūlymą, išsiųstą maždaug prieš penkias dienas.

Rusijos užsienio reikalų ministras taip pat sakė susidaręs įspūdį, kad Kyjivas gali nenorėti tęsti derybų. „Man labai keista kasdien girdėti įvairių Ukrainos atstovų, įskaitant prezidentą ir jo patarėjus, pareiškimus, kurie verčia galvoti, kad jiems šios derybos visai nereikalingos, kad jie susitaikė su savo likimu“, – pridūrė S. Lavrovas.

Kremliaus padėjėjas Vladimiras Medinskis, vyriausiasis Rusijos derybininkas su Kyjivo valdžia, sakė, kad penktadienį kalbėjosi su Ukrainos kolega.

Pokalbiai tęsėsi nuo pat kovų pradžios, tačiau konkrečių rezultatų nepateikė. Kyjivas praėjusią savaitę pareiškė, kad derybos su Rusija dėl karo užbaigimo „itin sudėtingos“. Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas, anksčiau penktadienį kalbėdamas su Europos Sajungos vadovu Charles‘iu Micheliu, apkaltino Kyjivą nenuoseklumu savo reikalavimuose per derybas ir nepasirengimu „ieškoti abiem pusėms priimtinų sprendimų“, nurodė Kremlius.

Rusija grasina Islandijai dėl pagalbos Ukrainai

Rusijos ambasada Islandijoje paskelbė pareiškimą, kuriame kritikuojami Islandijos vyriausybės, teikiančios karinę paramą Ukrainai, veiksmai, ir pagrasino Reikjavikui, kad tai gali turėti padarinių, praneša portalas „eurointegration.com.ua“.

RF ambasados pareiškimas pasirodė penktadienį jos „Facebook“ paskyroje.

„Deja, tenka konstatuoti, kad Islandija taip pat prisideda prie karinių tiekimų Ukrainai ir – tuo būdu – prie Ukrainos krizės užtęsimo. Islandija suorganizavo 13 skrydžių karinei technikai iš Albanijos, Slovėnijos, Italijos, Kroatijos ir Portugalijos gabenti. Tikimės, kad Islandijos valdžia suvokia atsakomybę už neigiamus tokių veiksmų padarinius“, – pareiškė Rusijos ambasada.

RF diplomatai pabrėžė, kad Rusija pasilieka teisę laikyti užsienio karinius krovinius ir techniką Ukrainos teritorijoje „teisėtais taikiniais“.

„Kartu pažymime, kad ginklų siuntimas Kyjivo režimui neduos rezultatų, kurių siekia Vakarai. Specialios karinės operacijos tikslai demilitarizuoti ir denacifikuoti Ukrainą, kuriuos iškėlė Rusijos valdžia, būtinai bus pasiekti“, – teigia Rusijos ambasada Islandijoje.

Baltijos šalių premjerai pasirašė bendrą pareiškimą dėl Rusijos karo prieš Ukrainą

Estijos, Latvijos ir Lietuvos Vyriausybių vadovai Kaja Kallas, Krišjanis Karinšas ir Ingrida Šimonytė, penktadienį susitikę Rygoje, be kitų aptartų klausimų pasirašė bendrą pareiškimą dėl Rusijos karo prieš Ukrainą.

„Mes, Estijos, Latvijos ir Lietuvos Ministrai Pirmininkai, susitikome Rusijai vykdant neišprovokuotą ir nepateisinamą karinę agresiją prieš Ukrainą. Raginame Rusiją nedelsiant nutraukti agresiją, išvesti savo kariuomenę iš visos Ukrainos teritorijos ir laikytis visų įsipareigojimų pagal tarptautinę teisę, taip pat ir pagal tarptautinę humanitarinę teisę, ir užtikrinti žmogaus teises. Smerkiame barbariškus Rusijos veiksmus, dėl kurių žūsta nekalti žmonės, įskaitant moteris ir vaikus. Kiekviena prarasta gyvybė yra tragedija. Pagrobimai, sulaikymai, kankinimai, seksualinis smurtas ir beatodairiškos žudynės negali būti ir nebus toleruojami bei pamiršti. Remsime tarptautines pastangas fiksuoti ukrainiečių liudijimus siekiant dokumentuoti ir ištirti karo nusikaltimus ir galiausiai patraukti atsakingus asmenis baudžiamojon atsakomybėn.

Baltijos valstybių ministrai pirmininkai dar kartą pareiškė, kad tvirtai remia Ukrainos nepriklausomybę, suverenitetą ir teritorinį vientisumą valstybės ribose, pripažintose tarptautiniu mastu.

„Ukraina yra priešakinėse linijose, kovodama už visą Europą ir mūsų bendras vertybes. Mes ir toliau teiksime Ukrainai politinę, finansinę, humanitarinę ir karinę pagalbą. Tą daryti raginame ir savo sąjungininkus bei partnerius. Greitas sunkiosios ginkluotės pristatymas Ukrainai yra būtinas norint laimėti karą ir užtikrinti taiką Europoje. Ukrainos ateitis – Europos Sąjungoje. Pripažįstame aiškią Europos perspektyvą Ukrainai siekiant suteikti ES šalies kandidatės statusą.

Rusijos karinė agresija – iššūkis visam euroatlantiniam saugumui. Vienybė, solidarumas ir susitelkimas, kuriuos stiprina ypatingi transatlantiniai ryšiai, išlieka saugumo ir stabilumo kertiniu akmeniu žemyne. Rusijos karo Ukrainoje akivaizdoje dar labiau vertiname nepakeičiamus ir vienas kitą papildančius NATO ir ES veiksmus siekiant stiprinti Europos saugumo architektūrą. NATO išlieka mūsų kolektyvinės gynybos pagrindu ir esminiu konsultacijų bei sprendimų saugumo klausimais forumu. NATO – gynybinis Aljansas, kuris ir toliau sieks taikos, saugumo ir stabilumo visoje euroatlantinėje erdvėje. Artėjančiame NATO viršūnių susitikime Madride sieksime patvirtinti naują NATO strateginę koncepciją ir sustiprinti NATO atgrasomąją ir gynybinę poziciją bei NATO Rytinį flangą ilgalaikėje perspektyvoje“ – sakoma trijų Vyriausybių vadovų pareiškime.

Jame sakoma, kad siekiant užkirsti kelią bet kokioms agresijos formoms, Baltijos valstybėse būtina užtikrinti šiuolaikišką priešakinės gynybos poziciją. Tam reikės didesnių čia dislokuotų sausumos, oro ir jūrų pajėgų. Nuolatinis sąjungininkų pajėgų buvimas Baltijos valstybėse turėtų būti kuriamas aplink tris kovai parengtas divizijas – po vieną diviziją kiekvienai iš Baltijos valstybių, kurioms pavesta vykdyti kolektyvinės gynybos operacijas ir kurios gali integruoti vietines nacionalines gynybos pajėgas. Kiekviena divizija turėtų turėti dislokuotą priešakinę kovinės parengties Sąjungininkų brigadą, paremtą NATO priešakinių pajėgų bataliono kovine grupe, su visais reikalingais pajėgumais. Esame įsipareigoję nuosekliai didinti savo nacionalinius gynybos biudžetus bent iki 2,5 proc. BVP. Papildomas finansavimas palengvins spartesnį pajėgumų stiprinimą daugumoje svarbiausių sričių, taip pat ir bendruose Baltijos valstybių projektuose.

JT: nuo Rusijos įsiveržimo pradžios Ukrainoje žuvo 2 435 civiliai

Nuo Rusijos įsiveržimo pradžios Ukrainoje žuvo 2 435 civiliai, o dar 2 946 buvo sužeisti. Tai penktadienį pranešė Jungtinių Tautų vyriausiojo žmogaus teisių komisaro biuras (OHCHR).

Tarp žuvusiųjų – 746 vyrai, 469 moterys, 48 mergaitės ir 66 berniukai, taip pat 70 vaikų ir 1 036 suaugusieji, kurių lytis kol kas nežinoma.

Sužeisti 345 vyrai, 274 moterys, 62 mergaitės ir 67 berniukai, taip pat 157 vaikai ir 2 041 suaugusysis, kurių lytis kol kas nežinoma.

OHCHR pažymi, kad daugumos mirčių ir sužeidimų priežastis buvo didelio naikinamojo ploto šaudmenų ir sprogmenų naudojimas, įskaitant apšaudymą sunkiosios artilerijos pabūklais ir reaktyvinėmis salvinės ugnies sistemomis, taip pat raketų ir aviacijos smūgius.

OHCHR nuomone, tikrieji skaičiai yra kur kas didesni, kadangi informacija iš vietų, kur tęsiasi intensyvūs karo veiksmai, vėluoja, o daugelį ataskaitų vis dar reikia patvirtinti.

Kremlius: V. Putinas kitą savaitę priims Maskvoje JT vadovą

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas kitą savaitę susitiks derybų su Jungtinių Tautų generaliniu sekretoriumi Antonio Guterresu (Antoniju Guterišu), penktadienį paskelbė Kremlius.

„Balandžio 26-ąją, antradienį, JT generalinis sekretorius Antonio Guterresas atvyks į Maskvą derybų su Rusijos užsienio reikalų ministru Sergejumi Lavrovu, – sakė Kremliaus atstovas Dmitrijus Peskovas. – Jį taip pat priims Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas.“

Anksčiau šią savaitę A. Guterresas paprašė susitikimų su Rusijos ir Ukrainos prezidentais jų šalių sostinėse.

Tęsiantis karui Ukrainoje, A. Guterresas antradienį išsiuntė laiškus su atitinkamais prašymais V. Putinui ir Ukrainos lyderiui Volodymyrui Zelenskiui, sakė JT atstovas spaudai Stephane'as Dujarricas (Stefanas Diužarikas).

Nuo vasario 24 dienos, kai prasidėjo Rusijos invazija, Jungtinių Tautų vaidmuo šioje krizėje iš esmės buvo marginalizuotas, iš dalies dėl to, kad karas suskaldė JT Saugumo Tarybos nuolatines nares: JAV, Prancūziją, Jungtinę Karalystę, Kiniją ir Rusiją.

Kinija atsisakė pasmerkti invaziją, vaizduodama Rusiją kaip Vakarų pastangų ją susilpninti auką.

Antradienį išsiųstais laiškais A. Guterresas siekia paskatinti dialogą, kad būtų nutrauktas karas.

„Šiuo labai pavojingu ir svarbiu metu jis norėtų aptarti neatidėliotinus žingsnius siekiant taikos Ukrainoje“, – sakė S. Dujarricas.

Nuo karo pradžios A. Guterresas su V. Zelenskiu kalbėjosi telefonu tik kartą, kovo 26 dieną, o A. Guterresui pareiškus, kad invazija pažeidžia JT chartiją, V. Putinas su juo nebendravo.