Lai Ching-te: nuo angliakasio sūnaus iki Taivano prezidento

64 metų Harvardo universiteto absolventas sausį vykusiuose rinkimuose laimėjo pažadėjęs, kad gins Taivano demokratiją ir pasipriešins Pekino pretenzijoms į savivaldžią salą.

Lai Ching-te teigė, kad jo pergalė, suteikusi Demokratinei pažangos partijai (DPP) trečią kadenciją iš eilės, buvo aiški žinia Pekinui, kad taivaniečiai atmeta autoritarizmą.

„Mūsų demokratija nuolat patiria užsienio dezinformacijos, karinių grasinimų ir ekonominės prievartos spaudimą, – neseniai sakė jis. – Kinijos prievarta tik sustiprino mūsų ryžtą išlikti demokratiškais ir laisvais. Mes atsisakome pasiduoti baimei.“

Lai Ching-te pažadėjo tęsti kadenciją baigiančios prezidentės Tsai Ing-wen (Cai Ingven) politiką, kuria siekiama stiprinti Taivano karinius pajėgumus, kad būtų atgrasoma nuo galimos Kinijos invazijos.

Tačiau savo tiesmukiškumu, kurį pastaraisiais metais sušvelnino, šis politikas užsitraukė Pekino rūstybę. Kinija laiko jį užsispyrusiu Taivano nepriklausomybės šalininku ir sabotuojančiu taiką, perspėdama, kad jo vadovavimas salai atneš tik karą ir nuosmukį.

Pajautė pareigą

Nepaisant to, kad Lai Ching-te yra leidęs suprasti, jog yra pasirengęs dialogui su Kinija, tikėtina, kad Pekinas jo atžvilgiu nusiteikęs ne itin palankiai.

Pasak Londono SOAS Kinijos instituto direktoriaus Steve'o Tsango (Stivo Cango), Rytų Azijos milžinės vadovybė į jį nereaguos teigiamai, kaip ir nereagavo į Tsai Ing-wen.

„Tikrasis klausimas yra kaip Lai pakoreguos savo požiūrį, kai į jo Pekinui greičiausiai ištiestą ranką bus atsakyta šaltai arba dar blogiau“, – komentavo jis.

Kitaip nei dauguma Taivano politinio elito atstovų, Lai Ching-te kilęs iš kuklios aplinkos.

1959 metais gimusį taivanietį kartu su kitais penkiais vaikais užaugino motina skurdžiame Naujojo Taibėjaus rajone. Jo tėvas angliakasys mirė, kai jis buvo dar visai mažas.

Baigęs visuomenės sveikatos studijas Harvardo universitete, Lai Ching-te dirbo ligoninėje Taivano pietuose, o 1996 metais per vadinamąją trečiąją Taivano sąsiaurio krizę pasuko į politiką.

Jis yra profesionalus politikas, savo karjerą kreipęs link tapimo Taivano prezidentu.

„Mano lemtingas momentas išaušo, kai Kinijos karinis avantiūrizmas [...] pradėjo kelti grėsmę mūsų krantams su kovinio šaudymo pratybomis ir raketomis“, – teigė jis praėjusiais metais dienraščiui „The Wall Street Journal“ skirtame tekste.

„Nusprendžiau, kad turiu pareigą dalyvauti Taivano demokratijos procese ir padėti apsaugoti šį užgimstantį eksperimentą nuo norinčių jam pakenkti“, – tęsė Lai Ching-te.

Prieš tapdamas Tsai Ing-wen, kurią dabar pakeis, viceprezidentu, jis buvo įstatymų leidėjas, pietinio Tainano miesto meras ir premjeras.

Per dvi Tsai Ing-wen kadencijas Taivano santykiai su Kinija smarkiai pašlijo. Lai Ching-te laikosi pirmtakės pozicijos, kad Taivanas jau yra nepriklausomas ir jam nereikia oficialiai paskelbti atsiskyrimo nuo Kinijos.

„Netikra taika“

Lai Ching-te taip pat yra sakęs, kad yra pasirengęs palaikyti ryšius su Kinija laikantis lygybės ir orumo sąlygų, aiškindamas, kad glaudesni santykiai siekiant ekonominės gerovės neturėtų kainuoti Taivano suverenumo.

„Sutikimas su Kinijos „vienos Kinijos“ principu nėra tikra taika, – sakė jis, turėdamas omenyje Pekino doktriną, kad Taivanas yra Kinijos teritorijos dalis. – Taika be suvereniteto yra kaip Honkonge. Tai netikra taika.“

Būdamas premjeru Lai Ching-te dar garsiau nei Tsai Ing-wen pasisakė už nepriklausomybę, todėl, kai kurių analitikų teigimu, svarbiausi partneriai, pavyzdžiui, Jungtinės Valstijos – pagrindinė Taivano ginklų tiekėja, – nerimauja dėl to, kaip jam seksis palaikyti santykius su Kinija.

Tačiau politikos mokslų profesorius Luo Chih-mei (Luo Čihmėjus) iš Nacionalinio Taibėjaus universiteto teigė, kad naujasis salos vadovas greičiausiai nepriims sudėtingų sprendimų JAV prezidento rinkimų metais.

Brookingso (Brukingso) instituto mokslininkas Kinijos klausimais Ryanas Hassas (Rajenas Hasas) teigė, kad Lai Ching-te nėra „paklaikęs fanatikas, siekiantis vienintelio tikslo – Taivano nepriklausomybės“.

„Jis yra profesionalus politikas, savo karjerą kreipęs link tapimo Taivano prezidentu, – pranešime rašė R. Hassas. – Dabar, kai pakilo iki aukščiausio Taivano renkamo posto, jis norės būti perrinktas.“