Lenkija ir toliau pritaria JAV nuogąstavimams dėl „Nord Stream 2“

„Mes išanalizavome papildomas energijos išteklių tiekimo Europai diversifikavimo galimybes, įskaitant JAV suskystintų gamtinių dujų tiekimo, atitinkamos infrastruktūros ir technologijų plėtros. Mes pritariame JAV nuogąstavimams, jog „Nord Stream 2“ projektas kelia grėsmę Europos energetiniam saugumui“, – teigiama Lenkijos URM pranešime, kurį cituoja agentūra „Interfax“.

Toks Lenkijos diplomatijos tarnybos pareiškimas sekė į Varšuvą antradienį atvykusio JAV valstybės sekretoriaus Mike'o Pompeo (Maiko Pompėjo) pasisakymą spaudos konferencijoje, kad Jungtinės Valstijos kartu Lenkija ir toliau sieks sutrukdyti įgyvendinti projektą „Nord Stream 2“.

Europos Sąjungai pirmininkaujanti Rumunija ES narių vardu antradienį pradėjo derybas su Europos Parlamentu dėl Europos Komisijos pasiūlytų ES dujų direktyvos pataisų, kurios, kaip manoma, tik sugriežtins šio dujotiekio kontrolę, bet nesutrukdys jį nutiesti. Tokias pataisas ES narių nuolatinių atstovų komitetas („Coreper“) patvirtino praėjusį penktadienį, atsižvelgdamas į jų korekcijas po to, kai Prancūzija netikėtai atsisakė išvakarėse skelbtų ketinimų blokuoti Vokietijos proteguojamo „Nord Stream 2“ įgyvendinimą.

Pagal Rusijos inicijuotą „Nord Stream 2“ projektą, prieš daugiau nei septynerius metus pradėjusio veikti dujotiekio metinis pralaidumas būtų padidintas dukart, nutiesiant dvi papildomas jo gijas. Tai kelia nerimą, kad Rusija įgis pernelyg didelę kontrolę Europoje, ypač pakenkdama Lenkijai ir Ukrainai, aktyviau naudos energetiką politiniais tikslais.

„Nord Stream 2“ projektas sulaukė kai kurių ES narių, įskaitant ir Lietuvos, aktyvaus priešinimosi: jis laikomas ne ekonomine, o politine schema. Tuo tarpu Vokietijos vyriausybė jį vertina priešingai, tvirtindama, kad tai – visų pirma ekonominis projektas.

Europos Parlamentas gruodį priėmė rezoliuciją dėl Ukrainos, raginančią blokuoti „Nord Stream 2“ įgyvendinimą.

Patvirtino kompromisines pataisas

Europos Sąjungos vyriausybių ir Europos Parlamento atstovai patvirtino kompromisines ES dujų direktyvos pataisas, kurios tik sugriežtins Rusijos eksporto dujotiekio „Nord Stream 2“ kontrolę, bet nesutrukdys jį nutiesti, praneša agentūra „Bloomberg“.

Antradienio vakarą Strasbūre pasiektu sutarimu patvirtinos ES dujų direktyvos pataisos, atsižvelgiant į jų korekcijas po to, kai Prancūzija penktadienį netikėtai atsisakė išvakarėse skelbtų ketinimų blokuoti Vokietijos proteguojamo „Nord Stream 2“ įgyvendinimą.

„Bloomberg“ pažymi, kad Prancūzijos ir Vokietijos planas atima iš Danijos reguliuotojų lemiamą žodį dėl „Nord Stream 2“ bei suteikia atitinkamus įgaliojimus pirmiausia Vokietijos valdžios institucijoms, kurios gali prašyti ES dujų rinkos atvirumo išimčių, jei tai nekenkia konkurencijai ar tiekimui.

Leidimus tiesti dvi papildomas Baltijos jūrą kertančio Rusijos dujotiekio gijas nėra išdavusi tik viena iš šio projekto įgyvendinimui svarbių šalių – Danija. Jos parlamentas yra priėmęs įstatymą, kuriuo vyriausybei suteikta teisė šalies teritoriniuose vandenyse uždrausti grėsmę nacionaliniam saugumui keliančius tarptautinius projektus. Prie tokių projektų priskirtas „Nord Stream 2“.

Antradienį pasiektą susitarimą ES diplomatai turėtų apsvarstyti kitą savaitę. Jų parama atvertų kelią galutiniam šių ES dujų direktyvos pataisų patvirtinimui ES vyriausybių ir Europos Parlamento lygmeniu, kuris po pagrindinių susitarimų būna veikiau formalaus pobūdžio.

Rusijos iniciatyva greta jau veikiančio 55 mlrd. kubinių metrų metinio pralaidumo, 1,2 tūkst. kilometrų ilgio dujotiekio „Nord Stream 1“ iki Vokietijos bus nutiestas antrasis tokio pat pajėgumo vamzdynas dujotiekis. Beveik 10 mlrd. eurų vertinamą projektą tikimasi užbaigti iki šių metų pabaigos.

Vienintelis „Nord Stream 2“ akcininkas yra Rusijos koncernas „Gazprom“, o jo partneriai jame – Vokietijos „Wintershall“ bei „Uniper“, Austrijos OMV, Prancūzijos „Engie“, Didžiosios Britanijos ir Nyderlandų „Dutch Shell“ – yra finansavimo dalininkai ir būsimos naudos gavėjai.