Lenkijos reformų architektas skambina pavojaus varpais

„Bloomberg“ prognozuoja, kad 2017 m. Lenkijos ekonomika augs 4,1 procento, t. y., sparčiausiai nuo 2011 m. Iš pirmo žvilgsnio dėl to valdančioji partija „Teisė ir teisingumas“ (TT) verta pagyrų. Tačiau grupė liberalių ekonomistų, įskaitant buvusį finansų ministrą, ministro pirmininko pavaduotoją ir šalies ekonomikos šoko terapijos autorių Leszeką Balcerowiczių, parengė ataskaitą, kurioje perspėjo, kad dėl TT politikos Lenkijos ekonomikos augimas gali apskritai sustoti.

L. Balcerowiczius, kuris šiuo metu dėsto Varšuvos ekonomikos mokykloje, yra vienas iš labiausiai pasaulyje pripažintų lenkų, pelniusių reputaciją dėl to, kad leisgyvę komunistinę sistemą pertvarkė į lanksčią ir dinamišką rinkos ekonomiką, kurios gyvybingumas buvo patvirtintas per pastaruosius Europos ekonominius sunkumus. Todėl, kai toks ekspertas ima kritikuoti vyriausybę, kad ši niekais verčia jo pastangas, negalima neįsiklausyti.

Pasak jo, 2015 m. Lenkija turėjo tris galimus ekonominės raidos scenarijus: reformuoti ekonomiką, siekiant užtikrinti tolesnį ekonomikos augimą; išsaugoti status quo ir taip neišvengiamai pabloginti ekonomikos augimo perspektyvas; arba pasirinkti variantą, kai ne tik nevykdomos reformos, bet ir įgyvendinamos antireformos, keliančios grėsmę Lenkijos ekonomikos augimo tempui ir stabilumui. L. Balcerowicziaus teigimu, TT vyriausybė pasirinko trečiąjį scenarijų. Pasak jo, žala kol kas nepastebima dėl palankios ekonominės būklės, kurią užtikrino dabartinės valdžios pirmtakai, taip pat dėl ekonominio pakilimo ES šalyse, tačiau ilgainiui ta žala taps akivaizdi.

TT lyderis Jaroslawas Kaczynskis, Scanpix nuotr.

L. Balcerowicziaus vadovaujama Lenkijos ekspertų grupė išsamiai paaiškina, kodėl, jų nuomone, TT politika nebus veiksminga. Jie visiškai atmeta TT pastangas stiprinti Lenkijos minimalios socialinės apsaugos sistemą, siekiant ją priartinti prie Vakarų Europos modelių, nors būtent tai buvo viena iš priežasčių, dėl kurių lenkai šią partiją atvedė į valdžią.

Ekspertai argumentuoja, kad, kai TT atėjo į valdžią, Lenkijos galimybės užtikrinti spartų augimą be didesnių investicijų buvo beveik išnaudotos. Dabar, norint paskatinti technologinius procesus ir užtikrinti pažangesnių ekonomikos sektorių augimą, būtinos didesnės išlaidos. Tačiau, kad investicijos būtų veiksmingos, jos turi būti diegiamos privačiame sektoriuje, o Lenkijoje tam būtina didesnė taupymo norma ar netgi daugiau užsienio investicijų.

Dėl abiejų šių sąlygų užtikrinimo kyla abejonių, nes TT ėmėsi destabilizuoti šalies institucijas, ypač teismus, paralyžiavo žemės rinką ir, siekdama sugriežtinti mokesčių surinkimą, padidino biurokratinę naštą ir nustatė didesnes baudas. Be to, TT didina ekonomikos kontrolę ir subsidijuoja žemės ūkio bendroves, kurių našumas yra menkas. Valstybės dalyvavimas bankų sektoriuje siekia 40 procentų ir yra didžiausias Rytų ir Vidurio Europoje po Slovėnijos, kur valdžia buvo priversta po krizės nacionalizuoti bankus.

Kaip pabrėžiama ataskaitoje, užuot skatinusi privačias investicijas, TT padidino išmokas šeimoms, todėl 2015–2017 m. valstybės išlaidos išaugo 1,2 procento bendrojo vidaus produkto, o tai didžiausias prieaugis per visą pokomunistinį laikotarpį. Kitąmet valstybės išlaidų dalis dar išaugs, atsižvelgiant į tai, kad buvo panaikintas sprendimas padidinti pensinį amžių. Šios priemonės mažina vyresnių darbuotojų ir moterų dalyvavimą darbo rinkoje ir padeda didinti namų ūkių išlaidas, kurios tapo pagrindiniu ekonomikos augimo veiksniu.

Ataskaitos autoriai teigia, kad tai yra netvaru, nes stabilų ekonomikos augimą gali užtikrinti tik investicijos. Autoriai taip pat pabrėžia, kad, nepaisant geresnio mokesčių surinkimo, Lenkijos skolos ir bendrojo vidaus produkto santykis 2017 m. birželio mėn. pabaigoje pasiekė 53,4 proc., palyginti su 50,9 proc. tuo pačiu metu 2015 m.

Šiais laikais retai tenka susidurti su Europos šalies vyriausybės politikos kritika iš grynojo ekonominio liberalizmo pozicijų, nes dėl pastarojo meto ekonomikos krizių gerokai mažiau pasitikima ekonomistais, kurie primygtinai siūlo rinkos ekonomikos receptus, sėkmingai taikytus XX a. dešimtajame dešimtmetyje. Šiandien įsivyravo nuostata, kad viešosios investicijos yra veiksmingos, o griežto taupymo priemonės – ne; bent jau ne visada. Taip pat verta paminėti, kad L. Balcerowiczius ir jo bendraminčiai turi priežastį būti itin kritiški – jie yra dabartinės Lenkijos valdžios politiniai oponentai.

Tiesa, tarptautinės institucijos taip pat atkreipė dėmesį į tendencijas, kurias akcentavo L. Balcerowiczius ir kiti ekspertai, tačiau jos Lenkijos ekonomikos ateitį vertina ne taip pesimistiškai.

Neseniai paskelbtoje Lenkijai skirtoje pažymoje Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacija (EBPO) teigia, kad šalis turėtų aktyviau siekti spręsti darbo jėgos trūkumo problemą ir klausimus, susijusius su darbo užmokesčio didinimu. Taip pat pažymima, kad privatus vartojimas yra svarbiausias ekonomikos augimą skatinantis veiksnys, ir daroma prielaida, kad toks vartojimo poveikis ims mažėti mažėjant didesnių socialinių išlaidų poveikiui. Tačiau pažymoje taip pat prognozuojama, kad investicijų lygis išaugs, nepaisant politikos neapibrėžtumo, nes viešojo ir privačiojo sektorių subjektai palaipsniui išmoks geriau panaudoti ES struktūrines lėšas ir pasinaudos ypač mažomis palūkanų normomis. Be to, dokumente teigiama, kad darbo jėgos trūkumo problemą padės spręsti darbo jėgos antplūdis iš Ukrainos.

Spalio mėnesį paskelbtoje ataskaitoje Pasaulio bankas taip pat atkreipė dėmesį į pavojingą padėtį darbo rinkoje, didėjančias socialines išlaidas ir su tuo susijusį vartojimo augimą. Tačiau banko ataskaitoje taip pat pritariama EPBO optimistiniam vertinimui: „Išankstiniai duomenys (pirkimo vadybininkų indeksas, pramonės ir statybos apimtys, įmonių nuotaikos) leidžia teigti, kad įmonių optimizmas auga ir kad jos didina savo atsargas, o tai yra ženklas, kad netolimoje ateityje investicijų lygis vėl ims augti.“

Kad ir kaip būtų, TT veiksmai susilaukia priešingų vertinimų. Pasak optimistų, vyriausybės manevrai, susiję su minimalios socialinės apsaugos sistemos ir mokesčių sistemos pakeitimais, nesužlugdys vidutinio laikotarpio ar ilgalaikio ekonomikos augimo. Tačiau pesimistai atlieka naudingą vaidmenį, nes jie atkreipia dėmesį į tai, kad neretai valdžiai kyla pavojinga pagunda per toli nueiti nacionalizmo ir populizmo keliu, ypač kai pradiniai jos veiklos ekonominiai rezultatai atrodo teigiami, kaip dabar Lenkijoje.