- Rūta Androšiūnaitė, BNS
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Baltarusijos prezidentas Aliaksandras Lukašenka šeštadienį pareiškė, kad Rusija pažadėjo visokeriopą pagalbą užtikrinant šalies saugumą karinės grėsmės atveju, augant spaudimui autoritariško lyderio atžvilgiu, o opozicijos protestuotojams tęsiant masines demonstracijas.
Tūkstančiai sostinės Minsko gyventojų šeštadienį dalyvavo demonstracijoje, opozicijos kandidatei į prezidentus Sviatlanai Cichanouskajai paprašius savo šalininkų savaitgalį surengti mitingą ir išlaikyti gyvą judėjimą, kuris kelia didžiausią iššūkį A. Lukašenkos valdžiai buvusioje sovietinėje šalyje.
Daug protestuotojų susirinko vietoje, kur pirmadienį žuvo 34 metų Aliaksandras Taraikovskis, protestuodamas prieš rinkimų rezultatus. Opozicija sako, jog jie buvo suklastoti, kad A. Lukašenka gautų dar vieną kadenciją.
Demonstrantai ten nešė gėles ir skanduodami „Ačiū!“ iškėlė pergalės ženklus. Policija laikėsi santūriai.
Daugelis rankose laikė susidorojimo metu sumuštų protestuotojų nuotraukas, o vienas vyras stovėjo vienais apatiniais, ant jo šlaunų, sėdmenų ir nugaros buvo matyti violetinės mėlynės.
Vėliau tūkstančiai žmonių protestavo prie Baltarusijos valstybinės televizijos būstinės, skųsdamiesi, kad jų laidos remia A. Lukašenką ir pateikia iškreiptą vaizdą apie protestus.
Iš pastato išėjo apie 100 darbuotojų, kurie prisijungė prie minios ir sakė, kad pirmadienį planuoja streikuoti.
„Kaip ir visi, mes reikalaujame laisvų rinkimų ir asmenų, sulaikytų per masinius protestus, paleidimo“, – sakė vienas darbuotojas Andrejus Jaroševičius.
Vėliau prie centro atvyko riaušių policija ir užblokavo įėjimą į pastatą.
Tolesni protestai
Sekmadienį opozicija planuoja dideles „Eitynes už laisvę“ centrinėmis Minsko gatvėmis.
Tuo metu valdžiai palanki visuomeninė organizacija „Belaja Rus“ paskelbė sekmadienį ketinanti surengti mitingą, kuriame dalyvaus žmonės, „palaikantys valstybinį kursą“ Baltarusijoje.
„Rytoj įvyks solidarumo mitingas. Visiškai taikus. Bus suburtos pajėgos, palaikančios valstybinį kursą. Į mitingą susirinks visi, kam rūpi Tėvynė, kurie nepritaria šalies padalijimui į dvi priešingas stovyklas. Apskritai, visa konstruktyvi Baltarusija yra su mumis“, – sakoma organizacijos pranešime socialiniame tinkle „Facebook“.
Žiniasklaida savo ruožtu praneša, kad biudžetinių organizacijų darbuotojai yra verčiami dalyvauti šiame mitinge.
Pasak baltarusių portalo tut.by, skaitytojai iš įvairių regionų praneša, kad yra verčiami vykti į sostinę.
„Kai kuriems pavyksta atsisakyti dėl vienokių ar kitokių priežasčių, bet kitiems ne, nes gresia atleidimas. Žmonės bijo, kad gali būti įvykdyta provokacijų“, – rašo portalas.
„Visokeriopa pagalba saugumui užtikrinti“
Susidūręs su didžiausiu iššūkiu savo valdžiai nuo 1994 metų, kai tapo prezidentu, A. Lukašenka paskambino į Maskvą ir šeštadienį telefonu kalbėjosi su Vladimiru Putinu, perspėjęs, kad iškilusi „grėsmė ne tik Baltarusijai“.
Vėliau jis sakė kariuomenės vadams, kad Putinas pasiūlė „visokeriopą pagalbą Baltarusijos saugumui užtikrinti“.
Kremlius teigė, kad vadovai sutarė, jog Baltarusijos „problemos“ bus „greitai išspręstos“ ir sustiprinti šalių ryšiai.
A. Lukašenka taip pat nurodė perkelti iš Vitebsko į Gardiną desantininkų.
„Mes negalime ramiai stebėti to, kas vyksta šiose teritorijose (šalies vakaruose). Mūsų kariškiai taip pat nerimauja dėl šios problemos. Todėl, atsižvelgdamas į įtemptą padėtį vakariniame pasienyje, paprašysiu perkelti oro desantininkų brigadą iš Vitebsko į Gardiną“, – sekmadienį televizijos kanalo „Belarus 1“ eteryje sakė A. Lukašenka.
A. Lukašenka garsėja savo pastangomis kiršinti Rusiją su Europos Sąjunga, kai jam tai patogu, bet Baltarusija ekonomiškai smarkiai priklauso nuo Rusijos.
Rusija ir Baltarusija 1997 metais pasirašė susitarimą dėl sąjungos, kuriame numatomi glaudūs politiniai, ekonominiai ir kariniai ryšiai, bet vienos valstybės nesuformavo.
Per savo rinkimų kampaniją A. Lukašenka išsakė kritikos Rusijai, o Baltarusija sulaikė 33 Rusijos piliečius įtardama, kad jie prieš rinkimus planavo kurstyti neramumus.
Demonstruodamas geros valios gestą, A. Lukašenka penktadienį perdavė Rusijai sulaikytuosius Rusijos piliečius, išskyrus vieną, nepateikus jiems jokių kaltinimų.
Opozicijos protestuotojai pasmerkė A. Lukašenką dėl to, kad dabar jis siekia Maskvos pagalbos, ir teigė bijantys Rusijos intervencijos.
„Akivaizdu, kad mūsų prezidentas nebegali susitvarkyti su savo žmonėmis, jis siekia pagalbos rytuose“, – teigė 27 metų programuotojas Aleksejus Liničas.
„Jei Rusija įsikiš, tai bus blogiausia. Aš to tikrai bijau“, – sakė kraštovaizdžio dizainerė Olha Nesteruk.
Ragina A. Lukašenką atsistatydinti
Viešėdamas Lenkijoje, kuri pasisiūlė veikti kaip tarpininkė, JAV valstybės sekretorius Mike'as Pompeo (Maikas Pompėjas) šeštadienį paragino A. Lukašenką „įtraukti pilietinę visuomenę“.
37-erių politikos naujokė S. Cichanouskaja, prezidento posto nusprendusi siekti, kai buvo įkalinti keli kiti opozicijos kandidatai, įskaitant jos vyrą, kaltina A. Lukašenką suklastojus balsavimą ir reikalauja jo atsistatydinti, kad būtų galima surengti naujus rinkimus.
65-erių A. Lukašenka, Baltarusiją geležiniu kumščiu valdantis 26 metus, teigia laimėjęs rinkimus su 80 proc. balsų.
S. Cichanouskaja antradienį išvyko iš šalies į kaimyninę Lietuvą, sąjungininkams tvirtinant, kad ji patyrė spaudimą iš valdžios.
Ji taip pat reikalauja, kad valdžios institucijos būtų patrauktos atsakomybėn už susidorojimą, kai policija protestuotojams išvaikyti naudojo gumines kulkas, kurtinamąsias granatas ir, bent vienu atveju, tikrus šovinius. Sulaikyta mažiausiai 6 700 žmonių, šimtai sužeista.
Pareigūnai patvirtino dvi mirtis per neramumus. Vienas jų, A. Taraikovskis, jų teigimu, žuvo, kai protesto metu jo rankose detonavo sprogstamasis įtaisas, o kitas vyras mirė sulaikytas pietrytiniame Gomelio mieste.
Sankcijos ir raginimai rengti naujus rinkimus
Penktadienį valdžia pradėjo šimtų areštuotų asmenų paleidimą. Daugelis jų dalijosi siaubingais pasakojimais apie sumušimus ir kankinimus.
Europos Sąjungos ministrai, reaguodami į susidorojimą po rinkimų, sutarė sudaryti sąrašą, kam Baltarusijoje bus taikomos naujos sankcijos.
Lietuvos, Estijos ir Latvijos vadovai šeštadienį pasmerkė susidorojimą ir paragino surengti naujus rinkimus.
A. Lukašenka savo ruožtu demonstrantus vadino užsienio kontroliuojamomis „avimis“ ir „nusikalstamą praeitį turinčiais žmonėmis, kurie dabar yra bedarbiai“, ir nekart kaltino užsienio vyriausybes planavus jį išversti iš posto.
S. Cichanouskaja penktadienį paskelbė apie kuriamą Koordinavimo tarybą, siekiant užtikrinti valdžios perdavimą. Ji paprašė užsienio vyriausybių „padėti mums organizuoti dialogą su Baltarusijos valdžia“.
Ji pareikalavo valdžios išlaisvinti visus sulaikytus asmenis, pašalinti iš gatvių saugumo pajėgas ir pradėti baudžiamąsias bylas prieš tuos, kurie liepė susidoroti su protestuotojais.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
„Mercedes-Benz“ visame pasaulyje atšaukia apie 261 tūkst. visureigių
Vokietijos automobilių gamintojas „Mercedes-Benz“ dėl su programine įranga susijusios problemos visame pasaulyje atšaukė apie 261 tūkst. transporto priemonių. ...
-
Pareigūnas: Ukrainos ginkluotosios pajėgos šiandien turi daugiau lėktuvų negu 2022 metais
Ukrainos ginkluotųjų pajėgų Oro pajėgų vadovybės atstovas majoras Ilja Jevlašas patvirtino informaciją, kad nuo okupantų rusų invazijos pradžios Ukrainos ginkluotųjų pajėgų Oro pajėgų lėktuvų skaičius padidėjo. ...
-
Žiniasklaida: Nyderlandų princesė dėl grėsmės savo saugumui buvo persikėlusi į Ispaniją
Nyderlandų sosto įpėdinė princesė Catharina-Amalia (Katarina Amalija) dėl grėsmės savo saugumui buvo persikėlusi į Ispaniją, pranešė vietos žiniasklaida. ...
-
E. Macronas: ES ir jos Vakarų sąjungininkės privalo išplėsti sankcijas Iranui
Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas (Emaniuelis Makronas) trečiadienį pareiškė, kad po praėjusį savaitgalį įvykusios Irano atakos prieš Izraelį Europos Sąjunga ir jos Vakarų sąjungininkės turi išplėsti sankcijas Teher...
-
O. Scholzas ragina kitus ES lyderius siųsti Ukrainai oro gynybos priemones
Vokietijos kancleris Olafas Scholzas (Olafas Šolcas) trečiadienį paragino kitus Europos Sąjungos lyderius pasekti Berlyno pavyzdžiu ir nusiųsti su Rusijos invazija kovojančiai Ukrainai daugiau oro gynybos sistemų „Patriot“. ...
-
ES institucija: „Meta“ neturėtų versti naudotojų mokėti už privatumą
Europos Sąjungos centrinė duomenų reguliavimo institucija EDAV trečiadienį pareiškė, kad tokių socialinių tinklų kaip „Facebook“ savininkė „Meta“ siūlydama prenumeratas be reklamų neturi versti naudotojų mokėti už ...
-
Estijos premjerė: jei Vakarai atrėmė smūgį Izraeliui, gali tai daryti ir Ukrainoje
Vakarų kariuomenės padėjo Izraeliui atremti didžiulę Irano raketų ir dronų ataką, tad kodėl to nedaryti ir Ukrainai, trečiadienį prieš Europos Sąjungos lyderių derybas sakė Estijos ministrė pirmininkė. ...
-
J. Bidenas sako, kad nėra jokio prekybos karo su Kinija1
JAV prezidentas Joe Bidenas trečiadienį pareiškė, kad nėra jokio prekybos karo su Kinija, nors paragino patrigubinti muitus plienui ir aliuminiui. ...
-
D. Trumpas Niujorke vakarieniaus su Lenkijos prezidentu2
Donaldas Trumpas trečiadienį Niujorke vakarieniaus su Lenkijos prezidentu Andrzejumi Duda, naujienų agentūrą AFP informavo buvusio JAV prezidento perrinkimo kampanija. ...
-
Pirmininkas: JAV Atstovų rūmai šeštadienį balsuos dėl karinės pagalbos Ukrainai ir Izraeliui
Trečiadienį Atstovų rūmų respublikonų lyderis pareiškė, kad šeštadienį bus balsuojama dėl jo pasiūlymo atnaujinti ilgai atidėliotą JAV karinę pagalbą Ukrainai ir Izraeliui. ...