- BNS inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
JAV prezidentas Donaldas Trumpas (Donaldas Trampas) tikisi, kad NATO narės realios pažangos pasieks iki šių metų pabaigos ir padidins savo išlaidas gynybai iki sutarto Aljanse lygio, pareiškė pirmadienį JAV viceprezidentas Mike'as Pence'as (Maikas Pensas).
„Prezidentas ir Amerikos žmonės tikisi, kad mūsų sąjungininkės laikysis savo žodžio ir darys daugiau dėl mūsų bendros gynybos... Prezidentas tikisi realios pažangos iki 2017-ųjų pabaigos“, – sakė jis.
„Jei turite planą tai pasiekti, mūsų Aljansas nori, kad jį pagreitintumėte, – sakė M.Pence‘as. – Jei dar neturite plano – tai mano žodžiai, ne jo – turėkit. Atėjo metas darbams, o ne kalboms.“
NATO lyderiai, sukrėsti Rusijos intervencijos į Ukrainą, 2014 metais nusprendė padidinti savo gynybai skiriamas lėšas iki dviejų procentų nuo bendrojo vidaus produkto, tačiau pažangos nuo to laiko padaryta nedaug.
D.Trumpas per savo kampaniją ne kartą perspėjo, kad NATO sąjungininkės nebeturėtų tikėtis nemokamos pagalbos, o M.Pence'as po derybų su Aljanso vadovu Jensu Stoltenbergu tai pakartojo dar kartą.
JAV gynybos sekretorius Jamesas Mattisas (Džeimsas Matisas) taip pat išreiškė panašią mintį per NATO gynybos ministrų susitikimą praėjusią savaitę. Jis sakė, kad Vašingtonas „mažins savo įsipareigojimus“ Aljansui, jeigu narės nedidins savo finansinio indėlio.
D.Trumpas praėjusią savaitę į Europą išsiuntė M.Pence'ą, J.Mattisą ir JAV valstybės sekretorių Rexą Tillersoną (Reksą Tilersoną), kad šie nuramintų sunerimusius sąjungininkus ir užtikrintų juos, jog naujoji administracija tęs jau beveik septynis dešimtmečius vykdytą transatlantinę politiką, ir bus laikomasi įsipareigojimų Europos saugumui, kylant grėsmėms iš vis agresyvesnės Rusijos.
Tačiau jie į Europą taip pat atnešė ir tą žinią, kad sąjungininkės privalo atlikti savo vaidmenį iki galo, antraip to įsipareigojimo nebebus laikomasi.
„Amerika savo vaidmenį atliks, tačiau Europos gynybai reikia tokio paties kaip mūsų įsipareigojimo iš Europos pusės“, – pirmadienį sakė M.Pence‘as.
Tuo tarpu J.Stoltenbergas pabrėžė, kad bus laikomasi įsipareigojimo gynybai skirti du procentus BVP, ir teigė, kad šis klausimas yra „ypatingos svarbos“. Jis taip pat pasveikino Vašingtono perduotą žinutę.
Lig šiol iš 28 NATO narių tik Jungtinės Valstijos, Didžioji Britanija, Lenkija, Graikija ir Estija laikosi dviejų procentų BVP lygio.
Tiesa, šis lygis vertinamas prieštaringai: jo kritikai sako, kad aklai siekiant šių dviejų procentų, ignoruojamas kai kurių šalių kitokio pobūdžio indėlis, pavyzdžiui Prancūzija ir Britanija kovos su terorizmu operacijas vykdo savo sąskaita.
Be to, jeigu Vokietija laikytųsi nurodyto lygio, tai reikštų, kad Berlynas savo karinį biudžetą turėtų padidinti 30 mln. eurų iki maždaug 70 mln. eurų.
Tada Vokietijai tektų didžiausios Europoje karinės išlaidos, o tai, anot diplomatinių šaltinių, priverstų kai kurias Vokietijos kaimynes sunerimti.
Šiuo metu Vokietijos karinės išlaidos sudaro 1,2 proc. BVP, kai JAV išlaidos siekia 3,6 proc. ir sudaro 70 proc. viso NATO biudžeto.
NAUJAUSI KOMENTARAI
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Žiniasklaida: JAV tenka 70 proc. užsienietiškų detalių, rastų Rusijos raketose2
Rusijos raketose, kuriomis priešas atakuoja Ukrainą, randama užsienietiškų komponentų. 70 proc. šių detalių tenka JAV kompanijoms. ...
-
Žvalgybos atstovas pakomentavo mėginimą pasikėsinti į V. Zelenskį
Ukrainos gynybos ministerijos Vyriausiosios žvalgybos valdybos atstovas Andrijus Jusovas mano, jog dar vienas mėginimas pasikėsinti į Ukrainos prezidento gyvybę rodo, kad priešas griebiasi metodų, kurie yra už tradicinio karo supratimo ribų. ...
-
A. Blinkenas: JAV neįsitraukusios į jokią puolamąją operaciją3
Jungtinės Valstijos „nėra įsitraukusios į jokią puolamąją operaciją“, penktadienį pareiškė amerikiečių valstybės sekretorius Antony Blinkenas (Entonis Blinkenas), pasirodžius pranešimams, kad Izraelis sudavė atsakomųj...
-
EK vadovė: V. Putinas atsigręžė į migraciją siekdamas destabilizuoti Suomiją2
Europos Komisijos vadovė Ursula von der Leyen (Urzula fon der Lajen) penktadienį sakė, kad Rusija savo hibridines atakas dabar orientuoja į kaimyninę Suomiją, pasitelkdama migrantus ir siekdama destabilizuoti šią šalį. ...
-
G-7 ragina stabdyti eskalavimą Viduriniuose Rytuose2
Didžiojo septyneto (G-7) grupės šalių užsienio reikalų ministrai penktadienį paragino visus dėti pastangas, kad būtų išvengta tolesnės eskalacijos Viduriniuose Rytuose, pasirodžius pranešimams, kad Izraelis sudavė atsakomųjų ...
-
Po pranešimo apie smūgį Iranui ES vadovė paragino šalis susilaikyti nuo tolesnių veiksmų2
Penktadienį, po pranešimų, kad Izraelis sudavė smūgį Iranui, Europos Komisijos vadovė Ursula von der Leyen paragino susilaikyti, kad būtų išvengta tolesnio eskalavimo Artimuosiuose Rytuose. ...
-
Izraelio ministras, užsiminęs, kad už sprogimų Irane stovi Izraelis, sulaukė pasmerkimo
Izraelio kraštutinių dešiniųjų nacionalinio saugumo ministras Itamaras Ben-Gviras, penktadienį pareiškęs, kad už Iraną sukrėtusių sprogimų stovi Izraelis, sulaukė griežtos kritikos, kad kenkia žydų valstybės strategijai prie...
-
Latvijos užsienio reikalų ministre patvirtinta B. Bražė1
Latvijos diplomatė Baiba Bražė penktadienį tvirta balsų dauguma Saeimos buvo patvirtinta naująja šalies užsienio reikalų ministre. ...
-
Latvijos moksleiviai turės galimybę nesimokyti rusų kaip antrosios užsienio kalbos1
Latvijos Saeima ketvirtadienį per antrąjį svarstymą pritarė Švietimo įstatymo pataisoms, kurios leis moksleiviams nesimokyti rusų kalbos kaip antrosios užsienio kalbos. ...
-
D. Trumpas: Europa turėtų suteikti Ukrainai daugiau pagalbos
Donaldas Trumpas (Donaldas Trampas) ketvirtadienį, likus kelioms dienoms iki planuojamo Jungtinių Valstijų įstatymų leidėjų balsavimo dėl ilgai atidėlioto 61 mlrd. dolerių (57 mlrd. eurų) pagalbos paketo karo draskomai šaliai, pareišk...