M. Saakašvilio karjera – nuo aukštosios politikos iki bandymo nušokti nuo stogo

Dar prieš kelerius metus buvo neįmanoma įsivaizduoti, kad buvęs Gruzijos prezidentas Michailas Saakašvilis, žibėjęs tarp pasaulinės politikos žvaigždžių, kėsinsis Kijeve nušokti nuo aštuonių aukštų namo stogo, bandydamas išvengti arešto. Kas atsitiko ir kas lėmė tokius šio garsaus politiko karjeros viražus?

LRT.lt kalbėjosi su žinomu Ukrainos rašytoju, vertėju, publicistu ir visuomenės veikėju Andrejumi Kurkovu.

– Kaip jums atrodo, kas lėmė, kad buvęs Gruzijos prezidentas M. Saakašvilis, praradęs savo tėvynės, o neseniai – ir Ukrainos pilietybę, Kijeve jau renčia naują Maidaną? 

– Mano galva, sprendimas atimti iš jo Ukrainos pilietybę buvo grubi politinė klaida. Dabar jis kovoja prieš Ukrainos prezidentą Petro Porošenką ir dėl to kenčia ne tik pastarasis, bet ir visa Ukraina, nes visa tai, kas šiuo metu vyksta, panašu ir į cirką, ir į farsą.

Sprendimas atimti iš jo Ukrainos pilietybę buvo grubi politinė klaida.

Iš esmės tie, kurie palaiko M. Saakašvilį, juo naudojasi tam, kad būtų pradėtos klibinti Ukrainos valdžios kėdės. Be to, pasirodė, kad pati valdžia silpna. Matyt, tarpusavyje konfliktuoja. Greičiausiai vyriausybei šitas M. Saakašvilio cirkas taip pat labai naudingas.

– Galvoje netelpa, kas atsitiko M. Saakašviliui, atrodytų, dar visai neseniai laikytam rimtu politiku, kad jis grasino net nušokti nuo stogo? Kažin, ar pasaulio politikos istorijoje yra buvę panašių atvejų?

– Ko gero, jis prarado realybės suvokimo jausmą. O tokią būseną galėjo lemti neviltis dėl savo esamos situacijos. Juk jis tik Ukrainoje dar gali jaustis kam nors reikalingas.

Šiuo metu M. Saakašvilis – žmogus be jokio paso. Bijo, kad nebūtų deportuotas į Gruziją, nors drįsčiau manyti, kad jam duris atvertų ir JAV, ir Europos Sąjunga.

– Tačiau juk jis neseniai iš Lenkijos nelegaliai veržte įsiveržė į Ukrainą.

– Tada jį palaikė buvusi premjerė Julija Tymošenko. Jis buvo jai reikalingas kaip taranas nustumiant iš posto P. Porošenką, išprovokuojant priešlaikinius parlamento rinkimus, o po to – ir prezidento rinkimus.

Bet pamačiusi, kad M. Saakašvilis – nevaldomas, J. Tymošenko atsitraukė. Ir dabar tas nevaldomas M. Saakašvilis siekia destabilizuoti situaciją Ukrainoje. Jo renčiamas Maidanas prie parlamento nežinia už kieno pinigus kenkia ir tarptautiniam Ukrainos įvaizdžiui, ir jos vidaus gyvenimui.

– M. Saakašviliui mesti kaltinimai, esą jis gavęs iš Rusijos pusę milijono JAV dolerių ir dabar tuos pinigus naudoja savo revoliucijai. Ar tai, jūsų manymu, galėtų būti tiesa?

– Sunku būtų tuo patikėti, tačiau iš kažkur jis pinigų gauna. Kita vertus, kai jis vakar žurnalistams aiškino, esą jį šelpia vis dar dirbančios mama ir močiutė, tai tik sustiprino įtarimus, kad jį galėtų finansuoti Maskvos milijonierius Sergejus Kurčenka.

Kai jis vakar žurnalistams aiškino, esą jį šelpia vis dar dirbančios mama ir močiutė, tai tik sustiprino įtarimus, kad jį galėtų finansuoti Maskvos milijonierius Sergejus Kurčenka.

– Kas tie žmonės, kurie jį palaiko ir globoja Kijeve? Jų gi – tikrai nemažai.

– Tie, kurie buriasi Maidane – profesionalūs revoliucionieriai, dalyvaujantys tokiose akcijose už pinigus. Tačiau neabejotinai toje minioje yra žmonių iš įvairių Ukrainos regionų, kurie nepatenkinti ir vietine, ir šalies valdžiomis. Yra ir tokių, kurie galvoja, kad kartu su M. Saakašviliu ateis į politiką, o sykiu – ir į parlamentą. Bet tokių neturėtų būti daug. Jie – tiesiog revoliucionieriai oportunistai.

– Ar tarp M. Saakašvilio šalininkų galėtų būti P. Porošenkos priešų, dirbančių vyriausybėje bei kitose valstybės institucijoje?

– Ir tokių turėtų būti nemažai – bet koks P. Porošenkos priešas gali tapti potencialiu M. Saakašvilio sąjungininku. Tačiau šiandien visoje žiniasklaidoje pagrindinis P. Porošenkos priešas – M. Saakašvilis.

– Sunku būtų patikėti tuo, kad panorėjęs P. Porošenka negalėtų M. Saakašvilio išlydėti pro Ukrainos sieną nebegrįžtamai.

– Taip. Kita vertus, situacija Ukrainos vyriausybėje – ne visai naudinga P. Porošenkai. Akivaizdu, kad tarp jo ir vidaus reikalų ministro Arseno Avakovo yra kažkoks rimtas konfliktas.

Ministro valdžioje – šalies policija, o jo sūnaus atžvilgiu pradėtas ikiteisminis tyrimas. Kai kurie apžvalgininkai mano, kad būtent A. Avakovo dėka policija nesiima griežtų veiksmų prieš M. Saakašvilį, kuriam irgi pradėtas ikiteisminis tyrimas, nes juk jis kartu su šimtais savo šalininkų pažeidė įstatymus, neteisėtai kirsdamas Ukrainos sieną.

Už tai M. Saakašviliui buvo skirta juokinga 100 eurų bauda. Tai tik įrodo, kad arba valdžia nežino, kaip jį pažaboti, arba bijo su juo kovoti.

A. Kurkovas, V. Radžiūno (lrt.lt) nuotr.

– Tai gal jis turi kokios nors kompromituojančios Ukrainos valdžią informacijos?

– Nemanau. Jis gi, būdamas Odesos gubernatoriumi, kovojo su miesto meru Henadijum Truchanovu, kuris yra P. Porošenkos  priešininkas, nes pateko į valdžią su Regionų partija. O jos lyderiu buvo iš Ukrainos į Rusiją pabėgęs buvęs prezidentas Viktoras Janukovyčius.

Kovojo Odesoje M. Saakašvilis ir su buvusiu Vyriausiosios rinkimų komisijos pirmininku Sergejumi Kivalovu, kuris kažkada rinkėjų balsus suskaičiavo V. Janukovyčiaus naudai.

Jeigu M. Saakašvilis iš tikrųjų būtų turėjęs kokios nors P. Porošenką ar jo aplinką kompromituojančios informacijos, jis jau seniai būtų ją paviešinęs.

– Tai kokios gi juodos katės perbėgo tarp M. Saakašvilio ir P. Porošenkos, kad jie dabar – mirtini priešai?

– Nesantaika tarp jų prasidėjo, kai M. Saakašvilis dirbo Odesos gubernatoriumi.

– Bet juk į šį postą jį paskyrė būtent P. Porošenka.

– Tik nežinia, ar savo noru? O gal taip pasielgti jam rekomendavo politiniai ir finansiniai Ukrainos rėmėjai iš Vakarų?

Tačiau M. Saakašvilis galėjo pradėti prieš P. Porošenką maištauti dėl to, kad jo planai Odesoje ir jos srityje buvo milžiniški, o pinigų iš vyriausybės jis gaudavo labai nedaug.

M. Saakašvilis žmonėms žadėjo beveik akimirksniu sutvarkyti Odesos srities kelius, kurie neremontuoti nuo 1991 m., bet pinigų tam vis negaudavo. Todėl gyventojų akyse jis pradėjo rodytis kaip populistas, o ne kaip žmogus, kuris iš tikrųjų kažką realaus galėtų nuveikti.

Populistu jis buvo ir tapęs Gruzijos prezidentu, bet tada jis turėjo stiprią komandą, o Odesoje jis savo komandos neturėjo, neskaitant kelių iš Gruzijos prisikviestų žmonių. Tačiau ir jie nesugebėjo Odesos srities problemų išjudinti iš mirties taško.

– Ką darytų M. Saakašvilis, jei jo Maidanas Ukrainoje patirs nesėkmę? Kur jis dėtųsi, neturėdamas jokio paso?

– Greičiausiai jį priglaustų JAV. Bet šiandien jau aišku viena – Ukraina yra jo politinės karjeros pabaiga. Kitaip tariant, peržengęs Ukrainos sieną, jis nustos būti politiku. Nebent galės skaityti paskaitas, tačiau kažin, ar jos domins Amerikos arba Europos publiką.

Kiek žinau, JAV pilietybės M. Saakašvilis neturi, bet aukštuose politikos sluoksniuose ten turi daug pažįstamų, kurie greičiausiai parūpintų reikiamus dokumentus, leidžiančius apsigyventi Amerikoje.

– Šalia M. Saakašvilio nuolatos matoma jo žmona Sandra Elisabeth Roelofs, kuri yra Nyderlandų pilietė. Ar jis ja galėtų naudotis kaip skydu? Juk ji Ukrainoje – užsienietė.

– Tuo net neabejoju. Pažįstu ją asmeniškai. Ji – tikra europietė ir krištolinės sąžinės žmogus. Nenorėčiau šiuo atveju komentuoti jų tarpusavio santykių. Manau, kad jos gyvenimas nebuvo lengvas nuo pat pirmos santuokos su M. Saakašviliu dienos, tačiau tikiu, kad Sandra jam nuoširdžiai nori padėti.

Taip pat manyčiau, kad jos nuolatinį buvimą šalia vyro lemia ir tai, kad ji, kaip užsienietė, gali tiesiog būti tvirtu skydu. Juk kažin, ar teisėsaugininkai išdrįstų imtis prieš ją kokių nors veiksmų.



NAUJAUSI KOMENTARAI

Galerijos

Daugiau straipsnių