- LRT.lt
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Albanija gali sutikti priimti prieglobsčio Europos Sąjungoje prašytojų centrus, praneša Vokietijos visuomeninis transliuotojas „Deutsche Welle“. Jo teigimu, toks susitarimas nuramintų griežtos linijos besilaikantį Vokietijos vidaus reikalų ministrą Horstą Seehoferį ir padėtų valdžioje likti kanclerei Angelai Merkel. Susitarimas esą būtų naudingas ir narystės ES siekiančiai Albanijai.
Europos Vadovų Tarybos prezidentas Donaldas Truskas ir Austrijos kancleris Sebastianas Kurzas neseniai pasiūlė įkurti priėmimo centrus Europoje, bet už ES teritorijos ribų.
Pasak „Deutsche Welle“, laikina priėmimo šalimi prieglobsčio prašytojams, siekiantiems pateikti į ES, gali tapti Albanija.
Austrijos vyriausybės atstovas spaudai Peteris Launsky-Tieffenthalis „Deutsche Welle“ sakė, kad derybos dėl tokių centrų iš tikrųjų vyksta su Albanija ir kitomis šalimis. Tačiau Endrri Fuga, kuris patarinėja Albanijos premjerui Edi Ramai ir vadovauja vyriausybės komunikacijos departamentui, tokias derybas vykstant neigė.
Tuo metu Albanijos opozicija įtaria, kad vyriausybė nori atidaryti tokius centrus, kad pagreitintų šalies stojimo į ES procesą.
Kodėl Albanijos variantas ES tiktų?
Albanija yra palei vadinamąjį Balkanų migracijos kelią ir prie Viduržemio jūros, per kurią atvyksta dauguma prieglobsčio prašytojų. Dureso uostas yra pajėgus užregistruoti ir apgyvendinti didelį skaičių asmenų. Iš Albanijos asmenys, kurie neturi teisės į prieglobstį, galėtų būti grąžinami į tėvynę, o tie, kuriems gali būti suteiktas prieglobstis, būtų perkeliami į ES šalis.
Albanijos premjeras E. Rama ir Austrijos kancleris S. Kurzas, Reuters/Scanpix nuotr.
Albanija, žvelgiant iš ES perspektyvos, turi keletą privalumų. Ji nėra bloko šalis ir tai reiškia, kad Šengeno taisyklės, garantuojančios atviras sienas, netaikomos. Albanijai taip pat negalioja ES Dublino susitarimas, nustatantis prieglobsčio proceso gaires. Tačiau ji yra NATO narė ir čia yra įsteigtas NATO kovos su terorizmu centras. Be to, šiaurinė Albanijos dalis yra labai kalnuota ir tai yra natūrali siena su ES teritorija.
Ar Albanija pasirengusi?
Albanija turi daug patirties apgyvendindama ir rūpindamasi migrantais. Ji priglaudė apie 1 mln. kosoviečių per 1998–1999 m. Balkanų karus. Be to, atsižvelgdama į pabėgėlių antplūdį į Europą 2015 m., Albanija stipriai padidino savo pajėgumus priimti migrantus. Anot Neveno Crvenkovičiaus, JT pabėgėlių agentūros atstovo spaudai Pietryčių Europai, 2017 m. Albanija šiuos pajėgumus padvigubino.
Tačiau ligi šiol priėmimo centrai lieka iš esmės nenaudojami. Anot Albanijos žiniasklaidos, šalyje dabar priglausti tik keli tūkstančiai prieglobsčio prašytojų.
Albanijos vidaus reikalų ministras Fatmiras Xhafajis šią savaitę keliauja po Europos sostines, tarp dvišalių susitikimų klausimų yra ir migracija.
Kas ką laimėtų?
Po savo paskutinio susitikimo su Austrijos kancleriu S. Kurzu Vokietijos vidaus reikalų ministras H. Seehoferas sakė, kad jis remia idėją steigti centrus už ES teritorijos.
Tad galimas susitarimas su Albanija galėtų sumažinti įtampą tarp kanclerės A. Merkel ir H. Seehoferio.
A. Merkel ir H. Seehoferis, AFP/scanpix nuotr.
H. Seehoferis vadovauja Bavarijos Krikščionių socialinei sąjungai (CSU), o A. Merkel – Krikščionių demokratų sąjungai (CDU). Abi šios partijos yra suformavusios bloką ir frakciją parlamente. CDU ir CSU sąjungai ir pačiai koalicijai pastaruoju metu iškilusi grėsmė, nes A. Merkel ir H. Seehoferis negali susitarti dėl pabėgėlių.
H. Seehoferis žada, kad Vokietija priims savo sprendimą dėl migrantų, jei kanclerei Angelai Merkel nepavyks pasiekti visos Europos konsensuso. A. Merkel prieštarauja tokiam vienašališkam sprendiniui ir nori visos Europos priemonių.
H. Seehoferio Krikščionių socialinei sąjungai toks susitarimas būtų naudingas prieš artėjančius Bavarijos žemės rinkimus, kuriuose ji bandys atremti kraštutinės dešinės „Alternatyvą Vokietijai“. O Vokietijos koalicinė vyriausybė atgautų stabilumą.
Albanija, anot „Deutsche Welle“, taip pat gautų naudos iš tokios susitarimo. Atidarydama ES priėmimo centrus, ji galėtų įgyti palankumo iš bloko konservatyvių jėgų, kurios skeptiškai žiūri į derybas su Albanija dėl jos narystės ES.
NAUJAUSI KOMENTARAI
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Beveik 1,5 mln. eurų per tris dienas: slovakai renka pinigus Ukrainai1
Kelios Slovakijos organizacijos pradėjo lėšų rinkimo kampaniją „Amunicija Ukrainai“, per tris dienas surinkta beveik 1,5 mln. eurų. ...
-
V. Zelenskis susitiko su žydų organizacijų atstovais2
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis susitiko su judėjų organizacijų atstovais ir žydų mokyklos mokiniais ir padėkojo visai žydų bendruomenei už paramą Ukrainai kovoje už laisvę. ...
-
Šveicarija nepritaria prisijungimui prie darbo grupės Rusijos oligarchų pinigams susekti1
Šveicarijos parlamentarai trečiadienį atmetė pasiūlymą, kad jų šalis prisijungtų prie Didžiojo septyneto (G-7) darbo grupės rusų oligarchų pinigams susekti ir areštuoti po Rusijos invazijos į Ukrainą. ...
-
O. Scholzas tikisi NATO šalyse rasti Ukrainai šešias „Patriot“ sistemas
Vokietijos kancleris Olafas Scholzas pareiškė, jog Berlynas deda pastangas, kad „NATO kontekste“ Ukrainai būtų surastos šešios „Patriot“ oro gynybos sistemos, be tos, kurią Vokietija jau pažadėjo perduoti Kyji...
-
„Google“ atleido 28 darbuotojus, protestavusius dėl įmonės sutarties su Izraeliu
Po trikdančio sėdimojo protesto dėl „Google“ sutarties su Izraelio vyriausybe šis technologijų milžinas atleido 28 darbuotojus, ketvirtadienį pranešė „Google“ atstovas. ...
-
Lenkijoje sulaikytas vyras, įtariamas padėjęs Rusijai planuoti pasikėsinimą į V. Zelenskį4
Lenkijoje sulaikytas vyras, įtariamas padėjęs Rusijos žvalgybos tarnyboms planuoti pasikėsinimą į Ukrainos prezidentą Volodymyrą Zelenskį, ketvirtadienį pranešė lenkų ir ukrainiečių prokurorai. ...
-
NATO vadovas: Ukrainai skubiai reikalinga oro gynyba
Ketvirtadienį NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas per Didžiojo septyneto (G7) užsienio reikalų ministrų susitikimą Italijos Kaprio saloje pareiškė, kad Ukrainai „skubiai ir būtinai reikia daugiau oro gynybos“. ...
-
JT vadovas perspėja: Viduriniai Rytai atsidūrė ant plataus regioninio konflikto slenksčio3
Jungtinių Tautų generalinis sekretorius Antonio Guterresas (Antoniju Guterišas) ketvirtadienį nupiešė niūrų padėties Viduriniuose Rytuose vaizdą, perspėdamas, kad dėl karo Gazos Ruože ir Irano išpuolio prieš Izraelį kyla...
-
E. Macronas penktadienį Paryžiuje surengs derybas su Libano premjeru ir kariuomenės vadu
Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas (Emaniuelis Makronas) penktadienį Paryžiuje susitiks su Libano ministru pirmininku Najibu Mikati (Nadžibu Mikačiu) ir kariuomenės vadu Josephu Aounu (Džozefu Aunu), skelbia prezidentūra. ...
-
Žurnalas „Time“ įtraukė J. Navalnają į įtakingiausių pasaulio žmonių sąrašą9
JAV žurnalas „Time“ įtraukė kalėjime mirusio Rusijos opozicijos politiko Aleksejaus Navalno našlę Juliją Navalnają į įtakingiausių pasaulio žmonių sąrašą ir paskelbė pirmą išsamų jos interviu, rašo rus...