- BNS inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Vokietijos kanclerės Angelos Merkel Krikščionių demokratų sąjunga (CDU), jos partnerė Bavarijoje Krikščionių socialinė sąjunga (CSU) ir Socialdemokratų partija (SPD) sudarė sutartį dėl „didžiosios koalicijos“ atnaujinimo, nutraukdamos ištisus mėnesius didžiausią Europos ekonomiką kausčiusią politinę nežinią.
Pateikiame svarbiausius punktus iš 177 puslapių koalicijos sutarties, kuri turėtų tapti naujosios vyriausybės politikos kelio gairėmis.
Peržiūrėjimas po pusės kadencijos
SPD lyderiui Martinui Schulzui (Martinui Šulcui) pavyko prastumti reikalavimą, kad po dvejų metų – vyriausybei išdirbus pusę savo kadencijos – aljansas būtų peržiūrėtas.
M. Schulzas tikisi, kad koalicijos pakartotinas įvertinimas kadencijos viduryje, toks nebuvo numatytas dviejose ankstesnėse partijų koalicijos sutartyse, padės geriau „parduoti“ šį susitarimą 460 tūkst. SPD narių, kurie tars paskutinį žodį dėl šios sutarties artėjančiame referendume.
Jeigu sutartis nebus patvirtinta, A. Merkel lauks nauji rinkimai arba nepavydėtinas vadovavimas nestabiliai mažumos vyriausybei.
Europa
Koalicijos sutartyje daug dėmesio skiriama Europai. Partijos susitarė remti ambicingus Prancūzijos prezidento Emmanuelio Macrono (Emanuelio Makrono) ES reformų planus, kurie turėtų suteikti bendrijai „naujos pradžios“ galimybę.
Partijos susitarė stiprinti ES užsienio ir gynybos politiką, išreiškė ryžtą padidinti Vokietijos indėlį į Europos Sąjungos biudžetą.
Jos taip pat įsipareigojo siekti „artimos partnerystės su Prancūzija, nuosekliai stiprinti ir reformuoti euro zoną taip, kad euras galėtų geriau išsilaikyti per pasaulines krizes“.
Koalicijos partnerės išreiškė paramą Europos valiutos fondui (EVF), kuris galėtų teikti paskolas krizės ištiktoms šalims, tačiau labai atsargiai palaikė E. Macrono euro zonos investicinio biudžeto idėją, kuri, kaip baiminasi Berlynas, virstų Vokietijos lėšų perkėlimu į sunkumų ištiktas ekonomikas.
Dokumente nepaminėtas E. Macrono prieštaringai vertinamas siūlymas įsteigti euro zonos finansų ministro postą.
Išlaidų planai
Turėdama turtingą valstybės iždą Vokietija planuoja padidinti valstybines investicijas, tačiau išlaikyti subalansuotą biudžetą ir susilaikyti nuo mokesčių didinimo.
Turėdamos maždaug 45 mlrd. eurų biudžetą abi stovyklos susitarė vykdyti pensijų sistemos reformą, skatinti skaitmeninių technologijų diegimą ir gerinti švietimą, skiriant daugiau federalinių lėšų regionų švietimo sistemoms.
SPD pavyko užsitikrinti nuolaidų socialinės rūpybos srityje. Sutartyje minima teisingesnė valstybinė ir privati sveikatos apsaugos sistema ir vaikų priežiūros sąlygų gerinimas.
Partijos taip pat įsipareigojo palaipsniui nutraukti „solidarumo priemokas“ atsiliekančioms Vokietijos rytinėms žemėms. Šios priemokos buvo įvestos po Vokietijos suvienijimo 1990 metais.
Energetikos ir klimato srityse koalicijos narės oficialiai susitarė laikytis Vokietijos plano mažinti išmetamo anglies dvideginio kiekį ir galbūt net anksčiau numatyto laiko pasiekti 2020 metams užsibrėžtą tikslą.
Pabėgėliai
Koalicijos narės susitarė riboti atvykstančių pabėgėlių ir migrantų skaičių – nuo 2015 metų į Vokietiją atvyko daugiau nei milijonas prieglobsčio prašytojų.
Toks masinis atvykėlių antplūdis lėmė, kad prieš imigrantus nusistačiusi ultradešiniųjų partija „Alternatyva Vokietijai“ (AfD) surinko beveik 13 procentų balsų rugsėjo mėnesio rinkimuose ir nuviliojo milijonus rinkėjų nuo kitų partijų.
Remiantis koalicijos sutartimi, Vokietija sieks riboti kasmetinį prieglobsčio siekiančių žmonių priėmimą iki maždaug 200 tūkst. žmonių. Toks buvo senas SCU reikalavimas.
Vokietija taip leis kai kuriems laikiną pabėgėlio statusą turintiems asmenims nuo rugpjūčio pasikviesti savo šeimos narius, tačiau tokių į šalį atvykstančių šeimos narių skaičius per mėnesį negalės viršyti 1 tūkstančio.
Berlynas taip pat svarstys papildomus „negandų atvejus“, kurie bus apibrėžti atskirai.
NATO
Partijos pakartojo savo įsipareigojimus NATO ir įsipareigojo siekti glaudesnio bendradarbiavimo tarp karinio aljanso ir bloko.
Tačiau susitarime neminimas Vokietijos išlaidų gynybai didinimas, kurio reikalavo JAV prezidentas Donaldas Trumpas (Donaldas Trampas).
Vis tik partijos pažadėjo „tinkamai prisidėti“ prie NATO gynybos ir atgrasymo pajėgų išsaugojimo.
Iš pažiūros, tokia pozicija gali būti nuolaida socialdemokratams, kurie iš esmės priešinasi NATO reikalavimui didinti išlaidas gynybai iki mažiausiai 2 proc. šalies BVP.
NAUJAUSI KOMENTARAI
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Kremlius: V. Putinas neplanuoja aplankyti išpuolio Pamaskvėje aukų1
Kremlius ketvirtadienį nedavė jokių ženklų, kad Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas planuoja aplankyti praėjusį penktadienį koncertų salėje Pamaskvėje įvykdyto išpuolio, per kurį žuvo 143 žmonės, šeimų narius. ...
-
Latvijos gynybos ministras: NATO yra šalies saugumo garantas
Latvijos gynybos ministras Andris Sprūdas savo šalies narystę NATO pavadino „vienu didžiausių pasiekimų“ nuo nepriklausomybės atgavimo 1991 m. ...
-
J. Biden parašė knygą vaikams apie Baltųjų rūmų katę Willow1
Bidenų šunys patraukė žiniasklaidos dėmesį dėl blogo elgesio, tačiau „pirmoji JAV katė“ Willow nusipelnė knygos. ...
-
Kremlius sveikina G. Schröderio pareiškimą dėl karo Ukrainoje sprendimo
Kremlius pasveikino buvusio Vokietijos kanclerio Gerhardo Schröderio pareiškimą, kad draugiški jo ryšiai su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu galėtų būti naudingi siekiant sprendimo konflikte dėl Ukrainos. Geri konstruktyvūs s...
-
J. Bidenas ir D. Trumpas dalyvauja rinkimų kampanijoje Niujorke
Galingas lėšų rinkimas vienam, žuvusio policijos pareigūno pagerbimas kitam – taip atitinkamai JAV prezidentas Joe Bidenas ir jo pirmtakas Donaldas Trumpas ketvirtadienį ketina dalyvauti rinkimų kampanijoje Niujorke. ...
-
V. Putinas tikina neketinąs pulti Baltijos šalių17
Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas pareiškė neturįs planų pulti NATO valstybių. Nors transatlantinis karinis aljansas nuo Sovietų Sąjungos žlugimo 1991 m. išsiplėtė į rytus Rusijos kryptimi, tačiau Rusija esą neketina pulti jokios...
-
V. Putinas: Rusija rengiasi tam, kad Ukraina netrukus panaudos naikintuvus F-16
Rusija, pasak prezidento Vladimiro Putino, Rusija rengiasi tam, kad Ukraina netrukus gali panaudoti pirmuosius amerikiečių gamybos naikintuvus F-16. Todėl jis įspėjo dėl scenarijaus, kuris esą net nėra diskutuotinas: jei naikintuvai pultų iš ka...
-
Lenkija ir Ukraina surengė derybas dėl ukrainietiškų produktų importo reguliavimo
Lenkijos ministras pirmininkas ketvirtadienį priėmė Ukrainos premjerą ilgai lauktose derybose, kuriomis siekiama sumažinti trintį dėl Ukrainos importuojamų žemės ūkio produktų ir lenkų ūkininkų vykdomų pasienio blokadų. ...
-
Ambasadorė: rusai Estijoje turi daugiau teisių nei Rusijoje2
Estijos ambasadorė Ukrainoje Annely Kolk įsitikinusi, kad daugiausia rusakalbių gyvenamame Estijos mieste Narvoje nėra potencialo prorusiškiems protestams. ...
-
Atsistatydina Latvijos užsienio reikalų ministras K. Karinis
Buvęs Latvijos premjeras, dabartinis šalies užsienio reikalų ministras Krišjanis Karinis žurnalistams pareiškė, kad, kilus skandalui dėl skrydžių, jis balandžio 10 d. atsistatydins iš pareigų. ...