Mirė legendinis Izraelio fotografas D. Rubingeris

„Davidas Rubingeris (trečiadienį) ramiai mirė Jeruzalėje. Šeima nori labai privačių laidotuvių ir gedulo laikotarpio“, – paskelbė Užsienio spaudos asociacija.

1924 metų birželio 24 d. Vienoje gimęs D. Rubingeris 1939-aisiais pabėgo nuo nacių į britų valdytą Palestiną ir per Antrąjį pasaulinį karą tarnavo britų armijos žydų brigadoje.

Savo 2007 metų knygoje „Izraelis pro mano objektyvą: 60 fotožurnalisto metų“ (Israel Through My Lens: Sixty Years As a Photojournalist) jis aprašo, kaip po karinės tarnybos pradėjusį dirbti fotožurnalistu jį priėmė žurnalas „Time-Life“.

Jame jis dirbo 50 metų, nušviesdavo Izraelio karus ir politiką, taip pat augančios žydų valstybės socialinę ir kultūrinę istoriją. Fotografas nukreipdavo objektyvą į žydų imigrantų bangas iš Europos, arabų pasaulio, Rusijos ir Etiopijos.

Jo nuotrauka, kurioje matyti į Raudų sieną senamiestyje Rytų Jeruzalėje žvelgiantys izraeliečių desantininkai, tapo simboliniu Šešių dienų karo atvaizdu.

Bandykite kiekvieną dieną gyventi taip, tarsi ji būtų paskutinė, bet planuokite savo ateitį taip, tarsi rytojų būtų begalė.

1997 metais D. Rubingeris už savo darbus buvo apdovanotas prestižine Izraelio premija.

„Per savo garsią karjerą Rubingeris padarė daugiau kaip pusę milijono nuotraukų, pasakojančių Izraelio valstybės istoriją, – ketvirtadienį rašė dienraštis „Haaretz“. – Rubingerio nuotraukos užfiksavo svarbius Izraelio istorijos momentus ir padėjo apibrėžti jo kolektyvinę sąmonę.“

„Įsirėžusi atsiminimuose“

Izraelio prezidentas Reuvenas Rivlinas pagerbė D. Rubingerio gyvenimą ir darbus.

„Savo fotografijomis Davidas įamžino istoriją (taip), kaip ji bus amžinai įsirėžusi mūsų atsiminimuose“, – sakoma jo pareiškime.

Rubino tarptautinių reikalų studijų centro direktorius Jonathanas Spyeris (Džonatanas Spajeris) sakė, kad D. Rubingeris „sugebėjo priversti žmones truputį aiškiau užčiuopti savo pačių atvaizdą“.

Apie D. Rubingerį – malonų, draugišką žmogų, turėjusį talentą pasakoti istorijas – labai šiltai atsiliepdavo kolegos.

Nors dešimtmečius gyveno Artimųjų Rytų grumtynėse, jis išsaugojo mandagias vienietiškas manieras.

Minėtoje savo knygoje apie savo karjerą jis rašo su kuklumu ir dėkingumu.

„Išgyvenau dešimt karų ir nenukentėjau, išlikau kitose nesuskaičiuojamose labai rizikingose situacijose ir pasiekiau fotografo profesijos piką, su pasauliniu mano darbų pripažinimu, būdamas seniausias žmogus „TIME“, vieno iš didžiausią prestižą turinčių žurnalų pasaulyje, redakcijoje, – rašė jis. – Turėjau asmeninę prieigą prie daugelio pasaulio lyderių ir kitų nuostabių asmenybių, taip pat buvau palaikomas nuostabios šeimos, savo dviejų vaikų, penkių vaikaičių ir dviejų provaikaičių.“

D. Rubingeris taip pat atskleidė savo „laimingo gyvenimo paslaptį“.

„Bandykite kiekvieną dieną gyventi taip, tarsi ji būtų paskutinė, bet planuokite savo ateitį taip, tarsi rytojų būtų begalė“, – rašė jis.