NATO raginama numatyti kolektyvinį atsaką hibridinės atakos atveju

NATO sąjungininkės kaltina Rusiją naudojantis „hibridinio karo“ technologijomis, įskaitant ardomąją veiklą, propagandą ir kibernetinį karą, siekiant pakenkti Vakarams, bet neišprovokuojant visapusiško Aljanso karinio atsako.

Specialiąją ataskaitą dėl atsako į Rusijos hibridines grėsmes parengė konservatyvus Didžiosios Britainijos Lordų Rūmų narys Michaelas Joplingas (Maiklas Džoplingas). Varšuvoje savaitgalį susirinkusiai NATO Parlamentinei Asamblėjai jis sakė, kad Aljansas turėtų svarstyti naują kolektyvinės gynybos „5B straipsnį“.

„Šis straipsnis aiškiai pasakytų, kad hibridinės atakos išprovokuotų kolektyvinį Aljanso atsaką“, – sakoma britų parlamentaro ataskaitoje.

„Esu įsitikinęs, jog sąjungininkių lyderiai galbūt jau per būsimą viršūnių susitikimą 2018 metų liepą turėtų inicijuoti Aljanso naujos Strateginės koncepcijos rengimą, kad būtų atspindėta nauja pasaulinio saugumo tikrovė, įskaitant hibridinių grėsmių iškilimą“, – pažymėjo jis.

NATO parlamentarai pirmadienį per Asamblėjos baigiamąją sesiją turėtų balsuoti, ar priimti M. Joplingo rekomendacijas.

Kovo mėnesį JAV generolas, NATO pajėgų Europoje vadas Curtisas Scaparrotti (Kertisas Skaparotis) sakė, kad NATO šalys stengiasi nustatyti, kokiais atvejais kibernetinė ataka išprovokuotų 5-ojo straipsnio inicijavimą.

NATO lyderiai yra susitarę, kad kibernetinė ataka prieš kurią nors bloko narę gali būti pagrindas panaudoti Šiaurės Atlanto sutarties 5-ąjį straipsnį. Priėmus išsamų susitarimą šiuo klausimu būtų galima „sparčiau, lanksčiau nuspręsti, kaip reaguoti“, vienam JAV Senato komitetui sakė C. Scaparrotti.

Aljansas „supranta sunkumus, (kylančius) dėl netiesioginės arba asimetrinės veiklos, kurią praktikuoja Rusija – veiksmų, nesiekiančių konflikto lygmens“, pridūrė jis.

Kitas NATO viršūnių susitikimas įvyks Briuselyje liepos 11-12 dienomis. Tarp svarbių darbotvarkės klausimų tikriausiai bus kova su terorizmu ir auganti Rusijos grėsmė hibridinio ir kibernetinio karo srityje.