Ne visi pabėgėliai ryžtasi baugiai kelionei į Europą

Hanna Yussefas (Hana Jusefas) svajoja sekti tūkstančių kitų Irako krikščionių pėdomis ir siekti prieglobsčio Europoje, atsisakius pavojingo egzistavimo Jordanijoje, kur jis apsigyveno pabėgęs nuo islamistų smurto savo šalyje.

Bet kol kas jam tenka likti čia, nes neturi pinigų pavojingai kelionei per jūrą, o be to, ir tai svarbu, jis nemoka plaukti.

Kaip ir daugelis kitų Irako krikščionių, šis 45-erių tėvas yra pabėgėlis iš Irako šiaurinio miesto Mosulo, kurį pernai rugpjūtį užėmė „Islamo valstybės“ grupuotė.

Daugiau kaip pusantrų metų H.Yussefas ir jo žmona su keturiais vaikais laukia, kol Jungtinių Tautų vyriausiojo pabėgėlių komisaro valdyba (JTVPK) suteiks jiems pabėgėlių statusą ir nurodys šalį apsigyventi.

„Mes esame palikti, užmiršti, – skundžiasi jis. – Tai tikrai gadina nervus“.

Tačiau jis dar sako nesąs pasirengęs sekti paskui kitus irakiečius, kurie savo pačių pastangomis vyksta į Europą, dažniausiai sumokėdami kontrabandininkams už pavojingą kelionę per Viduržemio jūrą menkais perpildytais laiveliais.

„Aš nemoku plaukti“, – sako jis, dar pridurdamas, kad jis bijąs, jog jo dvejų metų dukra ir kiti artimieji neatlaikytų šios kelionės per jūrą.

„Aš neturiu pinigų tam, – dar pažymėjo jis. – Dėl visų šių priežasčių aš dvejoju, geriau jau palauksiu“.

Tačiau belaukdamas jis atsidūrė keblioje padėtyje. Jordanijos įstatymai draudžia dirbti šioje šalyje, o finansinės pagalbos jis beveik jokios negauna.

„Mes nežinome, kas su mumis bus. Neturime darbo, uždarbio“, – sakė H.Yussefas.

Atvykęs į Jordaniją jis tik kartą iš JTVPK gavo pinigų sumą, kuri atitinka 70 dolerių.

„Palikome viską, ką buvome užgyvenę per dešimtis metų“, – sakė H.Yussefas, kuris Jordanijos sostinėje dalijasi būstu su dviem kitomis krikščionių šeimomis.

JTVPK yra užregistravusi Jordanijoje apie 50 tūkst. irakiečių, taip pat apie 600 tūkst. sirų, sako Andrew Harperis (Andrius Harperis), JTVPK atstovas Jordanijoje.

„Jeigu pabėgėliai neturėtų vilties ateičiai ar tikslo Jordanijoje, neliktų čia jiems jokios alternatyvos, – sakė A.Harperis naujienų agentūrai AFP. – Jiems tektų grįžti ... į Iraką arba jie stengtųsi patekti į Europą“.

Legalus būdas

Tarp irakiečių pabėgėlių apie 11 tūkst. yra krikščionys, sako Waelis Suleimanas (Vaelis Suleimanas), atstovaujantis Jordanijos katalikų organizacijai „Caritas“, kuri rūpinasi apgyvendinimu ir parama 2 tūkstančiams jų.

„Mes norime, kad jie liktų šiame regione, – aiškino W.Suleimanas. – Tačiau mes turime paremti juos. Mes nuomojame namus daugeliui jų ... ir siunčiame jų vaikus į mokyklas“.

„Kaip tik šiuo metu mes kovojame, kad jie gautų darbo leidimus“, – pridūrė jis.

Nassiras (Nasiras), jo žmona Milad su trimis vaikais atvyko į Jordaniją prieš aštuonis mėnesius iš Karakošo, esančio netoli Mosulo, kuris buvo didžiausią krikščionių bendruomenę turintis Irako miestas, kol jį nebuvo užėmę „Islamo valstybės“ kovotojai.

Dabar juos priglaudė Šv.Juozapo parapija Amane, o maisto parūpina „Caritas“.

Jų prieglobsčio prašymas apsigyventi Australijoje buvo atmestas, bet šie Irako krikščionys tvirtina, sieksią „legalaus būdo“ pabėgėlių statusui gauti Europoje ar kitur.

„Aš nebenoriu nieko neteisėto“, – sakė Nassiras.

Jo nelaimės draugas, Irako krikščionis Fadi Azizas (Fadis Azizas), jo žmona r keturios dukros jau penkerius metus laukia šalies, kuri juos priimtų.

Šis buvęs valstybės tarnautojas iš Bagdado sako „geriau lauksiąs oficialios JTVPK procedūros – net jeigu ji truks ilgai ir bus varginanti“.

Kirsti jūrą ir pasieki Europa „brangu, ilgai trunka, sunku ir gali kainuoti mūsų vaikų gyvybes“, – sako jis.

Kitas irakietis, Sabah (Saba), nori, kad jo šeima liktų saugi.

Irake „mes išgyvenome išpuolius, grobimus, žudymus ir grasinimus, – pasakojo jis. – Mes pavargom, nebenorime vėl rizikuoti savo gyvybe“.