Niūrios Dachau koncentracijos stovyklos išlaisvinimo metinės

Vokietijos kanclerė Angela Merkel sekmadienį Dachau kartu su žmonėms, išgyvenusiais buvusios nacių koncentracijos stovyklos pragarą, dalyvavo oficialioje ceremonijoje, skirtoje 70 metų sukakčiai nuo tada, kai šią mirties stovyklą išlaisvino Jungtinių Valstijų pajėgos.

1945 metų balandžio 29 dieną į Dachau koncentracijos stovyklą kariniais sunkvežimiais atvykę amerikiečių kariai buvo sukrėsti patekę į neapsakomo siaubo vietą, kurioje buvo nužudyta ar nuo ligų ir bado mirė 41 tūkst. žmonių.

Šiais metais panašios 70 metų sukakties atminimo ceremonijos vyko ir kitose buvusiose koncentracijos stovyklose. Sausio mėnesį jos prasidėjo nuo Aušvico, kuris buvo įkurtas nacių okupuotoje Lenkijoje, bet Dachau yra vienintelė, kurioje apsilankė A. Merkel.

Pliaupiant smarkiam lietui iškilmingą renginio, kuriame dalyvavo per 130 buvusių šios stovyklos kalinių, taip pat buvę išlaisvintojai amerikiečiai, tylą nutraukė koplyčios varpų gausmas.

A.Merkel ir ir buvęs prancūzų kalinys Clement'as Quentinas (Klemanas Kantenas), kuris nepaisydamas silpnos savo sveikatos grįžo į Dachau dalyvauti ceremonijoje, padėjo gėlių vainiką prie memorialo, stovinčio priešais buvusį krematoriumą.

„Mes visi visiems laikams esame pakviesti niekada neužsimerkti ir neužsikimšti ausų, jei šiandien matome ar girdime, kai yra užkabinėjami, bauginami grasinimais ar puldinėjami žmones, vienaip ar kitaip besitapatinantys kaip žydai ar stojantys Izraelio valstybės pusėn“, - per iškilmingą ceremoniją sakė A. Merkel.

„Mes visi amžiams esame pakviesti akivaizdžiai parodyti, kad žydų gyvenimas yra mūsų tapatybės dalis“, - pridūrė Vokietijos kanclerė.

A. Merkel padėkojo buvusiems kaliniams už tai, kad jie pasidalijo atsiminimais apie kančias, kurios „peržengia mūsų vaizduotę“ ir kurios, jos teigimu, šiandien jaunimui padeda „nuogus skaičius ir duomenis susieti su veidais, vardais ir individualiais gyvenimais“.

Ji taip pat pabrėžė, kaip svarbu užtikrinti, kad šių laikų jaunimas nepasuktų į ekstremizmą.

Centrinės žydų tarybos Vokietijoje prezidentas Josefas Schusteris (Jozefas Šusteris) sakė, kad A.Merkel buvimas kartu su išgyvenusiaisiais yra "solidarumo ženklas".

Jis paragino stengtis, kad neišblėstų Holokausto atminimas ir priminei jaunesnei kartai, kad dabar jai teks "atsakomybė" siekti, kad ši tragedija nebūtų pamiršta.

C.Quentinas naujienų agentūrai AFP neseniai sakė, kad tuo metu, kai pasirodė Dachau išlaisvintojai, jis tiesiog „laukė, kol mirs“.

„Mes nebebuvome normalūs žmonės, dar nebuvome gyvūnai, bet iki to trūko visai nedaug“, - sakė 94 metų buvęs rezistentas, gyvenantis vakarinėje Prancūzijos dalyje.

Jis taip pat pasakojo, kad per 10 mėnesių, praleistų Dachau, buvo priverstas dalyvauti SS medicininiuose eksperimentuose: stovyklos gydytojai tyčia apkrėtė jį tuberkoliuze.

Jungtinių Valstijų prezidentas Barackas Obama (Barakas Obama) trečiadienį atidavė pagarbą daugiau kaip 200 tūkst. žydų, gėjų, romų, politinių oponentų, neįgaliųjų ir karo belaisvių, kurie nuo 1933 metų buvo įkalinti Dachau.

Naciai politiniams kaliniams skirtą Dachau koncentracijos stovyklą įkūrė 1933 metų kovą, praėjus vos kelioms savaitės po to, kai į valdžią atėjo Adolfas Hitleris.

Tai buvo pirmoji tokia vieta Vokietijoje, vėliau tapusi modeliu ir kitoms koncentracijos stovykloms.

Šios ceremonijos išvakarėse A. Merkel savo savaitiniame pranešime pabrėžė „ypatingą Vokietijos atsakomybę“ praėjus 70 metų nuo Antrojo pasaulinio karo pabaigos.

„Mes, vokiečiai, dėmesingai, jautriai ir gerai žinodami turime jausti ypatingą atsakomybę dėl to, ką padarėme nacionalsocializmo laikotarpiu“, - teigė ji.

2013 metais A. Merkel tapo pirmąja Vokietijos kanclere, apsilankiusia Dachau koncentracijos stovykloje, bet sulaukė kritikos dėl to, kad šis vizitas buvo surengtas 2013 metų visuotinių rinkimų kampanijos metu prieš vieną susitikimą su rėmėjais alaus palapinėje.