- BNS inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Kitą penktadienį paaiškės Nobelio taikos premijos laureatas ar laureatė. Pirmadienį prasidėjus Nobelio premijų savaitei, nuvilnijo ir spėlionės dėl realiausių kandidatų gauti šį garbingą apdovanojimą.
Tarp Skandinavijos ir kitų šalių žiniasklaidos priemonių įvardijamų pavardžių, kaip ir kiekvienais metais, yra daug žinomų aukštų politikų duetų, suteikusių viltį, kad dešimtmečius trunkantys konfliktai bus taikiai išspręsti. Ko gero garsiausias jų yra JAV ir Šiaurės Korėjo prezidentų Donaldų Trumpo bei Kim Jong-uno duetas, pavasarį pradėjęs netikėtą ir demonstratyviai harmoningą abiejų šalių santykių atšildymo iniciatyvą dėl Korėjos konflikto sureguliavimo.
D. Trumpą ir Kim Jong-uną 2018 metų Nobelio taikos premijai gauti nominavo du Norvegijos dešiniosios populistinės Pažangos partijos parlamentarai. „Kas vyksta dabar, yra istorinis momentas. Aš galvoju, kad mes galime pasiųsti aiškų signalą, skirdami D. Trumpui taikos apdovanojimą“, - tada birželį sakė Peras Willy'is Amundsenas.
D. Trumpo pavardė kandidatų sąraše buvo jau prieš tai. Tačiau Nobelio institutas Osle išsiaiškino, kad ši pirmoji nominacija buvo suklastota. Kandidatą premijai gauti gali siūlyti tik rinktinė grupė asmenų, tarp jų - deputatai, profesoriai ir svarbių organizacijų vadovai. Pats D. Trumpas gegužę pareiškė, kad nenori Nobelio taikos premijos už savo Šiaurės Korėjos iniciatyvą.
Taip pat dažnai minimos Graikijos ir Makedonijos premjerų Alexio Tsipro ir Zorano Zaevo pavardės - jie, pasiekę kompromisą dėl būsimo oficialaus Makedonijos valstybės pavadinimo, taip pat pradėjo galimą dešimtmečius trukusio ginčo sureguliavimą. Tiesa, komentatorių duomenimis, savaitgalį Makedonijoje žlugęs referendumas gali neigiamai paveikti šio dueto šansus laimėti premiją.
Šių metų žiuri sudaro pirmininkė Berit Reiss-Andersen, kuri yra buvusi Norvegijos advokatų sąjungos vadovė. Jos pavaduotojas yra Henrikas Syse'as, buvusio premjero sūnus. Žiuri, be kitų, taip pat priklauso buvęs socialdemokratų premjeras Thorbjorn Jaglandas ir buvusi kultūros ministrė Anne Anger iš liberalios Centro partijos. Jauniausias narys yra 44-erių Aslė Tojį, kurį nominavo Pažangos partija.
Kitos dažai minimos pavardės yra dvi Rusijos žmogaus teisių aktyvistės Liudmila Aleksejeva ir Svetlana Ganuškina, taip pat Rusijos nevyriausybinė organizacija „Memorial“. Tarp kandidatų yra ir pagalbos organizacijos, besirūpinančios pabėgėliais, pavyzdžiui, Sirijos „Baltieji šalmai“ bei „Gydytojai be sienų“.
Sąraše minimas ir Kongo ginekologas bei ligoninių pionierius Denisas Mukwegė, Irako kurdų žmogaus teisių aktyvistė Nadia Murad bei JT Pasaulio maisto programa. D. Mukwegė bei S. Ganuškina jau yra laimėję alternatyviąją Nobelio premiją.
Pernai garbingas apdovanojimas skirtas tarptautinei kampanijai už branduolinio ginklo panaikinimą. Pirmą kartą Nobelio taikos premija įteikta 1901-aisiais. Tada buvo pagerbti Raudonojo Kryžiaus įkūrėjas Henri'is Dunant'as bei Prancūzijos taikos aktyvistas Fredericas Passy'is.
Iki šiol 48 kartus premija keliavo į Europą, 24 kartus - į Šiaurės Ameriką, 18 kartų - į Aziją, 10 kartų - į Afriką ir triskart į Pietų Ameriką. Jei gautų apdovanojimą, D. Trumpas būtų ketvirtasis juo pagerbtas JAV prezidentas - po Baracko Obamos, Theodore'o Roosevelto, Woodrowo Wilsono ir Jimmy'io Carterio.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Beveik 1,5 mln. eurų per tris dienas: slovakai renka pinigus Ukrainai5
Kelios Slovakijos organizacijos pradėjo lėšų rinkimo kampaniją „Amunicija Ukrainai“, per tris dienas surinkta beveik 1,5 mln. eurų. ...
-
V. Zelenskis susitiko su žydų organizacijų atstovais5
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis susitiko su judėjų organizacijų atstovais ir žydų mokyklos mokiniais ir padėkojo visai žydų bendruomenei už paramą Ukrainai kovoje už laisvę. ...
-
Šveicarija nepritaria prisijungimui prie darbo grupės Rusijos oligarchų pinigams susekti2
Šveicarijos parlamentarai trečiadienį atmetė pasiūlymą, kad jų šalis prisijungtų prie Didžiojo septyneto (G-7) darbo grupės rusų oligarchų pinigams susekti ir areštuoti po Rusijos invazijos į Ukrainą. ...
-
O. Scholzas tikisi NATO šalyse rasti Ukrainai šešias „Patriot“ sistemas
Vokietijos kancleris Olafas Scholzas pareiškė, jog Berlynas deda pastangas, kad „NATO kontekste“ Ukrainai būtų surastos šešios „Patriot“ oro gynybos sistemos, be tos, kurią Vokietija jau pažadėjo perduoti Kyji...
-
„Google“ atleido 28 darbuotojus, protestavusius dėl įmonės sutarties su Izraeliu
Po trikdančio sėdimojo protesto dėl „Google“ sutarties su Izraelio vyriausybe šis technologijų milžinas atleido 28 darbuotojus, ketvirtadienį pranešė „Google“ atstovas. ...
-
Lenkijoje sulaikytas vyras, įtariamas padėjęs Rusijai planuoti pasikėsinimą į V. Zelenskį5
Lenkijoje sulaikytas vyras, įtariamas padėjęs Rusijos žvalgybos tarnyboms planuoti pasikėsinimą į Ukrainos prezidentą Volodymyrą Zelenskį, ketvirtadienį pranešė lenkų ir ukrainiečių prokurorai. ...
-
NATO vadovas: Ukrainai skubiai reikalinga oro gynyba
Ketvirtadienį NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas per Didžiojo septyneto (G7) užsienio reikalų ministrų susitikimą Italijos Kaprio saloje pareiškė, kad Ukrainai „skubiai ir būtinai reikia daugiau oro gynybos“. ...
-
JT vadovas perspėja: Viduriniai Rytai atsidūrė ant plataus regioninio konflikto slenksčio3
Jungtinių Tautų generalinis sekretorius Antonio Guterresas (Antoniju Guterišas) ketvirtadienį nupiešė niūrų padėties Viduriniuose Rytuose vaizdą, perspėdamas, kad dėl karo Gazos Ruože ir Irano išpuolio prieš Izraelį kyla...
-
E. Macronas penktadienį Paryžiuje surengs derybas su Libano premjeru ir kariuomenės vadu
Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas (Emaniuelis Makronas) penktadienį Paryžiuje susitiks su Libano ministru pirmininku Najibu Mikati (Nadžibu Mikačiu) ir kariuomenės vadu Josephu Aounu (Džozefu Aunu), skelbia prezidentūra. ...
-
Žurnalas „Time“ įtraukė J. Navalnają į įtakingiausių pasaulio žmonių sąrašą11
JAV žurnalas „Time“ įtraukė kalėjime mirusio Rusijos opozicijos politiko Aleksejaus Navalno našlę Juliją Navalnają į įtakingiausių pasaulio žmonių sąrašą ir paskelbė pirmą išsamų jos interviu, rašo rus...