„Nord Stream 2“ leista tiesti dujotekį Vokietijos teritoriniuose vandenyse

  • Teksto dydis:

Iš Rusijos per Baltijos jūrą į Vokietiją nutiesto dujotiekio plėtros projekto operatorė „Nord Stream 2“ pranešė gavusi Štralzundo kasybos tarnybos leidimą dujotekio statybai ir eksploatacijai Vokietijos teritoriniuose vandenyse ir pakrantės teritorijoje Lubmine, šalia Greifsvaldo.

Pranešime pažymima, jog leidimas teisti 55 kilometrų ilgio dujotiekio atkarpą suteiktas vadovaudamasi Energetikos pramonės įstatymu, ir tai „yra svarbus žingsnis kompleksiniame viso projekto leidimu gavimo procese“.

Pernai lapkritį „Nord Stream 2“ gavo Štralzundo kasybos tarnybos pritarimą dujotekio kasybos darbams Vokietijos išskirtinėje ekonominėje zonoje. Tai yra būtina išankstinė sąlyga Vokietijos valstybinės jūrų ir hidrografijos agentūros (BSH) leidimui, kurį „Nord Stream“ tikisi gauti pirmąjį šių metų ketvirtį.

1224 kilometrų ilgio dujotiekis „Nord Stream“ pradėjo veikti prieš šešerius metus. Pagal Rusijos dujų giganto „Gazprom“, kontroliuojančio trečdalį Europos dujų rinkos, inicijuotą „Nord Stream 2“ projektą šio vamzdyno realus metinis pralaidumas išaugtų dukart iki 120 mlrd. kubinių metrų.

„Gazprom“ yra vienintelis bendrovės „Nord Stream 2“ akcininkas, o jo parneriai – Vokietijos „Wintershall“ bei „Uniper“, Austrijos OMV, Prancūzijos „Engie“, Didžiosios Britanijos ir Nyderlandų „Dutch Shell“ – yra projekto finansavimo dalininkai ir būsimos naudos gavėjai.

„Nord Stream 2“ projektas sulaukė kai kurių Europos valstybių, įskaitant Lenkijos, Danijos, Lietuvos, pasipriešinimo, kurios jį laiko ne komerciniu, o politiniu, kuriuo siekiama pakenkti Ukrainai bei suskaldyti Europą.

Europos Komisija ėmėsi teisinių priemonių sustabdyti grėsmę Europos Sąjungos energijos išteklių diversifikavimo strategijai keliančio projekto įgyvendinimą. Lapkritį pateiktas ES gamtinių dujų rinką reguliuojančių teisės aktų pataisų paketas, kad Trečiąjį energetikos paketą būtų galima taikyti ir naujiems dujotiekių iš trečiųjų šalių į ES projektams, taip pat ir „Nord Stream 2“. Pataisas lydinčiuose dokumentuose teigiama, jog „Nord Stream 2“ ES nėra būtinas.

Tuo tarpu Danijos parlamentas lapkričio pabaigoje priėmė įstatymą, kuriuo vyriausybei suteikiama teisė šalies teritoriniuose vandenyse uždrausti grėsmę nacionaliniam saugumui keliančius tarptautinius projektus. Prie tokių projektų priskiriamas Rusijos Europai peršamas „Nord Stream 2“. Reaguodamas į tai „Gazprom“ pareiškė, kad naujo dujotiekio maršrutą teks koreguoti.



NAUJAUSI KOMENTARAI

tie

tie portretas
norvegai tai savo dujas parduoda, bet jankiai perka iš ruskių ir perparduoda kitiems, berods ir Lietuvai vieną, o gal ir daugiau kartų atvežė, tikriausiai tai irgi bus mūsų valstybės paslaptis, nors manyčiau gėda

Vincas

Vincas portretas
Ha Ha, o jus ir toliau pirkit dujas is Norvegu bei jankiu, patys gudriausi kaip visada LOL

NA NA

NA NA  portretas
tai Merkel ne be išeis vaidinti ,kad pykstasi su rusais ,teks ir Grybauskaitei nusiimti kaukę "rusai puola ",,,sėkmės ,rusų nafta ir elektra puola ,,,,
VISI KOMENTARAI 3

Galerijos

Daugiau straipsnių