- BNS inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Ukrainos Aukščiausiosios Rados priimtas įstatymas dėl separatistų kontroliuojamų Rytų Ukrainos teritorijų neprieštarauja Minsko susitarimams, Kijevas laikosi visų savo tarptautinių įsipareigojimų, pirmadienį pareiškė ukrainiečių prezidentas Petro Porošenka.
Ukrainos parlamentas praeitą ketvirtadienį priėmė įstatymą, kurio tikslas – reintegruoti rytines šalies teritorijas, šiuo metu kontroliuojamas Rusijos remiamų separatistų.
Įstatymu faktiškai deklaruojamas palaikymas šių teritorijų susigrąžinimui karine jėga, jei tai bus būtina.
Rusija savo ruožtu įspėjo, kad įstatymas faktiškai sužlugdo Minsko taikos susitarimus, kurių dalyvė yra Ukraina ir kurie turėjo užbaigti kruviną konfliktą šalies rytuose.
„Noriu pabrėžti, kad nei šio įstatymo dvasia, nei raidė neprieštarauja Minsko susitarimams, kaip nori pavaizduoti Maskva. Ne taip kaip Rusija, kuri ieško bet kokio preteksto jų nevykdyti, Ukraina tvirtai laikosi ir laikysis visų savo tarptautinių įsipareigojimų“, – minint Ukrainos susivienijimo dieną ir 100-ąsias Ukrainos Liaudies Respublikos nepriklausomybės paskelbimo metines sakė P. Porošenka.
Ukrainos prezidentas pažymėjo, kad šiuos žodžius skiria dalyvaujantiems diplomatams, ir paragino juos į savo sostines perduoti atitinkamus pranešimus.
P. Porošenka paaiškino, kad įstatymas „Dėl valstybės politikos ypatybių užtikrinant valstybinį Ukrainos suverenitetą laikinai okupuotose teritorijose Donecko ir Luhansko srityse“ įtvirtina Ukrainos teisę gintis pagal Jungtinių Tautų chartijos 51 straipsnį ir detalizuoja jos realizacijos mechanizmą.
„Pasirašysiu iškart, kai tik šis įstatymas ateis iš Ukrainos parlamento“, – sakė P. Porošenka.
Tuo pačiu jis pažymėjo, kad įstatymu patvirtinamas taikaus politinio ir diplomatinio situacijos Rytų Ukrainoje sureguliavimo prioritetas.
Ukrainos parlamento priimtame įstatyme šalies rytiniuose regionuose vykstantis konfliktas oficialiai pripažįstamas „laikinąja Rusijos okupacija“.
Rusijos užsienio reikalų ministerija pareiškė, kad naujasis įstatymas prilygsta pasiruošimui karui.
Kovos Rytų Ukrainoje, įsiplieskusios netrukus po to, kai Rusija aneksavo Krymo pusiasalį, nuo 2014 metų balandžio nusinešė daugiau nei 10 tūkst. gyvybių.
2015-aisiais pasirašius Minsko taikos susitarimus kovos aprimo, tačiau pavieniai susirėmimai tebevyksta, o pastangos rasti politinį krizės sprendinį pateko į aklavietę.
Ukraina ir jos sąjungininkai Vakaruose kaltina Rusiją, kad ši siunčia kitapus sienos karius ir ginklus. Tokiu būdu Kremlius esą kursto konfliktą, siekdamas nubausti Kijevą už sprendimą atsigręžti į Europą.
Naujajame ukrainiečių įstatyme Rusija taip pat kaltinama „agresija“. Maskva neigia prisidedanti prie šio konflikto ir tvirtina, kad karas yra Ukrainos vidaus reikalas, nors yra daugybė įrodymų, kad karo draskomoje Rytų Ukrainoje yra rusų karių ir ginklų.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Smurto apimtame Haityje prisaikdinta laikinoji taryba
Krizės apimtame Haityje ketvirtadienį prisaikdinta ilgai laukta laikinoji taryba, valdysianti šalį pereinamuoju laikotarpiu, naujienų agentūrai AFP pranešė vienas oficialus asmuo. ...
-
Niujorko teismas panaikino nuosprendį H. Weinsteinui dėl išžaginimo
Niujorko apeliacinis teismas panaikino buvusiam Holivudo prodiuseriui Harvey Weinsteinui 2020 m. paskelbtą nuosprendį dėl išžaginimo ir nurodė bylą nagrinėti iš naujo. ...
-
Taivanas pareiškė padėką JAV už naujausią jam suteikta pagalbą
Taivano ministrų kabineto atstovas spaudai Lin Tze-luen pareiškė padėką JAV vyriausybei už abejų partijų paramą jo šaliai bei pastangas užtikrinti taiką ir stabilumą Indijos ir Ramiojo vandenyno regione, pranešė radijo stotis &...
-
Vokietijos pasiuntinė iškviesta dėl 4 vokiečių, įtariamų šnipinėjus Kinijai
Vokietijos ambasadorė Pekine ketvirtadienį pranešė, kad Kinijos pareigūnai ją iškvietė dėl keturių vokiečių, įtariamų šnipinėjimu Kinijos naudai, sulaikymo. ...
-
Premjeras: Švedija kitais metais į NATO misiją Latvijoje siųs savo karius
Švedija kitais metais skirs sumažintą batalioną NATO pajėgoms Latvijoje ir taip prisidės prie paramos Baltijos šaliai po Rusijos invazijos į Ukrainą, ketvirtadienį pareiškė ministras pirmininkas Ulfas Kristerssonas. ...
-
Prancūzijoje atšaukta tūkstančiai skrydžių dėl šalies skrydžių dispečerių streiko
Prancūzijos ir kituose Europos oro uostuose ketvirtadienį buvo atšaukta tūkstančiai skrydžių dėl pagrindinės prancūzų skrydžių dispečerių profesinės sąjungos streiko reikalaujant didesnio darbo užmokesčio. ...
-
A. Lukašenka: tai bus apokalipsė
Baltarusijos diktatorius Aliaksandras Lukašenka pabrėžė naikinančio branduolinio karo pavojų, jei Vakarai didins spaudimą Rusijai dėl Ukrainos. ...
-
Lenkija teigia iki šiol suteikusi Ukrainai karinės pagalbos už 8,4 mlrd. eurų
Lenkija, vyriausybės duomenimis, per pirmuosius dvejus metus nuo Rusijos invazijos į Ukrainą pradžios kaimyninei šaliai suteikė karinės paramos už 8,4 mlrd. eurų. ...
-
Vokietijos parlamentas nusprendė birželio 15 dieną paskelbti Veteranų diena
Vokietijos parlamentas balsavo už tai, kad birželio 15 dieną kasmet būtų minima nacionalinė Veteranų diena, o didžioji dauguma įstatymų leidėjų šiam pasiūlymui pritarė. ...
-
R. Sikorskis ukrainietiškai patikino Kremlių, kad Lvivas priklauso Ukrainai
Lenkija neturi jokių teritorinių pretenzijų Ukrainai, nors Rusijos propaganda teigia priešingai, kad sukiršintų dvi tautas. Bet Kremliui nepavyks to padaryti. ...