- AFP-BNS inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Nuo migrantų krizės iki branduolinės energetikos priešininkų - toks spektras temų aptariamas spėliojant, kam penktadienį atiteks šių metų Nobelio taikos premija, o tarp galimų pretendentų minimos ir tokios įtakingos politinės figūros kaip Angela Merkel bei Johnas Kerry (Džonas Keris).
Taikos premija, vienintelė iš šešių Nobelio apdovanojimų, kurios laureatas paskelbiamas ne Stokholme, bet Osle, tradiciškai sulaukia daugiausiai dėmesio ir pakursto daugiausiai spėlionių.
Spėjimas, kas bus paskelbtas laureatu, iš esmės yra sėkmės dalykas, turint galvoje, kad šiųmečiame sąraše yra net 273 pavardės, tiesa, penkiomis mažiau nei praėjusių metų sąraše, kuris buvo rekordinio ilgio.
Dalis ekspertų mano, kad šis garbingas apdovanojimas turėtų atitekti tiems, kurie stengiasi sušvelninti migrantų krizę, per kurią, bėgdami nuo karo bei skurdo Artimuosiuose Rytuose ir Afrikoje, į Europą atvyko daugiau nei 630 tūkst. žmonių, o jų antplūdis tapo sunkiai pakeliama našta net turtingosioms Senojo žemyno valstybėms.
Oslo taikos tyrimų instituto (PRIO) direktorius Kristianas Bergas Harpvikenas - vienas iš kelių analitikų, skelbiančių potencialių laureatų sąrašus, mano, kad Vokietijos kanclerė Angela Merkel yra akivaizdus pasirinkimas.
„Manau, Europos pabėgėlių krizė ar, galbūt turėtume sakyti, pasaulinė pabėgėlių krizė - nes esama analogiškai dramatiškos pabėgėlių krizės didelėje dalyje Rytų Azijos - yra tai, kas šįmet turėtų atkreipti komiteto dėmesį“, - sakė K.B.Harpvikenas per spaudos konferenciją Osle.
„Angela Merkel iš tiesų prisiėmė moralinę lyderystę ir visiškai pakeitė debatų dėl pabėgėlių problemų Europos kontekste kursą“, - pridūrė jis.
Europos Komisijos pirmininkas Jeanas-Claude'as Junckeris (Žanas Klodas Junkeris), paklaustas apie A.Merkel galimybes laimėti premiją, nevyniojo žodžių į vatą.
„Bet kokiu atveju ji jos nusipelnė labiau už Baraką Obamą (Baraką Obamą)“, - sakė J.-C.Junckeris, turėdamas galvoje itin prieštaringų vertinimų sulaukusį Nobelio komiteto sprendimą 2009 metais Taikos premiją skirti pirmus metus prezidento pareigas einančiam politikui, dar nepasiekusiam jokių reikšmingų laimėjimų.
Portalas Nobeliana.com, vadovaujamas iškilių norvegų Nobelio premijos istorikų, tarp galimų A.Merkel konkurentų minėjo Jungtinių Tautų vyriausiojo pabėgėlių reikalų komisaro biurą (UNHCR), kuris jau dukart - 1954 ir 1981 metais - laimėjo šį apdovanojimą, bei Eritrėjos katalikų kunigą Mussie Zerai (Musį Zerajį), padedantį gelbėti migrantus, Viduržemio jūra mėginančius pasiekti Europą.
Tačiau likus mažiau nei parai iki laureato paskelbimo Nobeliana.com savo favoritais įvardijo du senyvo amžiaus japonus, išgyvenusius 1945-ųjų Hirošimos ir Nagasakio atominį bombardavimą, taip pat ICAN - pasaulinę organizaciją „Tarptautinė kampanija už branduolinių ginklų panaikinimą“ (International Campaign to Abolish Nuclear Weapons).
„Pasauliui vėl turi būti priminta apie fatališkas branduolinių ginklų pasekmes“, - rašoma tinklalapyje, kuriame labiausiai tikėtinais premijos laureatais įvardijami 83 metų Setsuko Thurlow (Setsuko Terlou) ir 86 metų Sumiteru Taniguchi (Sumiterus Tanigučis).
Apdovanojęs šiuos asmenis, Nobelio komitetas pratęstų savo pastarųjų metų tradiciją pagerbti pastangas kovoti su branduoline grėsme, pasauliui minint 70-ąsias atominių bombardavimų metines.
1985 metais Nobelio taikos premiją už pastangas kovoti su branduoline grėsme pelnė organizacija „Tarptautiniai gydytojai už atominio karo prevenciją“ (International Physicians for the Prevention of Nuclear War - IPPNW), 1995 metais - lenkų kilmės fizikas Josephas Rotblatas (Džozefas Rotblatas) ir jo įkurtas Pagvašo judėjimas, o 2005 metais - Tarptautinė atominės energetikos agentūra ir tuometinis jos vadovas Mohamedas ElBaradei (Mohamedas ElBaradėjus).
Nors praėję metai buvo paženklinti smurto ir tragedijų Sirijoje, Irake bei Afrikoje, per juos būta ir kelių reikšmingų žingsnių taikos link.
Liepą Irano režimas sudarė istorinį susitarimą su didžiosiomis pasaulio valstybėmis, pagal kurį įsipareigojo suvaržyti savo branduolinę programą mainais į laipsnišką nuo 2006 metų šaliai taikomų ekonominių sankcijų sušvelninimą.
„Manau, Nobelio komiteto darbas... šįmet gerokai palengvėjo“, - tąkart socialiniame tinkle „Twitter“ parašė buvęs Švedijos užsienio reikalų ministras (Karlas Biltas)
Tokiu atveju prestižinė premija turėtų atitekti to susitarimo architektams - JAV valstybės sekretoriui Johnui Kerry ir Irano užsienio reikalų ministrui Javadui Zarifui (Džavadui Zarifui), o galbūt net Europos Sąjungos užsienio politikos vadovei Federicai Mogherini (Federikai Mogerini) ar jos pirmtakei Catherine Ashton (Ketrin Ašton), mano Švedijos Upsalos universiteto profesorius Peteris Wallensteenas (Peteris Valenstinas).
Tarp potencialių šių metų laureatų taip pat minimi popiežius Pranciškus - už pastangas socialinio teisingumo ir aplinkos apsaugos srityse, bei gydytojas Denis Mukwege (Denis Mukvegė) - už jo darbą padedant tūkstančiams grupinių išžaginimų aukų Kongo Demokratinėje Respublikoje.
Nekantrus laukimas baigsis 11 val. (12 val. Lietuvos laiku), kai Kaci Kullmann Five (Kasi Kulman Fivė), naujoji Norvegijos Nobelio komiteto pirmininkė, Nobelio institute Osle paskelbs premijos laureatą.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
ES pradeda tyrimą dėl Kinijos medicinos prietaisų rinkos
Europos Sąjunga (ES) pradėjo tyrimą dėl Kinijoje vykdomų medicinos prietaisų viešųjų pirkimų, trečiadienį skelbiama ES oficialiajame leidinyje. ...
-
Didžiosios Britanijos žvalgyba: dezertyravimas iš Rusijos kariuomenės pasiekė rekordinį lygį
Mobilizuotųjų dezertyravimas iš Rusijos kariuomenės pasiekė rekordinį lygį. Daugiausia dezertyrų užregistruota Maskvos srityje. ...
-
Vokietijos laikraštis svarsto apie Lenkijos vaidmenį atblokuojant JAV pagalbą Ukrainai
Remiantis antradienio vakarą Vokietijos dienraščio tinklalapyje paskelbtu straipsniu, Rusijai užpuolus Ukrainą Lenkija tapo priešakinės linijos valstybe ir itin svarbia NATO nare. ...
-
Kinija: JAV karinė parama Taivanui didina konflikto pavojų
Trečiadienį Kinija perspėjo, kad JAV karinė parama Taivanui tik padidino „konflikto pavojų“ sąsiauryje. Ji reagavo į JAV Kongreso patvirtintą 8 mlrd. JAV dolerių karinę paramą salai. ...
-
Per pirmąjį oficialų vizitą Vokietijoje R. Sunakas aptars su kancleriu O. Scholzu saugumą Europoje
Didžiosios Britanijos ministras pirmininkas Rishi Sunakas trečiadienį lankysis Berlyne, pirmą kartą nuo tada, kai prieš pusantrų metų pradėjo eiti pareigas. ...
-
D. Trumpas Niujorke susitiko su buvusiu Japonijos ministru pirmininku
Donaldas Trumpas antradienį Niujorke susitiko su buvusiu Japonijos ministru pirmininku Taro Aso, tęsdamas šešėlinę respublikonų diplomatiją ir kampaniją, siekdamas per rinkimus lapkritį grįžti į Baltuosius rūmus. ...
-
Šiaurės Korėjos ekonominė delegacija lankosi Irane
Šiaurės Korėjos ekonominė delegacija išvyko iš Pchenjano į Iraną, trečiadienį pranešė šios branduolinius ginklus turinčios šalies valstybinė žiniasklaida. Tai - retas vizitas, pasak analitikų, keliantis sus...
-
Šiaurės Makedonijoje prasidėjo pirmas prezidento rinkimų turas
Šiaurės Makedonijos gyventojai trečiadienį pradėjo balsuoti pirmame prezidento rinkimų ture. ...
-
JAV Kongresas priėmė „TikTok“ uždraudimą numatantį įstatymo projektą
JAV Senatas antradienį pritarė įstatymo projektui, kuriuo itin populiarus socialinis tinklas „TikTok“ būtų priverstas atsiskirti nuo savo patronuojančiosios bendrovės „ByteDance“ Kinijoje arba būtų uždrausta Jungtinėse Valsti...
-
Britų premjeras: Lenkija ir JK stiprina Europos saugumą1
Lenkija ir Jungtinė Karalystė kuria Europos saugumą, antradienį pareiškė britų premjeras Rishi Sunakas (Rišis Sunakas), Varšuvoje susitikęs su Lenkijos kolega Donaldu Tusku ir aptaręs abiejų valstybių santykių stiprinimą. ...