Pirmininkavimą ES perėmusi Slovakija: Europoje per daug Briuselio

Slovakija, penktadienį perėmusi pirmininkavimą Europos Sąjungai, yra užsibrėžusi padėti Bendrijai iš naujo užmegzti ryšį su savo piliečiais ir grąžinti sprendžiamąsias galias Europos valstybėms, kai bloką krečia sumaištis dėl Britanijos sprendimo pasitraukti.

Pristatydamas Slovakijos planus tolesniems šešiems mėnesiams premjeras Robertas Fico (Robertas Ficas) sakė, kad ES migracijos politika neveikia ir kad Europai labai nesiseka tinkamai bendrauti su savo piliečiais.

Pasak jo, Bendrijos sunkiasvorės, tokios kaip Prancūzija, Vokietija ir Italija, per ilgai dominavo bloke. R.Ficas pažymėjo, kad toms valstybėms reikėtų pradėti įsiklausyti, ką sako kitos narės, tokios kaip Slovakija, įstojusi į Bendriją 2004 metais.

Slovakija, kuri 1993 metais taikiai atsiskyrė nuo Čekijos, turi 5,4 mln. gyventojų, kurie sudaro tik kiek daugiau negu 1 proc. visų ES gyventojų. Geografiškai ši šalis yra Europos širdyje, o šį pusmetį ji taip pat bus ES politinė širdis.

„Gyvybiškai svarbūs sprendimai dėl Europos ateities negali būti apibrėžiami kaip vienos arba dviejų valstybių narių – arba valstybių steigėjų – sprendimai“, – R.Fico sakė žurnalistams Bratislavoje šalies pirmininkavimo pradžios išvakarėse.

„Ar galime būti sėkmingi, piršdami priemones, kurios neveikia?“ – jis sakė tuo metu, kai ES yra sukrėsta fakto, kad Bendriją pirmąkart paliks viena iš jos narių, kuri yra antroji didžiausia bloko ekonomika.

„Stumiamos į antrąjį planą“

R.Fico vyriausybė taip pat kritikavo ES aukščiausiąją vykdomosios valdžios instituciją, Europos Komisija, kurios galios buvo sustiprintos, kai 2009 metais įsigaliojo Lisabonos sutartis.

„Šalims narėms susidaro įspūdis, kad jos stumiamos į antrąjį planą, – sakė užsienio reikalų ministras Miroslavas Lajčakas (Miroslavas Laičakas). – Politiką turėtų kurti šalys narės, o Komisija turėtų paversti ją teisės aktais.“

Pasak M.Lajčako, ES narėms reikalingos didesnės galios, nes „būtent jose gyvena piliečiai – jie negyvena institucijose“.

Ministras iš dalies siejo sumažėjusį visuomenės pasitikėjimą Europos Sąjungą su Briuselio politika, nes „tikriausiai yra per daug institucijų ir per mažai šalių narių“.

Migracijos problemos buvo įvardijamos kaip viena pagrindinių priežasčių, praeitą savaitę paskatinusių Britanijos rinkėjus referendume nubalsuoti už pasitraukimą iš ES. Tačiau britų nuogąstavimai labiausiai buvo susiję su migrantais iš kitų ES valstybių, kurių dalis esą nesąžiningai išnaudoja Jungtinės Karalystės socialinės rūpybos sistemą.

Kitos ES šalys labiau nepatenkintos Bendrijos pabėgėlių politika. Slovakija ypač piktinosi dėl Europos Komisijos pasiūlytos privalomos kvotų schemos, pagal kurią visose Bendrijos šalyse būtų perskirstomi pabėgėliai iš Sirijos, Irako ir kitų neramių regionų, užplūdę Graikiją bei Italiją, kurios nebeatlaiko šios naštos.

ES šalys sutiko su tomis kvotomis, bet Slovakija kartu su Vengrija priklausė nedidelei mažumai, kurios prieštaravimus teko apeiti.

Pirmininkavimas ES, trunkantis pusmetį ir perduodamas kaskart kitai Bendrijos valstybei, nustato bloko darbotvarkės prioritetus, tai pat stengiasi padėti išspręsti nesutarimus bei skatinti kompromisus. Prieš Slovakiją Bendrijai pirmininkavo Nyderlandai.

Atrodo, kad į sceną žengianti Slovakija pasiryžusi nutraukti kelių pastarųjų blankių pirmininkavimų virtinę.

Dėl to ateinantis pusmetis gali būti itin įdomus, Europos Sąjungai svarstant, kaip geriausiai organizuoti „skyrybas“ su Britanija ir kokia kryptimi turėtų pasukti likusios bloko narės.