- AFP-BNS inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Europos lyderiai pirmadienį ėmėsi skubiai ieškoti atsako į Graikijos rinkėjų tvirtai ištartą „Ne“ griežto taupymo priemonėms per lemtingą referendumą, dėl kurio šalis gali pasitraukti iš euro zonos.
Vokietijos kanclerė Angela Merkel susitiks Paryžiuje su Prancūzijos prezidentu Francois Hollande'u (Fransua Holandu) po to, kai Graikija sekmadienį triuškinama persvara atmetė tarptautinių kreditorių reikalavimą griežtai taupyti mainais į finansinę pagalba
Abu lyderiai, kurie vėlai sekmadienį vakare kalbėjosi telefonu, sutiko, kad „Graikijos žmonių balsavimas turi būti gerbiamas“.
Jie taip pat pranešė apie ketinimą sušaukti euro zonos lyderių viršūnių susitikimą, o kiek vėliau Europos Vadovų Tarybos pirmininkas Donaldas Tuskas patvirtino, kad šis nepaprastasis susitikimas įvyks antradienį.
Pirmadienį taip pat vyks virtinė kitų susitikimų, Europos lyderiams stengiantis įvertinti, kokių padarinių sukels balsavimas Graikijoje, tapęs pergale tos šalies radikalių kairiųjų pažiūrų premjerui Aleksiui Ciprui (Alexis Tsipras), kuris po referendumo pareiškė, kad tai nėra „ryšių nutraukimas“.
Referendumo padariniai vis dar neaiškūs, o kai kurie analitikai prognozuoja, kad Graikijos pasitraukimo iš euro zonos yra „labai didelė“.
Europos Komisijos pirmininkas Jeanas-Claude'as Junckeris (Žanas Klodas Junkeris) pirmadienio rytą ketina surengti telekonferenciją su Europos centrinio banko (ECB) vadovu Mario Draghi (Marijumi Dragiu), D.Tusku ir Eurogrupės vadovu Jeroenu Dijsselbloemu (Jerunu Deiselblumu).
Tuo tarpu Vokietijos ir Prancūzijos finansų ministrai ketina 8 val. Grinvičo (11 val. Lietuvos) laiku pradėti derybas Varšuvoje, o euro zonos centrinių bankų aukščiausi pareigūnai susitiks Briuselyje.
Sugriovė tiltus
Europos lyderiai baimingai ir atsargiai reagavo į anksti pirmadienį Graikijos vidaus reikalų ministerijos paskelbtus galutinius referendumo rezultatus, rodančius, kad šalies žmonės įtikinama 61,31 proc. persvara atmetė naujas griežto taupymo priemones, kurių iš šalies reikalauja ES ir TVF kreditoriai. l„Taip“ reformoms, kurių mainais į finansinę pagalbą nori šalies kreditoriai, tarė 38,69 Graikijos piliečiai. Aktyvumas plebiscite buvo 62,5 procento.
A.Cipras „sugriovė tiltus“ tarp Graikijos ir Europos, laikraščiui „Tagesspiegel“ pareiškė A.Merkel pavaduotojas ir Vokietijos ekonomikos ministras Sigmaras Gabrielis (Zigmaras Gabrielis) ir pridūrė, kad dabar „sunku įsivaizduoti“ naujas derybas.
A.Cipras ir jo vyriausybė veda Graikiją „kartaus išsižadėjimo ir beviltiškumo“ keliu, sakė S.Gabrielis , išdėstydamas pirmą aukšto lygio Vokietijos vyriausybės atstovo reakciją į įvykusį plebiscitą.
A.Cipras „sugriovė paskutinius tiltus, kuriuos Graikija ir Europa turėjo pereiti, kad rastų kompromisą, – sakė vicekancleris. – Tarus „Ne“ euro zonos taisyklėms ... derybas dėl milijardų eurų finansinio gelbėjimo programų sunku įsivaizduoti.“
Savo ruožtu euro zonos finansų ministrų Eurogrupės vadovas J.Dijsselbloemas graikų tartą „Ne“ pavadino „labai apgailėtinu Graikijos ateičiai“.
Tokijuje įsikūrusios investicijų bendrovės „Nomura Securities“ valiutų analitikas Shinya Harui (Sinja Harujis) sakė, kad bendrosios ES valiutos kursas laikosi, kol investuotojai „vertina Graikijos pasitraukimo iš euro zonos padarinių išsiplėtimo grėsmes.
„Aš asmeniškai manau, kad (Graikijos pasitraukimo) tikimybė labai didelė, apie 70–80 proc.“ – sakė jis.
Nėra ryšių nutraukimas
Sakydamas kalbą per televiziją po referendumo A.Cipras tikino, jog graikų „Ne“ nereiškia santykių su Europa nutraukimo. Jis pabrėžė, kas šalies narystė euro zonoje yra „neatšaukiama“, nes nėra jokio teisinio mechanizmo, kuris leistų iš jos pašalinti kurią nors šalį.
„Tai nėra ryšių nutraukimo su Europa mandatas, bet mandatas, kuris sustiprina mūsų derybinę galią pasiekti gyvybingą susitarimą“, – sakė jis.
A.Cipras sakė, kad šalies skolintojai – Europos Komisija, ECB ir Tarptautinis valiutos fondas (TVF) – pagaliau turės pradėti kalbėti apie milžinišką 240 mlrd. eurų sumą, kurią jiems yra skolinga Graikija.
„Šįkart skolos (klausimas) bus ant derybų stalo“, – pabrėžė premjeras.
Graikijos konservatyvios opozicijos vadovas Antonis Samaras paskelbė atsistatydinantis, kai sekmadienį paaiškėjo į kurią pusę krypsta balsavimo rezultatai. Jo Naujosios demokratijos partija ragino per referendumą balsuoti „Taip“.
„Aš suprantu, kad mūsų didžiajam judėjimui reikia naujo starto. Nuo šiandien aš atsistatydinu iš lyderio posto“, – sakė Naujosios demokratijos lyderis, anksčiau ėjęs premjero pareigas.
64 metų A.Samaras buvo raginamas atsistatydinti jau sausį, kai jo partiją per nacionalinius rinkimus sutriuškino A.Cipro radikali kairioji partija „Syriza“.
A.Samaro vyriausybės kadencija turėjo baigtis 2016 metais, bet pernai gruodį jo trapi koalicija nesugebėjo išrinkti kandidato į Graikijos prezidento postą, todėl buvo paskelbti pirmalaikiai rinkimai.
Ant prarajos krašto
Graikija balansuoja ant finansinės prarajos krašto. Jeigu šalis negaus pinigų ir paskolų iš Europos institucijų, vyriausybei gali tekti neribotam laikui atidėti skolų grąžinimą arba grįžti prie drachmos, kad ekonomika galėtų toliau suktis.
Praeitą antradienį Graikija paskelbė negalinti grąžinti 1,5 mlrd. eurų Tarptautiniam valiutos fondui ir tapo pirmąja išsivysčiusia valstybe, įsiskolinusia tai institucijai. Dėl šios priežasties Atėnai neturi galimybės gauti daugiau lėšų iš tos institucijos, kol bus panaikintas įsiskolinimas.
Tą pačią dieną baigėsi anksčiau Graikijai suteikto finansinės pagalbos paketo galiojimas, nors A.Cipras ragino jį pratęsti, kol įvyks referendumas.
Tuo tarpu penktadienį Graikiją nemokia oficialiai paskelbė Europos finansinio stabilumo fondas (EFSF), kuriam tenka 144,6 mlrd. eurų Graikijos skolų.
Kaip pranešama, Graikijos bankai beveik nebeturi apyvartinių lėšų, kai panikos apimti klientai puolė atsiiminėti savo pinigų, A.Ciprui birželio 27 dieną netikėtai paskelbus referendumą, tikėdamasis tokiu būdu išeiti iš aklavietės derybose su kreditoriais.
Savaitę trukęs bankų uždarymas ir įvestos griežtos kapitalo kontrolės priemonės, leidžiančios gyventojams per dieną bankomatuose išsiimti ne daugiau negu 60 eurų ir draudžiančios pervesti pinigus į užsienį, sulėtino lėšų nuotėkį.
Tačiau tuo atveju, jeigu ECB per artimiausias 1–2 dienas skubiai neįlies eurų Graikijos bankams, gali bankrutuoti daugiau verslo įmonių, o paprasti graikai taip pat nukentės.
Vyriausybės atstovas spaudai Gabrielis Sakelaridis (Gabriel Sakellaridis) sekmadienio vakarą sakė, kad Graikijos centrinis bankas prašo ECB pervesti lėšų pagal Likvidumo pagalbos kritiniais atvejais teikimo mechanizmą.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
V. Zelenskis padėkojo JAV už 61 mlrd. dolerių pagalbos paketą: gauname reikiamą paramą
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis trečiadienį padėkojo savo kolegai iš Jungtinių Valstijų Joe Bidenui (Džo Baidenui) už tai, kad jis leido suteikti labai reikalingą karinę paramą po ilgus mėnesius trukusio delsimo. ...
-
JAV prezidentas pasirašė įstatymą dėl naujos pagalbos Ukrainai4
JAV prezidentas Joe Bidenas trečiadienį pasirašė įstatymą, pagal kurį Ukrainai bus suteikta būtina karinė pagalbą, nurodydamas, kad Vašingtonas naują pagalbą Kyjivui turėtų pradėti siųsti jau po kelių valandų. ...
-
Rusų pareigūnė sako, kad su Ukraina susitarta apsikeisti dėl karo perkeltais vaikais
Kremliaus vaikų teisių komisarė Marija Lvova-Belova trečiadienį Dohoje paskelbė, kad Rusija ir Ukraina susitarė apsikeisti beveik 50 vaikų, perkeltų dėl karo. ...
-
Izraelio pajėgos vykdo puolamuosius veiksmus Pietų Libane4
Izraelio pajėgos vykdo „puolamuosius veiksmus“ Pietų Libane, trečiadienį pareiškė gynybos ministras Yoavas Gallantas (Joavas Galantas), nepatikslinęs, ar kariai kirto sieną. ...
-
Ukraina iš ES gavo 1,5 mlrd. eurų antrąją finansinės pagalbos dalį
Ukrainai skirta antroji ES makrofinansinės pagalbos dalis – 1,5 mlrd. eurų, trečiadienį pranešė Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen (Urzula fon der Lajen). ...
-
Ispanijos teismas pranešė pradėjęs tyrimą dėl įtarimų korupcija premjero P. Sanchezo žmonai4
Madrido teismas trečiadienį pranešė pradėjęs preliminarų tyrimą Ispanijos ministro pirmininko Pedro Sanchezo žmonos atžvilgiu dėl įtarimų prekyba poveikiu ir korupcija. ...
-
Venecija apmokestina vienadienių turistų apsilankymą1
Vienadieniai Venecijos lankytojai nuo šios savaitės turės susimokėti patekimo į senamiestį mokestį (Venice Access Fee), pirmąjį tokį pasaulyje. ...
-
Seni elektros tinklai kiša koją tvarios energetikos plėtrai1
Sparti tvarios energetikos plėtra Europos Sąjungoje (ES) vis dažniau susiduria su tam nepritaikytų elektros tinklų problemomis. Tai gali būti ir tinklo perkrovos, kai įsijungia per daug saulės elektrinių, ir elektros trūkumas, kai įsijungia daugyb...
-
Rusijos gynybos viceministras sulaikytas dėl kaltinimų kyšių ėmimu
Rusijoje trečiadienį dėl įtarimų ėmus didelius kyšius buvo sulaikytas gynybos viceministras, kurio veikla jau anksčiau buvo paviešinta opozicijos lyderio Aleksejaus Navalno komandos atliktame tyrime. ...
-
Italijos konkurencijos biuras bendrovei „Amazon“ skyrė 10,7 mln. JAV dolerių baudą1
Italijos konkurencijos biuras už nesąžiningą veiklą skyrė 10 mln. eurų baudą JAV mažmeninės prekybos milžinei „Amazon“. ...