Po įtemptų derybų ES lyderiai susitarė dėl migracijos: nusileido ir Italija

Vokietijos kanclerė Angela Merkel perspėjo, kad nuo šio susitarimo gali priklausyti tolesnis bloko likimas. Ji pati yra atsidūrusi keblioje padėtyje, Vokietijoje aštrėjant nesutarimams dėl migracijos.

Kovingasis Italijos naujasis premjeras Giuseppe Conte (Džuzepė Kontė), vadovaujantis prieš kelis mėnesius darbą pradėjusiai populistinei prieš imigraciją nusistačiusiai vyriausybei, ėmėsi retų priemonių – blokuoti Briuselyje vykstančio viršūnių susitikimo bendras išvadas.

Italija neseniai atsisakė įsileisti į savo uostus kelis migrantų gelbėtojų laivus ir reikalavo, kad atsakomybe už žmones, plūstančius į šalį per Viduržemio jūrą, būtų dalijamasi tarp visų ES narių.

Praėjus 12 valandų nuo derybų pradžios Europos Vadovų Tarybos pirmininkas Donaldas Tuskas per „Twitter“ paskelbė, kad „EU28 lyderiai susitarė dėl #euco (ES Tarybos) išvadų, įskaitant migraciją.“

Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas (Emanuelis Makronas) sakė, kad „Europos bendradarbiavimas leido tai pasiekti“.

Italijos pozicija iš naujo pakurstė politinę įtampą Europos Sąjungoje, nors dabar į Bendriją atvyksta gerokai mažiau migrantų negu šios krizės pradžioje 2015 metais. Nuogąstaujama, kad nesugebėjimu suvaldyti migraciją gali pasinaudoti autoritariniai judėjimai.

Buvęs teisės profesorius G. Conte, dar visai neseniai buvęs beveik nežinomas kaip politikas, į Briuselį atvyko padrąsintas žinios apie artėjantį JAV prezidento Donaldo Trumpo (Donaldo Trampo) vizitą. Pastarasis gyrė griežtą Romos poziciją ir pats yra blokavęs neseniai vykusio Didžiojo septyneto (G-7) lyderių susitikimo išvadas dėl prekybos klausimų.

„Italijai reikia ne daugiau žodžių, o konkrečių veiksmų“, – G. Conte sakė žurnalistams atvykęs į viršūnių susitikimą.

Italijos vyriausybė nori, kad kitos šalys padėtų Romai panašiai, kaip buvo išspręstas ginčas dėl pabėgėlius gelbėjančių laivų. Italijai atsisakius juos priimti, laivui „Aquarius“ galiausiai buvo leista atvykti į Ispaniją, o „Lifeline“ įsileido Malta.

Tačiau ilgai trukusios derybos buvo itin sudėtingos.

„Vyko labai tulžinga diskusija, ir visi puolė italą“, – sakė vienas ES šaltinis.

„Europos likimas“

A. Merkel politinė ateitis savoje šalyje yra labai susijusi su šių klausimų sprendimu, tad kanclerė ragino kitus Europos lyderius palaikyti jos poziciją.

„Europa patiria daug iššūkių, bet migracija galiausiai gali nulemti Europos likimą“, – likus kelioms valandoms iki viršūnių susitikimo A. Merkel sakė vokiečių įstatymų leidėjams.

A. Merkel, kuri jau daug metų yra įtakingiausia Europos lyderė, gresia trapios koalicijos griūtis, jeigu ji nesugebės susitarti su Italija ir kitomis šalimis, kaip migrantams, pirmiausiai atvykstantiems į Viduržemio regiono valstybes, būtų galima neleisti toliau keliauti į Vokietiją.

Kanclerė 2015 metais leido atvykti į Vokietiją daugiau kaip milijonui prieglobsčio ieškotojų. Tačiau jos vidaus reikalų ministras dabar yra iškėlęs ultimatumą iki šio mėnesio galo susitarti dėl priemonių, turinčių pažaboti vadinamąją antrinę migraciją.

Italija savo ruožtu reikalavo, kad prieš sudarant bet kokių tolesnių susitarimų turi būti nuspręsta, kaip Romai bus labiau padedama tvarkytis su naujais atvykėliais.

Europos šaltiniai sakė, kad keletas šalių, tarp jų Prancūzija, Italija ir Ispanija, siūlo įkurti centrus, kuriuose būtų tvarkomi Europoje prieglobstį siekiančių gauti asmenų prašymai.

Žmonės, turintys teisę gauti prieglobstį, būtų išsiųsti į kitas Europos valstybes, sutinkančias juos priimti.

Vis dėlto susitikimui pirmininkaujantis D. Tuskas perspėjo, jog būtina imtis veiksmų sprendžiant migracijos klausimą, kad būtų suvaldytas Bendrijoje stiprėjantis populizmas ir autoritarizmas. Pasak jo, „ant kortos pastatyta daug, o laiko – maža.“.

„Kai kurie gali pagalvoti, kad mano pasiūlymai dėl migracijos per griežti, bet patikėkit manimi – jeigu dėl jų nesusitarsime, tuomet pamatysite iš tikrųjų griežtų pasiūlymų, pateiktų išties griežtų žmonių“, – sakė buvęs Lenkijos premjeras.

„Išlaipinimo platformos“

Siekiant uždaryti nelegalios migracijos kelius ir užkirsti kelią žmonių žūčiai būtinas naujas požiūris, pagrįstas bendrais Europos Sąjungos šalių veiksmais dėl išgelbėtų žmonių priėmimo, sakoma Briuselyje vykstančio ES viršūnių susitikimo nutarime.

Italijos premjeras Giuseppe Conte (Džuzepė Kontė), vadovaujantis vos prieš mėnesį suformuotai antiimigracinei vyriausybei, vetavo bendras visos susitikimo darbotvarkės išvadas, kol priešaušriu pagaliau buvo patenkinti jo reikalavimai.

Italija pastarosiomis savaitėmis neįsileido kelių migrantų laivų ir tokiu būdu išprovokavo naują politinį ginčą, praėjus trejiems metams nuo didžiausios visų laikų ES migracijos krizės pradžios.

„Šiandien Italija jau ne viena. Mes patenkinti“, – po devynias valandas trukusių „tulžingų“ derybų žurnalistams pasakė buvęs teisės profesorius G. Conte, kuris politikos scenoje iki pastarojo meto buvo beveik nežinomas.

28 lyderiai sutiko svarstyti „išlaipinimo platformų“ steigimą už bloko ribų, labiausiai tikėtina – Šiaurės Afrikoje, siekiant atimti migrantams norą lipti į kontrabandininkų laivelius ir plaukti į Europą.

„Atsižvelgdama į tai Europos Vadovų Taryba ragina Europos Sąjungos Tarybą ir Europos Komisiją nedelsiant išnagrinėti koncepciją  dėl regioninių išlaipinimo platformų, glaudžiai bendradarbiaujant su atitinkamomis trečiosiomis šalimis ir, taip pat, su Jungtinių Tautų vyriausiojo pabėgėlių komisaro valdyba (UNHCR) bei Tarptautine migracijos organizacija (TMO)", – pažymima dokumente.

Jame akcentuojama, kad šios platformos turi funkcionuoti individualiais metodais ir visiškai laikantis tarptautinės teisės.

Šalys narės taip pat galėtų – tačiau tik savanoriškai – savo teritorijose steigti migrantų dokumentų tvarkymo centrus, kuriuose būtų aiškinamasi, ar sugrąžinti žmones į jų šalis kaip ekonominius migrantus, ar priimti kaip pabėgėlius sutinkančiose valstybėse.

Šiuose centruose „greita ir patikima identifikacija visiškai palaikant ES sudarytų sąlygas atskirti neteisėtai atvykusius migrantus, kurie turėtų būti sugrąžinti, nuo asmenų, kuriems reikia tarptautinės apsaugos, kuriems taikomas solidarumo principas“, sakoma nutarime.

„Visos priemonės turint omenyje tokius kontroliuojamus centrus, įskaitant perkėlimą ir paskirstymą, vykdomos savanorišku pagrindu, nekenkiant Dublino taisyklių reformai“, – pabrėžiama viršūnių susitikimo priimtose išvadose.

Ekonominės sankcijos Rusijai

Europos Sąjungos lyderiai penktadienį susitarė dar šešiems mėnesiams pratęsti ekonomines sankcijas, baudžiančias Rusiją už jos vaidmenį Ukrainos konflikte, nurodė blokas.

ES sankcijas įvedė 2014 metų liepą po incidento, kai Ukrainoje buvo numuštas oro bendrovės „Malaysia Airlines“ reiso MH17 lėktuvas ir žuvo 298 žmonės. Europos Sąjunga dėl šios atakos apkaltino prorusiškus separatistus, veikiančius Rytų Ukrainoje.

„ES lyderiai susitarė pratęsti 6 mėnesiams ekonomines sankcijas Rusijai“, – sakoma Europos Vadovų Tarybos pareiškime, paskelbtame po viršūnių susitikimo Briuselyje.

Šios sankcijos taikomos ištisiems Rusijos ekonomikos sektoriams, įskaitant naftos pramonę.

Lyderiai naujausią sprendimą priėmė po „labai trumpos diskusijos“ apie Ukrainą, Rusiją ir Minsko taikos procesą, naujienų agentūrai AFP sakė vienas Europos pareigūnas, pageidavęs likti anonimu.

Europos Sąjungos remiamas Minsko taikos susitarimas, taip pat palaikomas Maskvos ir Kijevo, pirmiausiai buvo pasiektas 2014 metų pabaigoje ir pertvarkytas 2015-ųjų pradžioje, bet jis yra nuolat pažeidinėjamas.

Viršūnių susitikimo pareiškime ES lyderiai taip pat pakartojo savo „visišką palaikymą“ Jungtinių Tautų rezoliucijai dėl MH17 lainerio katastrofos ir paragino Rusiją „prisiimti atsakomybę ir visiškai bendradarbiauti su visomis pastangomis pasiekti tiesą, teisingumą ir atskaitingumą“.

Karas Rytų Ukrainoje tarp vyriausybės pajėgų ir Maskvos remiamų separatistų nusinešė jau per 10 tūkst. žmonių gyvybių ir iki šiol teberusena, nepaisant periodiškai skelbiamų paliaubų susitarimų.

ES taip pat yra paskelbusi sankcijas Rusijai dėl 2014 metais Maskvos įvykdytos Ukrainai priklausančio Krymo pusiasalio aneksijos.

Vakarų sankcijos Rusijai tikriausiai atsidurs dėmesio centre per liepos 16-ąją planuojamą surengti JAV prezidento Donaldo Trumpo (Donaldo Trampo) susitikimą Helsinkyje su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu.

Cheminiai ginklai ir šnipinėjimas

Europos Sąjungos lyderiai penktadienį pažadėjo griežtesnes priemones prieš cheminius ginklus ir didesnes pastangas kovojant su šnipinėjimu, Europai nerimaujant dėl grėsmės iš Rusijos.

Praėjus trims mėnesiams po atakos Solsberio mieste, dėl kurios kaltinama Rusija, vieningai Maskvą pasmerkusios ES lyderiai sakė norintys naujų priemonių cheminio ginklo plitimui sustabdyti. Minėtame pietų Anglijos mieste vienas buvęs rusų šnipas ir jo duktė buvo apnuodyti nervus paralyžiuojančia medžiaga.

Į viršūnių susitikimą Briuselyje susirinkę ES lyderiai paragino „kuo greičiau priimti naują ES apribojamųjų priemonių režimą sprendžiant cheminio ginklo naudojimo ir platinimo“ problemą.

Raginimas buvo pareikštas kitą dieną po to, kai tarptautinė bendrija nubalsavo padidinti pasaulinės cheminių ginklų priežiūros agentūros įgaliojimus ir leisti jai įvardyti atsakinguosius už chemines atakas Sirijoje.

Išpuolis Solsberyje, pasikartojančios cheminės atakos kruviname Sirijos pilietiniame kare ir Šiaurės Korėjos lyderio Kim Jong Uno (Kim Čen Uno) netikro brolio nužudymas Malaizijoje panaudojant nervus paralyžiuojančią medžiagą VX privertė nuogąstauti, kad šimtmečio senumo tabu dėl cheminių ginklų yra laužomas.

Europos Komisija sakė, kad trečiadienį Jungtinių Tautų sprendimas padidinti Cheminio ginklo draudimo organizacijos (OPCW) įgaliojimus yra „itin svarbus žingsnis išsaugant ir palaikant pasaulinę normą prieš cheminių ginklų naudojimą“.

Be to, Europos šalims vis labiau nerimaujant dėl Rusijos kišimosi į rinkimus visame žemyne, viršūnių susitikimo dalyviai pavedė Komisijai pasiūlyti „koordinuotą ES atsaką į dezinformacijos iššūkį“.

Lyderiai taip pat paragino ES šalis glaudžiau ir tariantis su NATO bendradarbiauti kovoje su „priešiškos žvalgybinės veiklos“ grėsme.